Šiame magistro darbe nagrinėjami svarbiausi nepilnamečių asmenų darbo sutarties sudarymo ir vykdymo klausimai Lietuvos darbo teisėje. Darbuotojas yra centrinė darbo santykių figūra, kurio gebėjimas būti darbo santykių subjektu (teisnumas ir veiksnumas) priklauso nuo jo amžiaus. Lietuvoje darbuotojais gali tapti ir asmenys, nesulaukę 18 metų. Tačiau nepilnamečiai asmenys darbo įstatymų priskiriami prie labiausiai pažeidžiamų asmenų kategorijos, todėl tokiems darbuotojams nustatyta nemažai garantijų, lengvatų, bei įvairių išimčių iš bendrųjų taisyklių. Specialus teisinis reguliavimas nustatytas atžvelgiant į nepilnamečių asmenų specifines ypatybes: fizinį ir protinį neišsivystymą, nepatyrimą, pareigą mokytis mokykloje. Šiomis priemonėmis siekiama suteikti šiems asmenims galimybę įgyvendinti teisę į darbą, apsaugant juos nuo galimų fizinių ir moralinių pavojų. Galima teigti, kad nepilnamečių teisinis reglamentavimas yra kilęs iš tarptautinio pobūdžio teisės aktų, kurie priimami Jungtinių Tautų organizacijos, TDO, Europos tarybos ir Europos sąjungos lygmenimis. Šiuose aktuose randamos tokios principinės nuostatos, kaip vaikų darbo draudimas, nepilnamečių apsauga nuo sunkaus ir pavojingo darbo, minimalaus amžiaus kriterijai ir kt. Pažymėtina, kad Lietuvos darbo teisė visiškai atitinka minėtus reikalavimus. Dirbantys nepilnamečiai Lietuvos darbo įstatymų skirstomi į vaikus (14-16m.) ir paauglius (16-18m.), kurių teisinis statusas skiriasi. Paaugliai priskiriami darbingo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis addresses the most important Lithuanian labor law work of minors issues, considering the international level of the particular regulation. An employee is the central figure of the employment relationship, whose ability to be employment subject (legal capacity) depends on his age. In Lithuania may become employees also persons under 18 years of age. However, labor laws, such persons assign to the most vulnerable categories of workers, therefore the minors have so many guarantees, incentives, and various exceptions to general rules. A special legal regulation established with a view to such minors specificities like physical and mental underdevelopment, inexperience, the obligation to attend school. The aim of this regulation is to give these individuals the opportunity to realize their right to work, protecting them from potential physical and moral hazards. It can be stated that the legal regulation of minors is derived from the international nature of the law who are admitted to United Nations, ILO, the European Council and European Union levels. These regulations are found in the principal provisions like the ban on child labor, protection of minors from the hard and dangerous work, minimum age and other criteria. It should be noted that the Lithuanian labor law is in full compliance with these requirements. Serving minors Lithuanian labor laws are divided into children (14-16 yr.) and adolescents (16-18 yr.). Whose legal status is different. Adolescents... [to full text]

I den här uppsatsen har jag gjort en närläsning av Martin Heideggers ”On the way to Language” (”Unterwegs zur Sprache”) skriven år 1959. Boken som var Heideggers sista verk är en dialog mellan Heidegger och en japan som spelas av honom själv i syfte reflektera. Uppsatsen behandlar bokens tema om hur något främmande oss själva (som är vi själva) kan mötas eller inte mötas genom ett språk. Jag har i och med Heidegger sett på ett språks fara och begränsningar liksom dess möjligheter och vägar till kunskap via dialogformen och den estetiska yttringen poesi. Väst mötte öst och tack vare det såg Heidegger inte bara det att det fanns ett nästan gemensamt metafysiskt fält inom det estetiska men också på vilket vis som dessa sätt kunde yttra sig, bl.a. via konsten, poesin, via hintar och det talade. Det gemensamma för ordets fenomen estetik inom väst och begreppet Iki inom öst diskuterades och jämfördes. Vidare jämfördes även det gemensamma ordet för språk och det som jag kom fram till var att det japanskas vokabulär var en mycket öppnare än den i väst då ett ord i öst betydde en hel rad med ord i väst. Raden ord inom