Lietuvoje bebrai plačiai paplitę ir labai gausūs, tačiau jų poveikis fitocenozėms iki šiol nebuvo įvertintas tyrimais. Šiame darbe buvo tiriami Žemaitijos nacionalinio parko apleistų bebraviečių sukcesijos veikiamų pievų fitocenozių struktūros ypatumai. Atlikta Žemaitijos nacionalinio parko apleistų bebraviečių pievų ir Nemuno deltos bei Minijos upės natūralių užliejamų pievų fitocenozių lyginamoji analizė. Fitocenozių rūšinė sudėtis nustatyta De Vries (Peeters, 1990) metodu, paimant 30 mėginių (saujų) augalų ir jas įvertinant. Induočių augalų ekologinės grupės nustatytos pagal H. Ellenberg (1992) vertinimus. Atlikta fitocenozių lyginamoji analizė parodė, kad vidutiniškai prieš 10 metų apleistų bebraviečių patvankų vietoje susiformavusiose pievose auga tipiškos pelkinių, žemumų ir salpinių pievų rūšys. Kontrolinių Nemuno deltos ir minijos upės užliejamų natūralių pievų fitocenozių rūšys priklauso salpinėms, žemumų, sausminėms ir paupinėms pievoms. Nustatyti fitocenozių struktūros ypatumai apleistose bebravietėse, lyginant su natūraliomis užliejamomis pievomis, yra būdingi ankstyvoms drėgnų vietų augalų bendrijų sukcesijos stadijoms ir gali būti paaiškinti padidintu dirvožemio drėgnumu, rūgštumu ir trofiškumu. / The work presents specific features of phytocenoses structure of abandoned beaver ponds in Zemaitija National Park and comparative analysis with natural meadows in Nemunas delta and Minija river coasts. Botanical composition of plants communities was determined using De Vries method (Peeters, 1990), taking 30 handfuls of plants and evaluating them. The scale of H. Ellenberg (1992) was used to decide plants species attachment to hydrological regime, soil reaction, and trophical features of abodes. Coefficients of Sörensen (Magguran, 1992) and Jaccard (Jaccard, 1901) were used to express floristical similarity of communities. Specific features are characteristic for early succession stage of phytocenoses in wet topes and can be explained by higher soil dampness, acidity and nutrition.

Biržulio ežero apyežeryje inventorizuota 277 induočių augalų rūšys, priklausančios 71 šeimai ir 51 eilei.Gausiausios augalų rūšimis yra Asteraceae (28 rūšys), Poaceae (25 rūšys), Fabaceae (17 rūšių), Ranunculaceae (16 rūšių), Apiaceae (12 rūšių), Lamiaceae (10 rūšių). Kitose šeimose rasta mažiau nei 10 rūšių. Rastos 5 į Lietuvos RK įrašytos rūšys. Orchis mascula (2 kategorija) – rastos 4 augimvietės ŠR dalyje. Malaxis monophylos (2 kategorija) – vienas individas rastas prie Sąsmaukos miške. Iris sibirica (2 kategorija) – rastos 7 augimvietės rytinėje dalyje, netoli Mažojo Biržulio. Betula humilis (2 kategorija) – randamas rytinėje ir ŠV dalyje. Gausiausi jo sąžalynai yra Mažojo Biržulio pakrantėse. Dactylorhiza incarnata (4 kategorija) – rytinėje ežero dalyje rastos 3 augimvietės. Biržulio ežero apyežeryje aprašyta 36 pievų bendrijos. Šios bendrijos priklauso 4 klasėms, 4 eilėms, 7 sąjungoms ir 14 asociacijų. Biržulio ežero apyežerio Iridetum sibirici Philippi 1960 – įtraukta į LRK augalų bendrijas. Tirtoje teritorijoje rastos ir aprašytos 6 miško bendrijos: Carici elongate - Alnetum glutinosae, Betuletum pubescentis, Betulo – Salicetum repentis, Tilio – Qercetum roboris, Ledo – Pinetum, Salicetum pentandro – cinereae. Aprašytos 5 Iridetum sibirici Philippi 1960 bendrijos. Įvertintas šių bendrijų: sąžalyno atsistatymas, gyvybingumas, žydėjimo ir derėjimo gausa bei ligų ir kenkėjų pažeidimai. Gyvybingiausios Iridetum sibirici Philippi 1960 bendrijos Nr. 1 ir 5. / 277 plant species belonging to 71 families and 51 lines were inventoried in the areas of Lake Biržulis. The richest in the plant species are: Asteraceae (28 species), Poaceae (25 species), Fabaceae (17 species), Ranunculaceae (16 species), Apiaceae (12 species), Lamiaceae (10 species). Les than 10 species were found in other families. 5 species that are written into the Red Book of Lithuania were found. 4 habitats of Orchis mascula (category 2) were found in the North East. One example of Malaxis monophylos (category 2) was found at the isthmus in the forest. 