Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimi intensyvūs, biogeninių medžiagų sukeliami, eutrofikacijos procesai ežeruose, kartu skatinantys uždumblėjimo procesus t.y. sapropelio kiekio didėjimas, dumblo sluoksnio storėjimas, pelkėjimas, ko pasekoje matomas ženklus nendrių, švendrių, plūdžių pagausėjimas. Darbe aprašoma atlikti 4 Druskonio, Mergelių akių, Valdakio, Ilgučio ežerų, valytų 1974, 1978, 1979, 1980 metais, susikaupusių nuosėdų sluoksnio storio, kiekio bei spalvos, ir susisluoksniavo būklės tyrimai. Tyrimams atlikti buvo naudota dumblo paėmimo cilindras, GPS bei matavimo juosta. Nustatyta, kad ežeruose vyrauja pagrinde du skirtingi pagal savo atspalvį, tankumą, kiekį ir storį dumblo sluoksniai. Pastebima tendencija, kad per praėjusį ežerų valymo laikotarpį metinis vidutinis viršutinio dumblo sluoksnio kaupimosi intensyvumas buvo apie 3,8 mm, Druskonio ež., 4,4 mm Mergelių akių ež., 0,5 mm Valdakio ež., 3 mm Ilgučio ež. Pagilintose ežerų dalyse, kur pašalintos dugno nuosėdos augalijos nepastebėta. Mergelių akių ežere per 29 metus po ežero išvalymo dumblo kaupimosi intensyvumas didžiausias iš visų tirtų ežerų. Valdakio ež. per 30 metų po ežero išvalymo dumblo kaupimosi intensyvumas mažas, mažiausias iš visų tirtų ežerų. Įvertinus tokį dumblo kaupimąsi, galima teigti, kad dumblėjimas palyginus yra lėtas, nežiūrint į tai, kad ežerai teršiami. / The late decades notice intensive eutrofication processes in the lakes caused by biogenic materials. These processes also stimulates silt up, that mean growing amount of saprophel, thickening of silt layer, swamping, in consecution is visible by marked increase of reeds, cat’s-tails and duckweeds. In work described executed investigations in 4 lakes: Druskonis, Mergelių Akys, Valdakis and Ilgutis lakes, dredged in 1974, 1978, 1979 and 1980. The thickness, amount, color and stratification conditions of accumulated precipitates layer were investigated. Silt taking cylinder, GPS and tape-measure were used to execute the investigations. Ascertained that in lakes basically dominates two different by theirs color, density, amount and thickness silt layers. Noticed tendencies that by last time from the lakes were dredged, annual average upper silt layer accumulation intensity were about 3,8 mm, Druskonis Lake, 4,4 mm Mergelių Akys Lake, 0,5 mm Valdakis Lake, 3 mm Ilgutis Lake. In deepened parts of the lakes, where bottom sediments there eliminated, vegetation was not noticed. In the Mergelių Akys Lake by 29 years from it was dredged silt accumulation intensity is the highest of all investigated lakes. In the Valdakis Lake by 30 years from it was dredged silt accumulation intensity is low, the lowest of all investigated lakes. Evaluated such silt accumulation, it is true to say that the silting is comparatively slow, not to mentioned the fact that the lakes are polluted.

Prieš rengiant kelių investicinius projektus surenkami ir detaliai analizuojami esami kelių eksploatacinių rodiklių duomenys ir jų reglamentuotų norminių reikšmių atitiktis. Baigiamajame darbe išanalizuoti automobilių kelių asfaltbetonio dangos būklės, patikimumo bei šių rodiklių gavimo ir apdorojimo metodai. Pateikiamas automobilių kelių asfaltbetonio dangos reikiamų eksploatacinių rodiklių teorinis pagrindimas, reglamentuotos norminės reikšmės bei eksploatacinių rodiklių gerinimo svarba. Naudojantis tyrimų, atliktų Lietuvos svarbiausiuose magistraliniuose keliuose A1 Vilnius – Kaunas - Klaipėda ir A5 Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, duomenimis, atlikta pagrindinių eksploatacinių rodiklių - dangos lygumo, rato su danga sukibimo koeficiento, dangos suirimo masto rodiklio, konstrukcijos deformacijos modulio bei provėžų gylio analizė ir šių rodiklių kitimas laiko atžvilgiu. Nustatyta dangos būklę apibūdinančių rodiklių sietis. Analizės pagrindu pateikti rekomenduojami leistinieji dangos lygumo rodikliai. Pateiktos išvados ir rekomendacijos. Baigiamojo darbo aprašomojo skyriaus apimtis – 89 psl., 17 lentelių, 90 paveikslų, 44 bibliografiniai šaltiniai. / Before the preparation of highway investment projects, the available data of highway maintenance indices are collected and analysed and their conformity with the standard values is established. The thesis deals with the analysis of reliability of the condition of highway asphalt concrete pavement and the indices collection and procession methods. The thesis includes the theoretical grounding of the necessary maintenance indices of the highway asphalt concrete pavement, standard values and the importance of improvement of the maintenance indices. Using the data of the testing performed in the main Lithuanian highways A1 Vilnius – Kaunas - Klaipėda and A5 Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, the analysis of the basic maintenance indices, i.e. pavement smoothness, wheel adherence coefficient, pavement breakup degree index, construction deformation module and furrow depth, and the change of such indices in the terms of time has been carried out. The link between the indices characterising the condition of the pavement has been determined. Basing on the analysis, the recommended permitted pavement smoothness indices are presented. The conclusions and recommendations of the thesis are introduced. Theses consist of: 89 p. text without appendixes, 90 pictures, 17 tables, 44 bibliographical entries.