det japanska begreppet kunde översättas närmast intill en poetisk versrad. Heidegger jämförde de japanska begreppen med bl.a. sina egna Hölderlin läsningar och vidare den japanska estetiken, bl.a. inom teatern, med sina egna tankar om konst och på vilket vis transcendens är möjlig via dessa fenomen. Det estetiska sågs på så vis via språket som visade var vi fick möjligheten att vara ett kunskaps budbärare liksom dess användare samtidigt. I jämförelse med den japanska estetiken som yttrades både som poetiska innebörder av ord liksom gester i form av hintar som gav den närvarande människan en knuff på den mörka väg som ledde oss mot ljusglimtarna: kunskap och fantasi, m.a.o. en ständig transcendens. Jag har i min analys försökt att beskriva vad det estetiska innebär för Heidegger. Det som jag kom fram till som var gemensamt för både Heidegger som hans simulerade samtalspartner japanen var det att de delade en tomhet i grunden. Denna tomhet yttrade sig som ångest hos Heidegger medan den hos japanen yttrade sig som ett ingenting. Jag såg att Heidegger behövde japanen för att kunna se hintar av sig själv och på så vis kunna reflektera över sig själv och sina tankar. Tomheten beskrev de bägge m.a.o. via språket och dialogformen som gav dem begränsningar och möjligheter att på ett hermeneutiskt vis tala om någonting som inte finns men är paradoxalt nog mycket närvarande.

Šiame darbe yra nagrinėjamas abortas, kaip socialinis reiškinys, kuris reiškia žmogaus vaisiaus sunaikinimą iki jo gimimo, ir aborto baudžiamumo kriterijai bei ribos Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse. Žmogaus iki gimimo teisinė apsauga yra viena daugiausiai diskusijų kelianti ir vieno galutinio atsakymo neturinti socialinė sritis, tačiau aišku, kad valstybės požiūris į vaisiaus gyvybę tiesiogiai nulemia teisės poziciją abortų klausimu. Baudžiamoji teisė kaip griežčiausia priemonė apsaugoti esmines žmogiškas vertybes negali likti abejinga ir abortų srityje, kadangi šis reiškinys yra pavojingas tiek besilaukiančiai moteriai tiek ir jos vaisiui. Lietuvoje baudžiamoji teisė vaisiaus gyvybės nelaiko teisės objektu, kurį reiktų saugoti, todėl abortai yra galimi iki 12 savaičių nėštumo. O abortų kriminalizavimą lemia tik jo pavojingumas moters sveikatai ir gyvybei. Teisėto aborto tvarką Lietuvoje reglamentuoja poįstatyminis teisės aktas, kurio ne visi pažeidimai yra laikytini neteistu abortu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme. Darbe analizuojami aborto neteisėtumą lemiantys veiksniai, kurie yra ne tik nėštumo trukmė, kontraindikacijos, subjektas atliekantis nėštumo nutraukimą, bet ir jo padarymo tinkama vieta, kurios išaiškinimas teisės aktais ir teismų praktika nėra pakankamai vieningas ir tikslus. Kadangi pasaulyje abortų draudimo ribos yra ne vienodos, darbe apžvelgiama ir užsienio valstybių teisinė praktika šiuo klausimu. Iš kurios matyti, kad vien abortų... [toliau žr. visą tekstą] / The work deals with abortion as social phenomenon, what means the destruction of human foetus, by termination of pregnancy due to social, personal or medical indication. Also the work deals with criterions and limits of punishability of abortion in Lithuania and other countries of Europe. The protection of the right to life of unborn is the one of most negotiable, without unanimous answer, social questions. But it is evident that the attitude of government to the foetus life directly determines the position of law regarding abortion. The penal law as most restrictive remedy for protection of fundamental human values can’t be indifferent to abortion range, because this negative phenomenon can be dangerous both pregnant woman and foetus. The life of the foetus isn’t the object of law, that needs to be protected by law in Lithuania, because of this the termination of pregnancy is legal until twelfth week of pregnancy. The criminalization of abortion is governed by the fact that there is a risk of mother’s health and life. The order of legal abortion is regulated by the act, but not a law in Lithuania, also it is observed that not all breaches of this order mean illegal abortion by Penal code of Lithuania. This work analyses the factors that determine the punishability of abortion, that are not only the term of pregnancy, contraindications, the subject which terminate the pregnancy, but also the right place where abortion can be done. After analyses of practice of law and court... [to full text]

