Civilinės teisinės apyvartos dalyviai neretai savo teises ir pareigas realizuoja, taikydami asmenų pasikeitimo prievolėje institutą, tačiau netinkamas minėtą institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas gali tapti kliūtimi įgyvendinant ir vykdant asmenų teises bei pareigas. Todėl darbe keliama problema: kaip turi būti aiškinami kai kurie asmenų pasikeitimo prievolėje aspektai ir kokių reikalavimų turi būti laikomasi, siekiant tinkamai realizuoti kreditoriaus ir skolininko pasikeitimo sutartinėje prievolėje institutus. Siekiant išspręsti iškeltą problemą šiame darbe atskleidžiama asmenų pasikeitimo sutartinėje prievolėje samprata, apžvelgiami reikalavimo perleidimo, faktoringo, subrogacijos skolos perkėlimo reglamentavimo ypatumai pagal romėnų teisę, kai kurių užsienio valstybių teisę, būsimąjį Europos civilinį kodeksą, reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas atskiriami nuo į juos panašių institutų. Darbe taip pat atskleidžiami esminiai reikalavimo perleidimo ir faktoringo teoriniai ir praktiniai aspektai: atvejai, kai draudžiama ar ribojama perleisti reikalavimo teisę, skolininko padėtis perleidžiant reikalavimą, cesijos ir faktoringo sutarties samprata, forma, turinys, pradinio kreditoriaus atsakomybės ypatumai. Parodant kai kuriuos skolininko pasikeitimo sutartinėje prievolėje aspektus, atkreipiamas dėmesys į draudimus perkelti skolą, skolos perkėlimo būdus, skolos perkėlimo sutarties sampratą, formą bei turinį, analizuojama kreditoriaus sutikimo reikšmė, skolos... [to full text] / The participants of civil legal turnover often use the institute of a change of persons to implement their rights and obligations. However, inaccurate interpretation of legal norms regulating this institute may hamper the realization of the rights and obligations. Therefore, the problem arises - how some aspects of a change of persons in an obligation should be interpreted and what particular requirements should be followed in pursuance of appropriate realization of institutes of a change of creditor or debtor in a contractual obligation. In order to solve the problem pointed out this work reveals the concept of a change of persons in a contractual obligation, analyses peculiarities of regulation of the assignment of claims, factoring, subrogation and delegation of debts upon Roman law, law of some of the foreign countries and the future European Civil Code, as well as distinguishes the assignment of claims and delegation of debts from similar institutes. The work also covers the essential theoretical and practical aspects of the assignment of claims and factoring: the injunctions and restrictions to assign a claim, the status of the debtor of the assignment of the claim, the conception of the cessio and factoring agreements, its form, content, and undertakings of an assignor. While analysing some aspects of the change of a debtor in a contractual obligation the analysis of restrictions to delegate a debt, the ways of delegation, the conception of the agreement to delegate a... [to full text]

Šiame darbe yra nagrinėjami reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo ypatumai. Pirmoje darbo dalyje yra apibrėžiama reikalavimo teisės, kaip specifinio civilinių teisių objekto, teisinė samprata bei prigimtis. Atsižvelgiant į tai, jog pirkimo-pardavimo sutarties pagrindinis elementas yra nuosavybės teisės perleidimas, šioje dalyje taip pat yra tiriama ar reikalavimo teisė gali būti laikoma nuosavybės teisės objektu, ir tokiu būdu nustatoma, ar reikalavimo teisės pardavimas apskritai yra įmanomas. Padarius išvada, jog reikalavimo teisė, remiantis naujausia nuosavybės teisės koncepcija vyraujančia Lietuvos doktrinoje, vis dėlto yra pripažįstama nuosavybės teisės objektu, toliau darbe analizuojamos teorinės ir praktinės problemos, susijusios su įvairių reikalavimo teisės perleidimo būdų naudojimu. Darbo trečiojoje dalyje yra nagrinėjamas reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties ir reikalavimo perleidimo (cesijos) santykis. Autorė laikosi nuomonės, jog tai nėra skirtingos sutarčių rūšis, kadangi cesija (reikalavimo perleidimas) Lietuvos teisės doktrinoje ir pozityviojoje teisėje nėra laikoma atskira sutarčių rūšimi, tačiau pripažįstama sudėtine reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties dalimi. