Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla Pirmoje Nepriklausomoje Lietuvoje, priklausanti Lietuvos lokalinės istorijos kategorijai, iki šios yra labai mažai tyrinėta sfera. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetuose buvo susitelkusi pagrindinė Kauno akademinės bendruomenės dalis. Pagrindinis leidybinės veiklos rezultatas buvo tų fakultetų periodiškai leisti tęstiniai mokslo žurnalai: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (humanitarinių mokslų fakulteto). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Teologijos-filosofijos fakulteto). Darbe buvo siekta išnagrinėti ir įvertinti Kauno humanitarų akademinės bendruomenės vykdytą mokslinės periodinės leidybos procesą. Darbo pagrindą sudaro įvardinti tęstiniai universitetiniai humanitariniai mokslo žurnalai ir pirminiai archyviniai šaltiniai. Atskleidžiant problemą buvo naudotasi analitiniu-lyginamuoju, aprašomuoju ir statistinės analizės metodais. Atliktas tyrimas parodė, kad Kauno humanitarų akademinė bendruomenė kolegialiai (kolegiškai) per fakultetų (humanitarinių mokslų ir teologijos-filosofijos) tarybų posėdžius rūpinosi bei organizavo visapusišką mokslo žurnalų leidybą, finansavimą, rinko leidinių redaktorius, sprendė įvairias leidybines problemas. Humanitarų leidybinės veiklos plėtrai kliūtis darė nuostolinga mokslo žurnalų leidyba, vidiniai... [toliau žr. visą tekstą] / The Publishing Activity of Kaunas Humanities Academic Community during the period of the first independent Lithuania, which is attributed to the category of Lithuanian local history, is a field that has been little research so far. The majority of Kaunas academic society was centred around the faculties of the Humanities and the Theology-Philosophy faculties of Vytautas Magnus University. The most significant result of the publishing activity were the following scientific journals which were published continuously: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (Faculty of the Humanities). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Faculty of Theology-Philosophy). The paper aims to research and evaluate the publishing process of scientific periodicals conducted by Kaunas Humanities academic community. The core materials of the paper are the periodical scientific journals listed above and primary archival sources. The methods employed in the research of the topic are as follows: analytical-comparative, descriptive and statistical data analysis. The research has shown that the Kaunas Humanities academic community organised and supervised a comprehensive publishing and financing of the scientific journals, elected the editors, dealt with various publishing issues. Unprofitable publishing of scientific journals, internal conflicts, political censorship and... [to full text]

[pt] As mudanças contextuais no curso histórico das práticas emergenciais e as possibilidades discursivas delas emergentes têm permitido a diversificação dos atores e do modo com que é feita a entrega da ajuda humanitária. As noções de neutralidade, humanidade e proteção que permeiam o humanitarismo são manejadas de acordo com distintos princípios e interesses. Ao longo do século XX e adiante, o conjunto de significantes que se referia à prática da assistência humanitária deu oportunidade para que novos discursos fossem capazes de criar outras articulações para o que se compreende como humanitário ou ação humanitária. O progressivo agenciamento das Empresas Militares ou de Segurança Privada (EMSPs) neste campo é parte desse fenômeno e desafia o espaço que, na concepção das agências humanitárias tradicionais, se supunha desmilitarizado. A dissertação analisa como se deu o processo discursivo de abertura às EMSPs e como a emergência do novo humanitarismo contribuiu para o cenário de disputas políticas que visam legitimar uma determinada cadeia discursiva em detrimento de outras narrativas no que se propõe como campo geral da discursividade humanitária. / [en] The contextual changes in the historical course of the practices of emergency and the discursive possibilities resulting from that, have yielded the diversification of actors and the way in which the humanitarian aid is delivered. The notions of neutrality, humanity and protection that pervade the humanitarianism are managed in accordance to different principles and interests. Throughout the twentieth century and on, the set of signifiers referring to the practice of humanitarian assistance have opened up the opportunity for new discourses to be creating other articulations to what is understood as humanitarian or humanitarian action. The progressive agency of Private Military or Security Companies (PMSCs) in this field is part of that phenomenon and defies the space that, according to the traditional humanitarian agencies, was supposed to be demilitarized. The dissertation examines how the discursive process of openness to PMSCs have taken place and how the emergence of the new humanitarianism contributed to the scenario of political disputes that seek to legitimize a particular discursive chain rather than other narratives within what I propose as the general field of humanitarian discursivity.