Vilniaus miesto pradžios taškas yra 1323 m., kuomet LDK kunigaikštis Gediminas rašė laiškus vakarų Europos pirkliams bei amatininkams. Tačiau ir iki to šioje teritorijoje egzistavo tam tikra kultūra su savo dvasiniu, materialiniu bei socialiniu palikimu. Tai atspindi archeologinė medžiaga. Pagrindinė šio darbo problema – temos neištirtumas bei nemažos dalies archeologinių paminklų sunykimas. Nemažai archeologinių paminklų buvo tiesiog sunaikinti plečiantis miestui. Nors Vilniaus miesto istorijos laikotarpis iki XIII a. yra gana problematiškas tiek ištirtumo, tiek istoriografijos atžvilgiu, tačiau teigti, kad tuo laikotarpiu šioje teritorijoje nebuvo nieko, būtų klaidinga. Tai liudija nors ir negausūs, bet vis dėl to esantys archeologiniai duomenys. Apie žmonių vykdytą ūkinę veiklą dabartinio Vilniaus miesto teritorijoje galima kalbėti jau nuo paleolito. Įvairiose miesto vietose rastas titnaginis inventorius. Akmens amžiaus pėdsakų galima aptikti Lietuvos Respublikos prezidentūros teritorijoje, Gudelių – Lenkiškių pilkapyne, pavienių atsitiktinių radinių aptikta priemiesčiuose. Teritorijoje, kurioje yra ir dabartinis Vilniaus miestas, susiformavo brūkšniuotosios keramikos kultūra su jai būdinga keramika brūkšniuotu paviršiumi. Ši kultūra vėliau tapo Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, su jai būdingai laidojimo paminklais pilkapiais. Vilniaus teritorijoje aptikti X – XII a. piniginiai lobiai rodo, kad jau tuo metu Vilniaus teritorijoje buvo išsivysčiusi tam tikra piniginė sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The beginning of Vilnius is often dated year 1323. When the grand duke of Lithuania Gediminas wrote inviting letters to the merchants and craftsmen of Western Europe. However archaeological material shows that before that there was a specific culture with its distinctive heritage. The main problem of this work is that the topic isn`t researched enough. And that in process of time many archaeological objects might have been destroyed. Although the period of this topic is problematic enough in many aspects saying that there was nothing in Vilnius area till middle- ages isn`t correct. Archaeological findings tell something else. First people in Vilnius area appeared in late Paleolithic. In various places of Vilnius some flint artefacts were found. In the Palace of President area, in some layers of barrows of Gudeliai – Lenkiskes traces of Stone Age people were found. As well as in the suburbs. The culture of lined pottery appeared in the territory of Eastern Lithuania. Including Vilnius. Later in the same area the culture of eastern Lithuanian burial mounds appeared. In modern Vilnius there were left few objects belonging to this culture: Gudeliu – Lenkiskiu burials, Staviskiu burials, Zvirbliu burials. Hoards found in the territory of Vilnius show that at 10th -12th centuries there already was developed money system. And some trade connections with merchants from far distant countries. The shrouds of Zvirbliai burials show far distant connections as well. In latest burials... [to full text]

One of the major remaining question about Mars is its habitability - if the requirements necessary to allow for life are presently fulfilled. One of the most relevant ingredients for life, as we know it, is water. Indirect evidence of transient liquid water on Mars has been retrieved from both rover [Martín-Torres et al., 2015] and orbiter [Ojha et al., 2015]. [Martín-Torres et al., 2015] inferred the existence of an active water cycle, driven by chlorate and perchlorate salts, which are commonly found on the Martian surface, and absorb atmospheric water to form stable hydrated compounds and liquid solutions. This happens through a process called deliquescence (absorption of moisture from the atmosphere by the salts and dissolving into a liquid solution). One of the goals of HABIT is to