Šiandien tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio šalių švietimo sistemose vyksta nuolatiniai naujų mokymo bei mokymosi būdų ieškojimai. Nuolat sprendžiama problema: kaip padaryti mokymą(si) efektyvesnį. Tai skatina vis naujų mokymo(si) būdų atsiradimą. Mūsų visuomenėje dar galioja įsitikinimas, kad besimokantįjį mokytis turi priversti pedagogas, jo funkcija yra mokyti. Tačiau kitos Europos valstybės, kurios gali didžiuotis aukštais pasiekimais švietime, akcentuoja mokymosi koncepciją. Nuolat mėginama mokymąsi paįvairinti. Siūloma nemažai instrumentų, kurie kartu su tradicinio mokymo būdais padeda pasiekti gerų rezultatų. Minint pagalbines piemones, tikslinga išskirti vieną jų – kompiuterį. Aišku, kad kompiuteris nėra vienitelis instrumentas kalbant apie informacines technologijas. Šių dienų modernioji informacinė visuomenė naudojasi įvairiomis kompiuterizuotomis ryšio priemonėmis, taigi informacija perduodama ne tik kompiuteriais. Turbūt niekas iš mūsų nedrįstu suabejoti, kad priklauso informacinei visuomenei – žinių visuomenei – atvirai, išsilavinusiai ir besimokančiai. Apie informacines technologijas galima kalbėti, kaip savarankiško mokymosi priemonę. Vienareikšminškai teigiama, kad efektyviausias mokymąsis yra tada, kai tikslui pasiekti apjungiami visi galimi metodai, pasitelkiamos įvairios mokymo(si) priemonės. Čia atsiranda sąvoka mišrusis mokymąsis, kurias apjungia tradicinius ir inovatyvius mokymo metodus. Nauji mokymo būdai bei metodai: • Nuotolinis švietimas, nuotolinis... [toliau žr. visą tekstą] / Virtual Learning Environment is treated as a Supplement to Traditional Teaching. It is an education system based on the Web that models conventional real-world education by integrating a set of equivalent virtual concepts for tests, homework, classes, classrooms. A VLE help contact between tutors and their students through the communication tools. As the tutor, you can use a VLE to show what you expect of your students. VLE Moodle and Calroline systems are compared with each other according to certain criteria. Systems are analyzed for their flexibility in terms of teacher.

Nagrinėjant informacinių sistemų efektyvaus realizavimo akademinėje terpėje klausimus, viena iš pagrindinių problemų tampa skirtingų informacinių sistemų sąveika, duomenų dubliavimas, duomenų perteklius ir kt. Be to, skirtingos informacijos sistemos turi savo autentifikacijos mechanizmus ir vartotojas turi įsiminti didelį kiekį identifikacinių duomenų komplektų, norėdami naudotis visomis informacijos sistemomis. Darbo objektas – akademinės informacinės sistemos. Darbo tikslas – suprojektuoti ir sukurti akademinių informacinių sistemų ir e. mokymosi aplinkos integracijos procesų algoritmą (mechanizmą). Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti ir išanalizuoti e. mokymosi aplinkų naudojamas technologijas ir architektūras, apžvelgti ir išanalizuoti pagrindinius akademinių informacinių sistemų technologinius sprendimus, išanalizuoti galimus integracijos būdus ir pateikti e. mokymosi aplinkų ir akademinių informacinių sistemų integravimo proceso strategiją ir architektūrą, naudojamų komponentų, technologijų aprašymą apibrėžiant integracijos mechanizmą. Šiame darbe, išanalizavus e. mokymosi aplinkas, jų naudojamas technologijas ir architektūras, padarytos išvados, kad asinchroninio tipo architektūros aplinkos, kurios funkciniu požiūriu yra beveik lygiavertės, dėl nesudėtingo diegimo ir atviro kodo programinių paketų pasirinkimo yra paprasčiausia ir pigiausia e. mokymosi organizavimo forma ir turi daugiau galimybių integruotis į kitas informacijos sistemas dėl galimybės modifikuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Examining information systems effective marketing issues in academic medium, one of the main problems becomes interaction of different information systems, data backup, redundancy and so on. Therefore integration of e-learning environment and academic information system is becoming more and more relevant enabling a qualitative study management, administration and study objectives implementation environment. The subject of the paper is academic information systems. The purpose of the paper is to design and develop the algorithm (mechanism) of academic information systems and e-learning environment integration processes. The goals of the paper are to review and analyse technologies and architecture used in e-learning environment, review and analyse the key technological solutions of academic information systems, analyse possible integration ways and present the strategy and steps of e-learning environments and academic information systems integration process, the description of used components and technologies defining the integration mechanism. In this paper, the conclusion that the asynchronous system environment due to ease of installation and the choice of open source software packages with more opportunities to integrate into other information systems is the most common form of organizing e-learning is made, after analyzing e-learning environments, used technologies and architectures. The analysis of used or installed academic information systems in Lithuanian higher... [to full text]

