Darbe apžvelgiama ir įvertinama Turkijoje veikianti ES paramos administravimo sistema. Pasitelkus neofunkcionalizmo, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir daugialypio valdymo teorijas bandoma paaiškinti Turkijos integracijos į ES procesus. Turkijos – ES santykių pradžia laikoma 1963 m. sudaryta ES - Turkijos asociacijos sutartis, o šiuo metu Turkijai yra suteiktas šalies kandidatės statusas. Paskelbdama valstybę šalimi kandidate, ES įsipareigojo finansiškai remti Turkijos pasirengimo narystei ES procesą. Europos Sąjungos finansinė parama skiriama šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms remiant ne ES šalių narių siekį tapti demokratiškesnėmis, gerbiančiomis žmogaus teises ir įstatymo viršenybę valstybėmis, finansine parama taip pat siekiama spręsti šalių socialines-ekonomines problemas, skatinti šalių vystymąsi ir rinkos ekonomikos veikimą. Parama kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms skiriama pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę. Nuo PNPP įsteigimo jos administravimas buvo decentralizuojamas vis daugiau atsakomybės perleidžiant paramą gaunančioms šalims, skatinant jų institucijų administracinius gabumus. Šalys kandidatės ES paramą administruoja decentralizuoto įgyvendinimo metodu. Tik kryptingas, subsidiarumo, partnerystės ir proporcingumo principais paremtas, ES finansinės paramos lėšų panaudojimas, gali būti efektyvus ir užtikrinti, kad užsibrėžti pasirengimo narystei pagalbos priemonės tikslai bus pasiekti. Siekiant geriau suvokti... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper it is reviewed and evaluated the implemented EU’ assistance administration system in Turkey Republic. By using neo-functionalism, intergovernmental cooperation and multi-level governance theories is tried to explain Turkey’s integration in EU. The beginning of Turkey – EU relations is 1963, when it was made EU – Turkey association treatment, by now to Turkey is given a candidate country status. After declared Turkey as candidate country, EU engaged to provide a financial assistance to Turkey during preparation to the EU membership process. EU provides financial assistance not only to announced candidate countries, but also to potential candidate countries for supporting non-member states to become member to EU, to become more democratic countries which respect and implement human rights, power of law, by providing financial assistance also is trying to solve social-economic problems, to promote development of countries and promote economic market. The financial assistance to candidate and potential candidate countries is provided under Instrument for pre-accession assistance (IPA). From the IPA establishment, the implementation of instrument was gradually decentralized by delegating more and more responsibilities to beneficial countries in this way promoting institutional capacity building. In the candidate countries the assistance is administrated by decentralized implementation method. Only based on subsidiarity and partnership principles EU assistance source... [to full text]

The assistance from the EU funds is a contribution to Lithuanian economic development, upturn in the economy, better quality of life and it plays the significant role for the environmental protection. The project is the main measure for using the EU support. The EU financed projects management has a very complicated management mechanism, which involves a number of national and other interested authorities, as well as fulfils a number of necessary procedures. The management system efficiency of the water sector projects financed by the EU Cohesion fund is the research object in this work. The aim of this work consists of the project cycle analysis through the management system. There were identified significant problems in the each stage of the project cycle as well as evaluated administration capabilities of the EU support managed institutions and project final beneficiaries. There were presented proposals for the EU Cohesion fund water sector projects management system efficiency increasement.

Lietuvoje kaimo turizmas yra viena iš perspektyviausių alternatyvių veiklų, kurianti darbo vietas kaimo vietovėse ir teikianti papildomas pajamas. Alternatyvios ir žemės ūkio veiklos derinimas padeda siekti pagrindinio tikslo – gerinti ūkio narių užimtumą, kelti gyvenimo lygį ir kokybę, o taip pat mažinti priklausomybę nuo neefektyvios žemės ūkio veiklos. Kaimo turizmas turi didelį plėtros potencialą, nes auga poreikis poilsiauti kaimo turizmo sodybose, ir didėja kaimo gyventojų, ketinančių imtis šio ne žemės ūkio verslo, dalis. Darbo tikslas – ištirti kaimo turizmo veiklą Lietuvos kaime, išanalizuoti jos perspektyvas. Atliekant mokslinį tyrimą buvo išnagrinėti straipsniai, įstatymai bei kiti teisės aktai. Naudotasi internetiniais puslapiais ir periodiniais leidiniais. Sukaupta medžiaga buvo nagrinėta naudojant anketinės ir tiesioginės apklausos, loginės analizės, literatūros šaltinių analizės, aprašomąjį ir statistinį metodus. Tyrimais nustatyta, kad per pastaruosius septynerius metus (nuo 2000 iki 2007 m.) kaimo turizmo sodybų skaičius padidėjo net keturis kartus. Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Ignalinos, Zarasų, Trakų, Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Nors kaimo turizmas pastaraisiais metais tapo vienu iš populiariausių ne žemės ūkio verslų kaime, šių paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė nėra pakankama. / Country tourism is one of the perspective alternative agriculture activities which creates new workplaces and give additional income. If we will match alternative and agriculture activities, we will be able to reach the main purpose – improve an employment, raise the standard quality of life, reduce dependence from not effective agriculture activities. The country tourism has a big potential of developmental. Main goal of this job is to analyze country tourism activity in Lithuania village and perspective of countryside tourism development. It was used analysis of memoirs, statistical grouping, logical analysis, descriptive and questionnaire methods. To determine relationships between two properties was used correlation analysis. From results we saw that during seven years (from 2000 to 2007) number of countryside farmsteads increase even four times. There was determining that the biggest amount countryside tourism farmsteads are in Ignalinos, Zarasų, Trakų, Klaipėdos regions. It was determined that the biggest influence to distribution of countryside farmsteads was water.