confirm the hypothesis about the water cycle on Mars. HABIT will record the behavior of a selection of salts on Mars, and will also record Martian environmental conditions (UVdose, air and ground temperatures). The Field-Site Prototype for HABIT (FSP-HABIT) was the first prototype of HABIT deployed during field-site campaigns. Three campaigns took place during summer 2016: First, a short preparatory campaign in Abisko, Sweden, was carried out. The second campaign took place in Iceland, within the EU COST Action TD1308 ORIGINS (Origins and evolution of life on Earth and in the Universe), and the third campaign was conducted within the NASA Spaceward Bound India Program in Ladakh. After providing the corresponding background on the mission framework and the scientific background, this document covers the mechanical, electrical, and software design of the instrument. Afterwards, the steps taken to test the instrument and their results are covered, followed by a rating of the instrument and ideas for future improvements. Instruments like FSP-HABIT will enable the characterization of hygroscopic salts by their conductivity as liquid brines are good conductors, hydrated salts are poor conductors, and dehydrated salts are insulators. During the field-site campaigns, the measurements of FSP-HABIT were used to characterize the near surface environment by its temperature, pressure and relative humidity. Now, these measurements are available for comparison with microbiological studies of the water, ice and soils to characterize the habitability of the explored site. The lessons learned while designing and building FSP-HABIT can be used to inform the development of further prototypes for space missions such as HABIT. / Habitability, Brines, Irradition and Temperature (HABIT)

Le volcan Kilauea, Hawaï, est probablement le système magmatique basaltique actif le plus étudié sur Terre, et représente donc un site privilégié pour l'étude des processus de solidification basaltique en milieu naturel. Une meilleure compréhension de la solidification magmatique est d'importance majeure dans le raffinement de modèles expliquant le dynamisme des chambres magmatiques, et son étude détaillée est susceptible de grandement améliorer notre connaissance de l'évolution globale des systèmes magmatiques. Dans ce contexte volcanique, les lacs de lave offrent une rare opportunité d'étudier directement la solidification magmatique et peuvent être considérés, en première approximation, comme des analogues superficiels de petites chambres magmatiques. Le but premier de ce doctorat est de déterminer et quantifier les principaux processus de solidification magmatiques à l'œuvre dans la genèse des basaltes tholéiitiques. Ce travail s'articule autour du minéral olivine comme composant central. Dans les deux premiers chapitres, l'approche est double, texture et géochimie, mais l'emphase porte sur l'aspect textural dont l'analyse de la distribution de la taille des cristaux (CSD) est la composante phare. Ce travail a été réalisé sur les laves produites par les éruptions de 1969-1974 (Mauna Ulu) et 1959 (Kilauea Iki) du volcan Kilauea. L'étude des coulées de lave produites par l'éruption du Mauna Ulu permet de mieux comprendre les processus actifs de solidification dans tout le système magmatique superficiel (la "tuyauterie") de l'édifice. L'étude du lac de lave Kilauea Iki renseigne quant à elle sur la solidification en système semi-fermé en sub-surface. Dans un dernier temps, il est question d'évaluer plus en détail l'influence de la déformation magmatique sur la structure interne des olivines, et de la quantifier, en utilisant une technique in situ récente de micro-diffraction des rayons X. Chacun des trois chapitres de cette thèse est un article publié ou destiné à la publication dans une revue scientifique internationale. L'article 1 présente les résultats en éléments majeurs et traces (roche totale), les compositions de l'olivine, et les CSDs de 11 échantillons de laves du Mauna Ulu. Les variations chimiques en roche totale sont interprétées comme étant partiellement produites par addition d'olivine dans le système magmatique. Les