• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 3
  • Tagged with
  • 3
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Genocido traktuotė tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse / Treatment of genocide in international legal acts and the criminal code of the republic of lithuania

Urbanavičiūtė, Ieva 26 June 2014 (has links)
Magistro darbo “Genocido traktuotė tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse” tyrimo objektas yra genocido nusikaltimo samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje. Darbas pradedamas atskleidžiant šios sampratos susiformavimo ištakas ir raidą abiejose teisinėse sistemose. Siekiant kuo aiškiau ir išsamiau atskleisti genocido koncepciją, tiriami atskiri šios koncepcijos elementai, remiantis baudžiamojoje teisėje nusistovėjusia nusikalstamų veikų sudėčių analizės schema, t.y. išskiriant objektą, objektyviuosius požymius, subjektą ir subjektyviuosius požymius. Magistro darbe nurodomos problemos, kylančios bandant apibrėžti genocido nusikaltimo požymių turinį, ir vertinant tiek oficialių institucijų, tiek doktrinos atstovų pateikiamus galimus atskirų genocido sampratos aspektų aiškinimus, ieškoma teisiniu ir praktiniu požiūriu priimtiniausio minėtų problemų sprendimo. Darbe didelis dėmesys teikiamas genocido sampratos pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę lyginamajai analizei. Aiškinamasi, kiek nacionalinėje teisėje įtvirtinta genocido koncepcija atitinka tarptautinę, identifikuojami pagrindiniai šių koncepcijų skirtumai, tiriamos minėtų skirtumų atsiradimo istorinės, teisinės prielaidos ir esama bei galima įtaka baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai. Magistro darbas buvo rašomas remiantis tarptautiniais teisės aktais (Konvencija dėl genocido, Ruandos tribunolo statutas, Jugoslavijos Tribunolo statutas, Tarptautinio baudžiamojo teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of master thesis is the concept of the crime of genocide in national and international law. Analysis begins by explaining the origins of this concept and following it‘s evolution in both legal systems. In order to give a full and particular account on the notion of the crime of genocide, the concept is examined by splitting it into several different elements, while using the traditional scheme of analysis in Lithuanian criminal law (object, objective side, subject and subjective side are researched separately). Master thesis also points out the problems related to defining the meaning of separate elements of the concept of genocide. By examining and comparing various opinions expressed by official institutions and scientists on these questions, author seeks to find a solution which poses least problems in legal and practical terms. In master thesis attention is also given to comparative analysis of the concept of genocide in national and international law. Author examines the differences between these concepts and historical, legal and political reasons behind said differences and their present and possible impact to criminal law theory and practice. Master thesis was written while using international legal documents (Convention on the prevention and punishment of the crime of genocide, statutes of international criminal tribunals, the Statute of International Criminal Court), international and national case law, Lithuanian legal acts, scientific literature... [to full text]
2

Ar Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas išplėstinis genocido sudėties apibrėžimas nepažeidžia principo nullum crimen sine lege? / Wether the extended genocide structure established in Lithuanian legal system does not violate principle nullum crimen sine lege?

Dainelytė, Simona 14 June 2014 (has links)
Išsilaisvinus iš sovietų okupacijos, Lietuvos įstatymų leidėjai į šalies teisinę sistemą inkorporavo konvencijos Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas. Be to, siekiant nubausti asmenis, kaltus už okupacijos metu vykdytus nusikaltimus, į genocido apibrėžimą buvo įtrauktos taip pat politinės bei socialinės grupės. Tačiau toks Lietuvos įstatymų leidėjų žingsnis praplėtė tarptautinėje teisėje įtvirtintą genocido apibrėžimą, kuriame numatoma, jog genocidu siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, taigi ne politinę ar socialinę grupę. Pagal tarptautinės teisės principą nullum crimen sine lege niekas negali būti baudžiamas už nusikaltimą, kuris jo darymo metu nebuvo draudžiamas įstatymu. Šiame darbe siekiama nustatyti ar Lietuvos teisinėje sistemoje įtvtirtintas išplėstinis genocido sudėties apibrėžimas nepažeidžia principo nullum crimen sine lege. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, kuriose atskleidžiami nagrinėjamos problemos teoriniai bei praktiniai aspektai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas genocido apibrėžimas, priežastys kodėl politinės ir socialinės grupės nebuvo įtrauktos į Genocido konvenciją bei analizuojama kitų šalių praktika apibrėžiant genocido veiką. Politinės ir socialinės grupės į konvenciją nebuvo įtrauktos dėl politinių priežasčių, iškilus tam tikrų šalių prieštaravimams. Tačiau Lietuva ne vienintelė įtraukė šias grupes į savo įstatymus, tai rodo, kad ne vien Lietuvai svarbi šių grupių... [toliau žr. visą tekstą] / Genocide is described as one of the most severe crimes of the international law. After the Second World War international community decided to codify international law and the general principles of the law recognized by civilized nations. The United Nations enacted The Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide. The convention stated that genocide crime is described as acts against national, ethnic, racial or religious group. After the collapse of the Soviet Union, many countries including Lithuania got back their independence. Lithuania’s legislators incorporated the norms of the Genocide convention into the state’s legal system. Besides these norms legislators also included social and political groups into the definition of genocide crime. It was done in order to punish persons, who were responsible for the criminal offense against Lithuania’s citizen during soviet occupation. The decision that states legislators made extended the definition of genocide crime established in international law, which defines genocide as the acts against national, ethnic, racial or religious group, but not against social or political group. Under international principle nullum crimen sine lege a person should not face criminal punishment except for an act that was criminalized by law before he performed the act. In this work it is aimed to determine whether the extended genocide structure established in Lithuanian legal system does not violate principle nullum... [to full text]
3

