Darbo tikslas — ištirti tarptautinių bendrovių sandėlių išdėstymo politiką, nustatyti svarbiausius veiksnius, lemiančius įmonių apsisprendimą statyti sandėlius tam tikrose vietose. Darbe nagrinėjami tarptautinių bendrovių sandėlių išdėstymą lemiantys veiksniai, bendrovėms reikalingo sandėlių skaičiaus ir dydžio nustatymas, išanalizuotos sandėlių panaudojimo efektyvumo, logistinio aptarnavimo bei logistikos informacinių sistemų panaudojimo įtakos sandėliavimo veiklai problemos. Darbe buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, jog pagrindiniai tarptautinių bendrovių sandėlių išdėstymą lemiantys veiksniai yra darbo jėgos kiekis ir kokybė, darbo jėgos sąnaudos, pardavimo vietos bei vartotojo artumas, magistraliniai keliai, valstybės geopolitinė padėtis bei žemės kaina. Kiekvienas veiksnys atskiru atveju gali turėti daugiau ar mažiau įtakos, tad kiekvienu konkrečiu atveju juos reikia analizuoti ir pasirinkti tinkamiausią vietą sandėliui. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius sandėlių išdėstymo aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. / Purpose of the work is to analyze the warehouse positioning politics of international companies, to establish the main factors which determine a decision of international companies to locate its warehouses in particular locations. There are investigated the main factors of warehouse locating, necessary number and size requirements, efficiency of warehouse utilization, logistical service and usage of logistics information systems in this paper. There are a few the most important factors such as supply and charge of the labour-force, nearness to manufacturer and purchaser, arterial roads, regional supply and demand of the warehouse, cost of the territory, legislation of each country, geopolitical location of country and some others. The importance of each factor may vary according to specific case. After analyzing theorethical and practical aspects of warehouse locating politics, the conclusion and suggestions are presented.

Baigiamajame magistro darbe sprendžiamas klasikinis uždavinys, kai tikimybinis skirstinys aproksimuojamas Gauso skirstiniu, panaudojus kelis žinomus metodus. Darbe skirstiniai iš GZD tikimybinių skirstinių klasės aproksimuojami Gauso tikimybiniais skirstiniais. Pritaikytas D. Alfers ir H. Dinges metodas apie beta skirstinio aproksimavimą normaliuoju skirstiniu darbe nagrinėjamiems GZD. Užrašyti neaprėžtai dalių tikimybinių skirstinių formalūs charakteristinių funkcijų bei tankių asimptotiniai skleidiniai panaudojant Apelio daugianarius. Gautos formulės bus naudingos matematinės statistikos specialistams ir ekonomistams, nagrinėjantiems finansuose iškilusias problemas. / In this paper are solved classical problem, i.e. there are used normal approximations employed few well-known methods. In this paper normal approximations are developed for Br. Grigelionis GZD distributions. We are shown what normal approximations used for beta distributions are applied for GZD distributions. In this paper we are applying D. Alfers ir H. Dinges statements about beta distributions asymptotical treatments. It is written down formal characteristic function and density for infinite divisible distributions asymptotical expansion used Apelis polynomial. The results will help to mathematical statistics specialists and cea who are researching problems in finance theory.

Baigiamajame magistro darbe sprendžiamas klasikinis uždavinys, kai tikimybinis skirstinys aproksimuojamas Gauso skirstiniu, panaudojus kelis žinomus metodus. Darbe skirstiniai iš GZD tikimybinių skirstinių klasės aproksimuojami Gauso tikimybiniais skirstiniais. Pritaikytas D. Alfers ir H. Dinges metodas apie beta skirstinio aproksimavimą normaliuoju skirstiniu darbe nagrinėjamiems GZD. Užrašyti neaprėžtai dalių tikimybinių skirstinių formalūs charakteristinių funkcijų bei tankių asimptotiniai skleidiniai panaudojant Apelio daugianarius. Gautos formulės bus naudingos matematinės statistikos specialistams ir ekonomistams, nagrinėjantiems finansuose iškilusias problemas. / In this paper are solved classical problem, i.e. there are used normal approximations employed few well-known methods. In this paper normal approximations are developed for Br. Grigelionis GZD distributions. We are shown what normal approximations used for beta distributions are applied for GZD distributions. In this paper we are applying D. Alfers ir H. Dinges statements about beta distributions asymptotical treatments. It is written down formal characteristic function and density for infinite divisible distributions asymptotical expansion used Apelis polynomial. The results will help to mathematical statistics specialists and cea who are researching problems in finance theory.