In this dissertation, the object of research is the advanced generative learning objects (AGLOs), models and processes related to them. The objective of the research is to develop and to investigate the methods that enable to formalize the designing of advanced generative learning objects and using them in teaching/learning of informatics effectively. Scientific novelty: 1. AGLOs expand the informatics learning variability aspects (pedagogical, social, technological, and content). Based on those insights, it is possible to adapt and apply software engineering and computer science methods in the e-learning domain. 2. To our best knowledge, feature-based modelling in the informatics learning domain has been performed systematically for the first time. Such an approach evaluates the domain variability, aggregates and verifies the created models. 3. Formalization of the models at two levels (feature-based and executable specification) provides pre-conditions for automated tools design. 4. From the viewpoint of automatic educational content creation, AGLO extends the concept of reusability in e-learning. The specialized learning environments with integrated AGLO implement the visual transformation of a real task into its physical process, thus providing a high level of motivation and effective learning. / Darbe tiriami informatikos (programavimo) mokymuisi skirti išplėstiniai generatyviniai mokymosi objektai (IGMO) ir su jais susiję informaciniai specifikavimo/atvaizdavimo, transformavimo modeliai ir procesai. Darbo tikslas yra pateikti ir ištirti metodiką, įgalinančią formalizuoti išplėstinių generatyvinių mokymosi objektų kūrimą ir efektyvų jų naudojimą mokant informatikos (programavimo). Darbo mokslinis naujumas: 1. IGMO išplečia informatikos mokymosi sritį naujais aspektais (pedagoginiais, socialiniais, technologiniais, turinio), aprašomais terminu mokymosi variantiškumas. Tai įgalino pagrįstai adaptuoti ir naujai pritaikyti programų inžinerijos ir kompiuterijos principus ir metodus e.mokymosi sričiai. 2. Požymiais grįstas sisteminis informatikos (programavimo) mokymosi srities modeliavimas, mūsų žiniomis, atliktas pirmą kartą. Jis įvertina mokymosi variantiškumą ir agreguoja bei verifikuoja įvairialypius modelius. Tai sudaro prielaidas sistemingam IGMO kūrimui. 3. Modelių formalizavimas dviejuose lygmenyse (požymių modelių ir vykdomųjų specifikacijų) sudaro sąlygas automatizuotiems įrankiams kurti. 4. IGMO išplečia pakartotinio panaudojimo koncepciją e.mokymesi turinio automatinio kūrimo požiūriu. Sukurtos specializuotos heterogeninės mokymosi aplinkos, į kurias integruoti IGMO, įgyvendina realaus uždavinio vizualinę transformaciją į fizinį procesą bei užtikrina aukštą mokinių motyvaciją ir efektyvų mokymąsi.

Darbe tiriami informatikos (programavimo) mokymuisi skirti išplėstiniai generatyviniai mokymosi objektai (IGMO) ir su jais susiję informaciniai specifikavimo/atvaizdavimo, transformavimo modeliai ir procesai. Darbo tikslas yra pateikti ir ištirti metodiką, įgalinančią formalizuoti išplėstinių generatyvinių mokymosi objektų kūrimą ir efektyvų jų naudojimą mokant informatikos (programavimo). Darbo mokslinis naujumas: 1. IGMO išplečia informatikos mokymosi sritį naujais aspektais (pedagoginiais, socialiniais, technologiniais, turinio), aprašomais terminu mokymosi variantiškumas. Tai įgalino pagrįstai adaptuoti ir naujai pritaikyti programų inžinerijos ir kompiuterijos principus ir metodus e.mokymosi sričiai. 2. Požymiais grįstas sisteminis informatikos (programavimo) mokymosi srities modeliavimas, mūsų žiniomis, atliktas pirmą kartą. Jis įvertina mokymosi variantiškumą ir agreguoja bei verifikuoja įvairialypius modelius. Tai sudaro prielaidas sistemingam IGMO kūrimui. 3. Modelių formalizavimas dviejuose lygmenyse (požymių modelių ir vykdomųjų specifikacijų) sudaro sąlygas automatizuotiems įrankiams kurti. 4. IGMO išplečia pakartotinio panaudojimo koncepciją e.mokymesi turinio automatinio kūrimo požiūriu. Sukurtos specializuotos heterogeninės mokymosi aplinkos, į kurias integruoti IGMO, įgyvendina realaus uždavinio vizualinę transformaciją į fizinį procesą bei užtikrina aukštą mokinių motyvaciją ir efektyvų mokymąsi. / In this dissertation, the object of research is the advanced generative learning objects (AGLOs), models and processes related to them. The objective of the research is to develop and to investigate the methods that enable to formalize the designing of advanced generative learning objects and using them in teaching/learning of informatics effectively. Scientific novelty: 1. AGLOs expand the informatics learning variability aspects (pedagogical, social, technological, and content). Based on those insights, it is possible to adapt and apply software engineering and computer science methods in the e-learning domain. 2. To our best knowledge, feature-based modelling in the informatics learning domain has been performed systematically for the first time. Such an approach evaluates the domain variability, aggregates and verifies the created models. 3. Formalization of the models at two levels (feature-based and executable specification) provides pre-conditions for automated tools design. 4. From the viewpoint of automatic educational content creation, AGLO extends the concept of reusability in e-learning. The specialized learning environments with integrated AGLO implement the visual transformation of a real task into its physical process, thus providing a high level of motivation and effective learning.