Paminklai Lietuvos sovietinio genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti (1941-1953, 1988-2006 m.) / Memorials for victims of the soviet genocide and for participants of the resistance (1941-1953, 1988-2006)

Trimonienė, Rūta 02 July 2014 (has links)
SANTRAUKA Sovietinės okupacijos metu žuvo ir nukentėjo apie 350 tūkst. Lietuvos gyventojų. Visų jų atminimui nuo 1941 m. su pertraukomis buvo statomi įvairių tipų paminklai. Tyrimo objektas – rezistencijos dalyvių ir sovietinio genocido aukų įamžinimo paminklais procesas, jo ypatumai ir kylančios problemos, taip pat vietovių ir statinių, įamžintų paminklais, apskaitos ir įpaveldinimo klausimai. Jie iki šiol nenagrinėti ir nėra sulaukę tyrimo. Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos gyventojų sovietinio genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimo įamžinimo ir įpaveldinimo procesus bei su jais susijusias problemas. Tam įgyvendinti yra iškeliami šie uždaviniai: 1. nustatyti paminklų statybos etapus ir statytojų grupes, jas apibūdinti; 2. išsiaiškinti, kaip vykdoma vietovių ir statinių, pažymėtų paminklais, apskaita, koks šių objektų skirstymas; 3. apžvelgti, kaip vykdomi vietovių ir statinių tvarkymo bei įamžinimo darbai; 4. išsiaiškinti, kokios yra įamžinimo ir įpaveldinimo problemos. Tyrimo chronologija – tyrimas pradedamas XX a 5–uoju dešimtmečiu, kadangi jame prasidėjo pirmoji paminklų statymo banga ir įamžinimo darbai. Procesas nėra baigtinis, jis vyksta ir dabar, todėl apsibrėžiame 2006 m. Remiantis darbo tyrimu paminklų statyba sovietinio genocido aukų ir rezistencinio judėjimo dalyvių atminimui Lietuvoje vyko trimis etapais, kur memorialinių vietovių teritorijų tvarkymą, paminklų statybą ir memorialinių statinių ženklinimą vykdė įvairūs žmonės ir organizacijos, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY OF MASTER’S WORK During the Soviet occupation, around 350,000 Lithuanian residents suffered and died. From 1941 on, with interruptions, monuments of various kinds have been built to commemorate all of them. The subject of this investigation is the process of immortalizing members of the resistance movement and victims of Soviet genocide in monuments, the specific features of and problems encountered in this process, as well as issues concerning the inventory and memorialization of sites and buildings recognized as monuments. These have not been the subject of any study hitherto and have not been the focus of investigation. The goal of this work is to disclose the processes and associated problems of commemorating and memorializing Lithuanian victims of Soviet genocide and members of the resistance. To achieve this goal, the following tasks were formulated: 1. to determine the phases of monument construction and groups of builders, and to characterize them; 2. to explain how inventory of sites and buildings recognized as monuments takes place and how these objects are categorized; 3. to survey how work is carried out for the maintenance and commemoration of sites and buildings; 4. to ascertain the nature of problems involved in commemoration and memorialization. Based on the work of our investigation, the construction of monuments commemorating victims of Soviet genocide and members of the resistance movement took place in three phases in Lithuania, a process in which... [to full text]

Page generated in 0.0364 seconds