Magistro darbe tiriamia medžių kokybinių ir kiekybinių rodiklių priklausomybė nuo skirtingo želdinių išdėstymo. Darbo objektas – Bandomieji paprastosios pušies (pinus sylvestris L.) želdiniai, kurie yra įveisti 1996m. Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje Bagotosios girininkijoje 26 kv. 26 skl. Nbl augavietėje, 8,9 ha. plote, sertifikuotais vienmečiais sėjinukais. Kiekvieno varianto įveista po tris pakartojimus. Viso yra devyni variantai. Visų jų tankumas vienodas (6000vnt/ha). Darbo tikslas - Nustatyti optimalų pušies želdinių išdėstymą. Darbo metodai – Išanalizuotos dabartinės aerofotonuotraukos, bei žolinės dangos išsidėstymo pagal agresyvumą schemos prieš želdinimą. Išaiškintos sklypų zonos, kuriose želdinių augimas sutrikęs dėl priežas��ių nesusijusių su vidurūšine konkurencija. Normalaus augimo sklypo zonose medžiai matavimams parinkti įprastiniu dendrometrijoje apskaitos juostų metodu. Išviso buvo išskirta 81 apskaitos juosta, skersmuo ir aukštis išmatuotas 6064 medžiams, kiekvienam sodinimo variantui išskaičiuoti modeliniai medžiai. Kiekvienam variante paskutinių 8 metų prieaugis į aukštį išmatuotas 5-ių modelinių medžių (išviso 45 medžių). Darbo uždaviniai – Nustatyti skirtingo išdėstymo bandomųjų želdinių variantuose dendrometrinius rodiklius. Išanalizuoti paprastosios pušies skirtingo išdėstymo bandomųjų želdinių augimo eigos ypatumus dėl skirtingo apšvietimo. Nustatyti vidurūšinės konkurencijos (streso) pradžią skirtingo išdėstymo variantuose. Nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / In dieser Masterarbeit wird die Abhängigkeit zwischen den qualitativen und quantativen Exponenten und unterschiedlichen Grünanlagen aus einandersetzungen. Arbeitsobjekt – Probegrünanlagen des Waldkiefers (pinus sylvestris), die sich in dem Kazlu Ruda Waldlernrevier in dem Bagotosios Revier in 26 Viert. des 26 Gründ. befinden. Die Fläche – 8,9 Hektar. Die Grünanlagen wurden im Jahr 1996 mit den einjährigen Samen angelegt. Jedes Variante wiederholt sich dreimal. Insgesamt gibt es 9 Variante. Arbeitsziel – die optimale Lage der Waldkieferssetzlinger zu bestimmen. Forschungsmethoden – bevor die Messungen gemacht wurden, wurden die aktuellen Aerofotos und die Aggressevitätsschemen der Grasdecke im Moment der Einpflanzung analysiert. Es wurden auch die abnormalen Grundstücksbereiche abgeschneidet, in denen Saatenwachstum betretet ist wegen der Ursachen, die mit der Innensortkonkurenz nicht verbunden ist. In den Bereichen des Normalwachstums wurden die Bäume im Bezug auf die Abrechnungsbändenmethode für die Einschätzungen gewählt. Insgesamt wurden 81 Abrechnungsbänden, Durchmesser und Höhe den 6074 abgeschneidet. Für jede Einpflanzungmethode wurden die Vorlagenbäume ausgewählt. Jede Variante enthält das Höhezuwachs der letzten 8 Jahren für 5 Bäumen )insgesamt für 45 Bäumen). Arbeitsaufgaben – die dendrometischen Exponenten auf den nunterschiedlich auseinandergelegten Probegrünanlagen bestimmen. Die unterschiedlichen auseinandersetzten Probegrünanlagen des Waldkiefers wegen der... [to full text] / In dieser Masterarbeit wird die Abhängigkeit zwischen den qualitativen und quantativen Exponenten und unterschiedlichen Grünanlagen aus einandersetzungen. Arbeitsobjekt – Probegrünanlagen des Waldkiefers (pinus sylvestris), die sich in dem Kazlu Ruda Waldlernrevier in dem Bagotosios Revier in 26 Viert. des 26 Gründ. befinden. Die Fläche – 8,9 Hektar. Die Grünanlagen wurden im Jahr 1996 mit den einjährigen Samen angelegt. Jedes Variante wiederholt sich dreimal. Insgesamt gibt es 9 Variante. Arbeitsziel – die optimale Lage der Waldkieferssetzlinger zu bestimmen. Forschungsmethoden – bevor die Messungen gemacht wurden, wurden die aktuellen Aerofotos und die Aggressevitätsschemen der Grasdecke im Moment der Einpflanzung analysiert. Es wurden auch die abnormalen Grundstücksbereiche abgeschneidet, in denen Saatenwachstum betretet ist wegen der Ursachen, die mit der Innensortkonkurenz nicht verbunden ist. In den Bereichen des Normalwachstums wurden die Bäume im Bezug auf die Abrechnungsbändenmethode für die Einschätzungen gewählt. Insgesamt wurden 81 Abrechnungsbänden, Durchmesser und Höhe den 6074 abgeschneidet. Für jede Einpflanzungmethode wurden die Vorlagenbäume ausgewählt. Jede Variante enthält das Höhezuwachs der letzten 8 Jahren für 5 Bäumen )insgesamt für 45 Bäumen). Arbeitsaufgaben – die dendrometischen Exponenten auf den nunterschiedlich auseinandergelegten Probegrünanlagen bestimmen. Die unterschiedlichen auseinandersetzten Probegrünanlagen des Waldkiefers wegen der... [der volle Text, siehe weiter]