Lietuva, pastaraisiais metais pasižymėjo aukštu ekonominio augimo lygiu bei atskirų sričių vystymųsi. Augant ekonomikai didėja visuomeniniai poreikiai, gamybos apimtys, auga vartojimas. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis iškyla grėsmė aplinkai, t.y. kad spartus ekonominis vystymasis bus pasiektas aplinkos sąskaita. Pagrindinis šio darbo tikslas – remiantis teoriniais ekonominio augimo bei darnaus vystymosi pagrindais, išanalizuoti ir įvertinti pastarųjų metų Lietuvos ekonominį augimą darnaus vystymosi kontekste. / Lithuania, as well as other two Baltic states, could be characterized by a high level of economic growth and development in various fields in previous years. Naturally, threats to environment emerge under such conditions, i. e. the intense economic development is pursued at the expense of the environment. The main goal of the paper is analyse and evaluate the tendencies and perspectives on economic growth in Lithuania of the recent years, based on the theoretical principles of economic growth and sustainable development.

Magistro darbe aptarta tiesioginių užsienio investicijų samprata, jas lemiantys veiksniai bei jų įtaka ekonominiam augimui. Antroje darbo dalyje atlikta tiesioginių užsienio investicijų Baltijos šalyse analizė: nagrinėjama, kaip TUI kiekvienoje šalyje pasiskirsto sektoriuose, kokie yra pagrindiniai investuotojai, išanalizuota TUI dinamika, atliktas įtakos BVP, eksportui ir užimtumui vertinimas, bei tiesioginių užsienio investicijų prognozė kitiems 3 metams. Taip pat aptarti veiksniai, įtakojantys TUI srautą į Baltijos valstybes.Tyrimo metu nustatyta, kad po nepriklausomybės atgavimo praeitame dešimtmetyje visose trijose Baltijos valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) tiesioginės užsienio investicijos nuolat augo (išskyrus 1999-2001 m. laikotarpį, kai jų srautus neigiamai paveikė Rusijos krizė). Praeitame dešimtmetyje TUI srautai didėjo daugiausia dėl privatizacijos procesų, vėliau apsisprendimas investuoti Baltijos valstybėse buvo įtakotas dėl sąlyginai mažesnių gamybos kaštų nei labiau išsivysčiusiose valstybėse bei augančio regiono ekonominio potencialo. Darbe patvirtinta hipotezė, kad tiesioginių užsienio investicijų didėjimas tiesiogiai veikia Baltijos šalių ekonominę plėtrą: TUI tiesiogiai įtakoja BVP augimą ir eksporto plėtrą bei mažina nedarbo lygį. / This master’s paper analysis the foreign direct investments (FDI) in Baltic States. In the first part of the work the conception of the FDI, the reasons that influence the flows of FDI and their impact on economical growth. In the second part of the work there was an analysis of FDI dynamics and the FDI distribution in separate branches performed, also it was analysed how the GDP growth, export and employment is affected by the foreign direct investments in Lithuania, Latvia and Estonia. In the last part of the work it was foreseen the perspectives of the FDI. The hypothesis is formulated and confirmed as follows: „The increase of FDI flows directly impacts the growth of Baltic States economy, it stimulates the growth of GDP and the development of export also decrease of the unemployment level”.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama ekonominio vystymosi koncepcija, remiantis užsienio ir lietuvių autorių pateiktais ekonominio augimo modeliais, darnaus vystymosi teorija bei ekonominių išteklių klasifikacija. Analitinėje-tiriamojoje darbo dalyje pateikiamas Lietuvos ekonomikos augimą indikuojančių rodiklių kompleksinis vertinimas, pagrindinių mokėjimų balanso straipsnių dinamikos analizė bei daugiakriterinis vertinimas Baltijos šalių kontekste. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, atliktas šalies ekonomikos augimo ir jį apibūdinančių veiksnių perspektyvinis vertinimas. Konstruktyviojoje darbo dalyje žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių pagrindu išskiriamos ekonominio augimo tobulinimo kryptys. / There is analyzed economic development conception according to economic growth models that were presented by foreign and local scientists, principals of sustainable development and classification of economic resources in this final Master`s work. The analytic part of this final paper represents complexing research of indicators impacting Lithuanian economic growth, the analyse of the main items of the balance of payments, multicriterial evaluation of Lithuania`s position according to the Baltic countries. Hereudering the results of the research, there is made perspective evaluation of the main factors of economic development. According to human, material and financial resources basics, there are presented the main trends in Lithuanian economic growth.

Šio darbo tikslas – atskleisti valstybės išlaidų apimties ir struktūros įtaką šalies ekonominiam augimui. Sąryšis tarp valstybės išlaidų ir šalies ekonominio augimo yra dviprasmiškas. Tam tikro lygio valstybės išlaidos yra pageidaujamos sėkmingam ekonomikos vystymuisi. Tačiau pasiekus tam tikrą tašką, valstybės išlaidų augimas yra nepalankus ir pradeda slopinti ekonominį augimą, t.y. valstybės išlaidų apimtis turi būti nei per didelė, nei per maža. Ryšį tarp valstybės išlaidų apimties ir ekonominio augimo paaiškina Rahn‘o kreivė. Valstybės išlaidų poveikis šalies ekonominiam augimui stipriai priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Pagal galimą poveikį šalies ekonominiam augimui, valstybės išlaidos skirstomos į produktyvias (teigiamas poveikis) ir neproduktyvias (neigiamas poveikis). Prie produktyvių išlaidų siūloma priskirti tokius funkcinius valstybės išlaidų elementus kaip gynyba, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, ekonomika, aplinkos apsauga, būstas ir komunalinis ūkis, sveikatos apsauga, švietimas. Prie neproduktyvių išlaidų siūloma priskirti bendras valstybės paslaugas, socialinę apsaugą bei poilsį, kultūrą ir religiją. Didinant produktyvių išlaidų procentinę dalį visų valstybės išlaidų struktūroje, galima pasiekti spartesnio ekonominio augimo. Nustatyta, kad produktyvių ir neproduktyvių išlaidų poveikis ekonominiam augimui taip pat priklauso nuo valdymo kokybės bei išlaidų finansavimo būdo. Ištyrus priklausomybę tarp valstybės išlaidų apimties ir BVP pokyčių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to reveal how public expenditures volume and composition can contribute to the economic growth. The relation between public expenditures and economic growth is ambiguous. A certain level of public expenditures volume is desirable for the successful economic development of a country. However, at the particular point the increase in public expenditures volume becomes unfavourable and leads to the sluggish rates of economic growth. The Rahn curve explains the relation between public expenditures volume and economic growth rates. The impact of public expenditures on the economic growth depends on the development level of a country. According to the influence that can be made to the economic growth, public expenditures are classified as productive (positive impact) and non-productive (negative impact). Expenditures on defence, public order and safety, economic affairs, environmental protection, housing and community amenities, health, education are ought to be productive public expenditures. Expenditures on general public services, recreation, culture and religion, social protection are attributed to non-productive public expenditures. The increasing share of productive expenditures in total volume of public expenditures might lead to more rapid rates of the economic growth. However, it was settled that the impact of productive and non-productive expenditures depends on the management quality and the financing way of expenditures. The analysis of the... [to full text]