7 habitats of Iris sibirica (category 2) were found in the eastern part, not far from Lake Mažasis Biržulis. Betula humilis (category 2) is localized in the eastern part and in the North West. The richest overgrowths are at the strands of Lake Mažasis Biržulis. 3 habitats of Dactylorhiza incarnata (category 4) were identified in the eastern part of the lake. 36 grassland communities were depicted in the areas of Lake Biržulis. These communities belong to 4 classes, 4 lines, 7 unions and 14 aggregations. Iridetum sibirici Philippi 1960, found in areas of Lake Biržulis, is registered into the plant communities of the Red Book of Lithuania. Also 6 forest communities in the examined area were found and described. They are: Carici elongate - Alnetum glutinosae, Betuletum pubescentis, Betulo – Salicetum repentis, Tilio – Qercetum roboris, Ledo – Pinetum, Salicetum pentandro – cinereae. Moreover, 5 Iridetum sibirici... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas – ūkyje auginamų raudonųjų dobilų/daugiamečių svidrių, raudonųjų dobilų/pašarinių motiejukų, ir raudonųjų dobilų/tikrųjų eraičinų fitocenozės. Tyrimo tikslas – Atlikti raudonųjų dobilų/daugiamečių svidrių, raudonųjų dobilų/pašarinių motiejukų ir raudonųjų dobilų/tikrųjų eraičinų fitocenozių analizę priemolio išplautžemyje. Tyrimo metodika - Tyrimai vykdyti Plungės rajone. Tirti raudonųjų dobilų/daugiamečių svidrių, raudonųjų dobilų/pašarinių motiejukų ir raudonųjų dobilų/tikrųjų eraičinų žolynai. Botaninė žolyno sudėtis nustatoma svorio metodu, paimant mėginius iš kiekvieno lauko. Pavyzdžiai imami iš daugelio vietų. Analizuojant žolės suskirstomos į botanines grupes: varpines, ankštines ir įvairiažoles. Prie įvairiažolių dedamos piktžolės ir nesėtos tame lauke žolės. Jei yra kelios ankštinės žolės, tai jos išskiriamos ir pasveriamos atskirai. Žolės, suskirstytos į grupes, džiovinamos iki orasausės būklės ir pasveriamos. Po to apskaičiuojamas procentas sausųjų medžiagų derliuje. Žolyno derliui nustatyti pavyzdžiai buvo imami taip pat kaip ir botaninei sudėčiai sudaryti. Atliktos dvi pjūtys. Duomenys skaičiuoti pagal programą STAT-ENG Tarakanovas, Raudonius, 2003/. Tyrimo rezultatai. Trijuose skirtinguose žolynuose raudonųjų dobilų kiekis buvo skirtingas. Raudonieji dobilai, pasėti su daugiametėmis svidrėmis, žolyne sudarė 76,5 %. Daugiamečių svidrių buvo 20,6%. Raudonųjų dobilų/pašarinių motiejukų žolyne taip pat vyravo raudonieji dobilai. Jie... [toliau žr. visą tekstą] / Object of investigation – pulses/spica herbage, botanical composition and yield. Purpose of investigation is to analyze pulse/spica herbage in an ecological farm and provide measures to preserve pulses in herbage. Methods of investigation – Investigation has been carried out in Plungė District. Red clovers/perennial ryegrass, red clovers/feeding timothy grass and red clovers/fescue grass have been investigated. Botanical composition of herbage is estimated using the method of weight, when samples from each field are taken. Samples are taken from various places of a field. While analysing herbage is brought under botanical groups: spica, pulses and various other. Various other herbs consist of weeds and self-sown grass. If there are several kinds of pulses, they are separated and weighted separately. Drawn into several groups herbage are air-dried and weighted. Then the percentage of dry substances in yield is calculated. Herbage for the establishment of yield has been collected in the same way as for botanical composition. Two harvests have been fulfilled. Data have been calculated using programme STAT-ENG Tarakanovas, Raudonius, 2003/. Results of investigation. The amount of red clover in three fields has been different. Red clovers sown together with perennial ryegrass have made 76,5 % in herbage. Perennial ryegrass have amounted to 20,6%. Red clovers have prevailed in red clovers/feeding timothy grass herbage. They have made 57,1%. Feeding timothy grass has grown quite... [to full text]