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog reikalavimo teisės atlygintinis perleidimas gali būti atliekamas ne atskira cesijos sutartimi, o pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, vadovaujantis Lietuvos civilinio kodekso 6.425 straipsnyje įtvirtintomis... [toliau žr. visą tekstą] / The peculiarities of conclusion and performance of the sale contracts of claim right are discussed in the present paper. In the first part of this paper the legal nature and definition of claim right, as a specific object of civil rights and civil turnover, are discussed. Considering that the essential element of the sale contracts is the transfer of title, in this part of work the possibility for the claim right to be considered as an object of property law is also analyzed and according to this analysis, it is determined whether there is a possibility to sell claim rights under the sale contract or not. After drawing a conclusion that claim right, regarding to the newest conception of the property law in the doctrine of Lithuania, is considered to be an object of the property law, further in the present paper theoretical and practical problems concerning usage of different forms of assignment are deliberated. In the third part of this work the relation between assignment of claim right (cessio) and sale contract of claim right is considered. The author takes the view that they are not different types of contracts, there as cessio in the Lithuanian law doctrine and in the laws of Lithuania is not considered as separate type of contract, but is considered as the constituent part of the sale contract of the claim right. In consideration of hereinabove mentioned view, a conclusion is drown that repayable assignment of the claim right should be concluded as a sale contract of... [to full text]

Šiame darbe autorė nagrinėja reikalavimo perleidimo ir faktoringo institutų teisinio reglamentavimo ypatumus, jų santykį, bei siekia nustatyti juos siejančius ir skiriančius požymius. Analizuojamos cesijos ir faktoringo sąvokos bei šių institutų teisinė prigimtis Lietuvos bei užsienio civilinės teisės sistemoje, apžvelgiama susiklosčiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Cesijos ir faktoringo teisiniais santykiais yra siekiama tų pačių tikslų – perleisti reikalavimo teisę. Cesijos ir faktoringo teisinis reglamentavimas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, suponuoja išvadą, kad cesija neabejotinai sudaro pagrindinį faktoringo sutarties elementą. Darbe siekiama ne tik atskleisti reikalavimo perleidimo ir faktoringo prigimtį, bet ir išanalizuoti kokiais būdais reikalavimas gali būti perleistas, kokios teisės ir pareigos yra suteiktos cesijos ir faktoringo sandorio šalims. Daug dėmesio skiriama reikalavimo perleidimo bei faktoringo sąlygų nustatymui ir analizavimui. Taip pat aptariamos minėtų institutų pasekmės. Tyrimas remiasi Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės teisinio reglamentavimo ir mokslinės lietartūros analize. Yra pateikiama minėtų valstybių teisės doktrinų atstovų teiginiais nagrinėjamais aspektais, lyginamas šalių teisinis reglamantavimas taikant cesijos ir faktoringo institutus. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje autorė pateikia tyrimą apibendrinančias išvadas. / In this final master thesis author is analyzing regulatory features of an assignment of claim and factoring institutes and also seeks to determine the main differences and the similarities of them. The conception of an assignment of claim and factoring, the legal nature of these institutes in Lithuania and foreign civil law systems are analyzed, additionally the emerged court practice of the Supreme Court of Lithuania are being discussed in the work. The purpose that the creditor seeks using an assignment of claim or factoring is the same – to transfer the valid claim. The legal regulation of an assignment of claim and factoring, provided in the Civil Code of the Republic of Lithuania, supposes the conclusion that an assignment of claim certainly is the main element of the factoring agreement. In this work author seeks nor only to reveal the nature of an assignment of claim and factoring, but also to analyze the ways a valid claim can be transferred. He also uncovers the rights and obligations of the parties of an assignment of claim and factoring agreement. This thesis at large scale approaches to detection and analyzation of conditions of an assignment of claim and factoring. Also the consequences of these institutes are being discussed. Research is based on Lithuanian, Russian, French, German and United Kingdom‘s deep analysis of legal regulation and existing academical literature. Author compares and discusses various affirmations of spokesmen representing... [to full text]