• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • Tagged with
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Rytų ir pietryčių Baltijos regiono ankstyvųjų metalų laikotarpio ežerų gyvenvietės: tipai ir rekonstrukcinės galimybės / Lake dwellings in the east and southeast baltic region in the early metal period: types and reconstruction possibilities

Pranckėnaitė, Elena 02 July 2014 (has links)
Ankstyvųjų metalų laikotarpio ežerų gyvenvietės rytų ir pietryčių Baltijos regione surastos ir tiriamos jau nuo XIX a. kaip ir likusioje Europos dalyje. Šiuos tyrimus paskatino pirmieji Šveicarijos ežerų gyvenviečių tyrimai. Nuo XX a. pradžios ežerų gyvenviečių paieškos Lietuvoje nusitęsė iki pat XXI a. Per visą tą laikotarpį nebuvo atliktas nė vienas ežerų gyvenviečių povandeninis tyrimas, spėjimai dėl jų egzistavimo buvo grindžiami remiantis tik žvalgomąja ir iki galo nepatvirtinta medžiaga. Pirmoji ežero gyvenvietė Lietuvoje, datuojama bronzos amžiaus pabaiga ir ankstyvojo geležies amžiaus pradžia, aptikta 2000 m. vasarą šiauriniame Luokesų (Molėtų rajonas) ežero krante. 2001 metų rudenį to paties ežero pietiniame krante buvo atrasta antroji Luokesų ežero gyvenvietė, datuojama tuo pačiu laikotarpiu. Prasidėję sistemingi Lietuvos bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus ežerų gyvenviečių tyrimai leido sukaupti daugybę naujų faktų. Apie ankstyvojo metalų laikotarpio rytų ir pietryčių Baltijos regiono ežerų gyvenvietes daugiausia duomenų yra iš Lietuvoje ir Lenkijoje atliktų archeologinių tyrimų. Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Rusijos teritorijose ežerų gyvenvietės, datuojamos ankstyvuoju metalų laikotarpiu nėra tirtos arba informacija apie statybos ypatumus yra labai ribota. Didžiosios Lenkijos regione (Powidzo ežere) ir Lietuvoje (Luokesų ežere) surastos naujo statybos tipo – polinės statybos ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės. Pagal surinktus duomenis galima... [toliau žr. visą tekstą] / Investigations of lake-dwellings in the Eastern and southeastern part of Baltic region, inspirited by the investigations in Zurich lake (Switzerland), started in XIX th century, like in the rest part of Europe. Searching of lake-dwellings in Lithuanian territory lasted almost one century. Existence of this kind of objects were not proved till year of 2000, when the first lake-dwelling was found in Luokesas lake (Molėtai region) and dated Early Iron age. 2001 one more lake-dwelling was found in the same lake Luokesas. Excavations of these lake-dwellings brought to light a lot new facts. The biggest part of material about lake-dwellings in the Eastern and southeastern part of Baltic region is from Poland and Lithuanian archaeological investigations. Lake-dwellings of Late Bronze and Early Iron age in Latvia, Estonia, Belarus, Russia are not investigated or information about building techniques is really limited. Recently new type of lake –dwellings was found in Powidz lake (Great Poland) and Luokesas lake. Houses or platform was erected on vertical piles. So now it is possible to distinguish the main two types of lake- dwellings in Eastern and southeastern part of Baltic region: grate dwellings and pile dwellings. Dendrochronological analysis - exact reconstruction of building process is not possible because a lack of standard curves. Further investigations of lake-dwellings will bring new material about Late Bronze and Early Iron age communities in Baltic region.
2

Šiaulių krašto (regiono) gyvenviečių tinklas vėlyvajame geležies amžiuje / The pattern of Šiauliai region settlements in Late Iron Age

Eitutis, Tomas 01 August 2013 (has links)
Darbo tema „Šiaulių regiono gyvenviečių tinklas vėlyvajame geležies amžiuje“. Tyrimo tikslas – nustatyti intensyvaus naudojimo arealus Šiaulių apskrityje vėlyvajame geležies amžiuje ir hipotetiškai hierarchiškai juos sugrupuoti, t. y. pagal tam tikrus bruožus nustatyti, kurios regiono teritorijos tuo metu galėjo vadintis centrinėmis ekonominio ir karinio pajėgumo atžvilgiu, o kurios didesnės įtakos regionui neturėjo. Nors reikia pažymėti, kad regionas greičiausiai tuo metu dar nebuvo politiškai ir ekonomiškai organizuotas, tačiau centrinių teritorijų formavimosi procesas jau neabejotinai buvo vyko. Archaiškų bendruomenių gyvenviečių tinklui tirti visų pirma pasitelkiamas kartografinis tyrimo metodas, kuomet visi žinomi tyrinėjamo laikotarpio archeologiniai objektai, liudijantys gyvenvietės buvimą, yra sužymimi žemėlapyje, o vėliau išskiriamos jų sankaupos. Vėliau šių sankaupų sudedamos dalys nagrinėjamos pagal tam tikrus kriterijus (piliakalnių aukštis, kapų įkapių skaičius ir pan.), kurie atspindi ta vieta besinaudojusios bendruomenės pajėgumą. Tam visų pirma reikia sukurti šaltinių bazę ir ją susisteminti. / The topic is „The pattern of Šiauliai region settlements in Late Iron Age“. The aim is to exclude Šiauliai regions‘s habits of intensive use in Late Iron Age and hypothetically them hierarchically grouped. What means what according certain characteristics to determine which areas of the region at that time was called the central of economic and military strength and witch ones did not have significant impact on the region. Although should be noted that likely region of Šiauliai was not yet politically and economically orginized, but the process of central areas formation undoubtebly has been held. First of all, cartographic research method has been chosen for the investigation of the pattern of the settlements of archaic communities, when all known archeological objects of the period under investigation, demonstrating the presence of the settlement, are mapped on the map and later their accumulations are distinguished. Later the components of these accumulations are analysed according to certain criteria (height of the mounds, the number of cerements in graves and etc.), which reflect the capability of the community by which that place was used. But first of all it is necessary to develop the base of sources and to systematize it. In Lithuania this type of research has been introduced only recently thus their prospects are still large, as the base of sources is constantly being supplemented (new archeological objects are discovered and also previously found and known objects... [to full text]

Page generated in 0.0351 seconds