The main scientific problems investigated in this work deal with the creation of flexible open source e-Learning content and services system (referred here as Digital Library of Educational resources and services – DLE) providing learning customisation possibilities for its users. Standards and interoperability are key factors in the success of the introduction of such kind of DLEs, and therefore the main research object of the work is investigation and proposal of interoperability guidelines for DLE components. The main problem is not the identification of suitable standards and specifications, but the adoption of these standards and specifications and their application in e-Learning practice. Approaches concerning LOM Standard Application Profiles (APs) and curricula mapping are the main topics created and investigated here because they could provide more quick and convenient LOs search possibilities in the repositories for the users. Another key factor is quality of DLE systems, and therefore one more research object of the work is the effectiveness of methods of DLE components evaluation. DLE components’ complex evaluation tools suitable for systems based on flexible approach have been created. These tools should include a number of criteria to evaluate LOs reusability level and VLEs adaptation capabilities. Practice of flexible DLE software creation and development for Lithuanian primary, secondary and vocational education based of flexible approach is presented in more... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos lanksčios atvirosios el. mokymosi turinio ir paslaugų sistemos (t. y. skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos, angl. Digital Library of Educational Resources and Services) kūrimo bendrajam lavinimui ir profesiniam mokymui mokslinės problemos. Nagrinėjama skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos (toliau – skaitmeninės bibliotekos) schema ir reikalavimai. Pagrindinis dėmesys skiriamas bibliotekos lankstumui, t. y. biblioteka turi teikti naudotojams individualizuoto mokymosi galimybes. Skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių suderinamumas (sąveikos geba, arba sąveikumas, angl. Interoperability) ir standartai yra esminiai bibliotekos funkcionavimo veiksniai, todėl pagrindinis disertacijos tikslas yra bibliotekos sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijų kūrimas. Sprendžiami uždaviniai: standartų parinkimas, jų tinkamumas, adaptavimas ir taikymas švietimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymosi objektų (MO, angl. Learning Objects) metaduomenų standarto (LOM – angl. Leaning Objects Metadata) taikymo modeliui tobulinti ir bendrųjų programų sąryšiui su MO. Daug dėmesio skiriama skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių kokybei vertinti, todėl bibliotekos sudedamųjų dalių kompleksinių vertinimo kriterijų, pagrįstų bibliotekos lankstumo ir sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijomis, kūrimas taip pat yra darbo tikslas.

Disertacijoje nagrinėjamos lanksčios atvirosios el. mokymosi turinio ir paslaugų sistemos (t. y. skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos, angl. Digital Library of Educational Resources and Services) kūrimo bendrajam lavinimui ir profesiniam mokymui mokslinės problemos. Nagrinėjama skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos (toliau – skaitmeninės bibliotekos) schema ir reikalavimai. Pagrindinis dėmesys skiriamas bibliotekos lankstumui, t. y. biblioteka turi teikti naudotojams individualizuoto mokymosi galimybes. Skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių suderinamumas (sąveikos geba, arba sąveikumas, angl. Interoperability) ir standartai yra esminiai bibliotekos funkcionavimo veiksniai, todėl pagrindinis disertacijos tikslas yra bibliotekos sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijų kūrimas. Sprendžiami uždaviniai: standartų parinkimas, jų tinkamumas, adaptavimas ir taikymas švietimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymosi objektų (MO, angl. Learning Objects) metaduomenų standarto (LOM – angl. Leaning Objects Metadata) taikymo modeliui tobulinti ir bendrųjų programų sąryšiui su MO. Daug dėmesio skiriama skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių kokybei vertinti, todėl bibliotekos sudedamųjų dalių kompleksinių vertinimo kriterijų, pagrįstų bibliotekos lankstumo ir sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijomis, kūrimas taip pat yra darbo tikslas. / The main scientific problems investigated in this work deal with the creation of flexible open source e-Learning content and services system (referred here as Digital Library of Educational resources and services – DLE) providing learning customisation possibilities for its users. Standards and interoperability are key factors in the success of the introduction of such kind of DLEs, and therefore the main research object of the work is investigation and proposal of interoperability guidelines for DLE components. The main problem is not the identification of suitable standards and specifications, but the adoption of these standards and specifications and their application in e-Learning practice. Approaches concerning LOM Standard Application Profiles (APs) and curricula mapping are the main topics created and investigated here because they could provide more quick and convenient LOs search possibilities in the repositories for the users. Another key factor is quality of DLE systems, and therefore one more research object of the work is the effectiveness of methods of DLE components evaluation. DLE components’ complex evaluation tools suitable for systems based on flexible approach have been created. These tools should include a number of criteria to evaluate LOs reusability level and VLEs adaptation capabilities. Practice of flexible DLE software creation and development for Lithuanian primary, secondary and vocational education based of flexible approach is presented in more... [to full text]