profiles CSD suggèrent qu'au moins deux populations d'olivines interviennent : (1) une population d'âges 3-40 ans, caractérisée par une faible densité de "gros" cristaux et des pentes CSD relativement faibles ; et (2) une population d'âges 1,5-15 ans, marquée par une forte densité de petits cristaux et des pentes CSD plus fortes. La gamme de compositions de l'olivine suggère que ces cristaux se sont formés à partir de magmas différents, probablement reliés par crystallisation fractionnée. La présence d'olivines déformées de toutes tailles couvrant la totalité de la gamme de compositions, montre que la population 1 provient principalement de la désintégration et assimilation d'un cumulat déformé. Cette population d'olivines représente un composant magmatique cumulatif précoce qui a subi du mûrissement textural. A l'inverse, la population 2 représente un composant magmatique tardif formé dans la région sommitale de stockage de magma. Nos résultats sont en accord avec l'hypothèse que ces deux composants magmatiques ont suivi deux trajets différents avant d'alimenter l'éruption du Mauna Ulu. Le magma contenant les olivines déformées aurait transité le long du décollement basal sous le Kilauea, puis remonté verticalement par des conduits de type "pipe" sous le rift du Mauna Ulu. Le magma contenant la plupart des olivines non déformées aurait quant à lui transité vers le réservoir sommital à travers le conduit magmatique principal, puis le long de la rift zone où les magmas se seraient finalement mélangés dans de petites chambres magmatiques satellites. La présence de fines zonalités inverses à la bordure de certains cristaux suggère que le mélange s'est fait juste avant l'éruption. L'article 2 présente les compositions et CSDs d'olivine provenant de scories et d'échantillons de forage (0-90 m de profondeur) du lac de lave Kilauea Iki. Trois populations d'olivines sont distinguées sur la base de leur composition en forstérite (Fo) : (1) une population riche en Fo (Fo85-88) ; (2) une population intermédiaire (Fo77-81) ; et (3) une population mineure appauvrie en Fo (Fo72-76). Les populations 1 et 2 sont composées à la fois de cristaux déformés et non déformés. La troisième population pourrait résulter d'une phase de recroissance tardive. Dans les 60 derniers mètres du lac, l'olivine est moins riche en Fo et la proportion de cristaux déformés augmente. Ces observations laissent penser à l'existence d'une stratification minéralogique et chimique verticale dans le lac de lave. L'analyse CSD a permis d'estimer les temps de résidence des olivines dans le magma, 1-60 ans, valeurs qui sont en accord avec les estimations préexistantes. Les CSDs sont globalement uniformes eu égard à la profondeur. Cependant, certaines caractéristiques spécifiques ressortent. Ainsi, les CSDs courbées sont considérées comme évidence de mélange de magmas ou de cristaux. L'inversion de pente aux petites tailles de la plupart des CSDs du lac de lave est interprétée comme résultant du mûrissement. Les résultats de la modélisation CSD suggèrent que la décantation / sédimentation des olivines et la convection à grande échelle ne sont pas significatives dans l'évolution du lac de lave. Enfin, la stratification verticale du lac peut être expliquée de différentes façons. Il peut s'agir d'une caractéristique originelle, résultat de la stratification de la chambre magmatique source. Cependant, plusieurs évidences montrent que le magma du lac a été fortement brassé pendant toute la durée de l'éruption ; cette première hypothèse n'est donc pas crédible. Le remplissage par la base du lac durant l'éruption serait une autre hypothèse à même d'expliquer cette stratification. Cependant, il nous manque encore de quoi définitivement valider cette théorie. L'article 3 présente l'analyse microstructurale in situ par micro-diffraction des rayons X (µXRD) d'olivines déformées et non déformées provenant d'une sélection d'échantillons préalablement étudiés dans les articles 1 et 2. Cette étude utilise une technique innovante, non destructive, peu coûteuse et rapide à mettre en œuvre permettant de recueillir des informations sur la structure interne des cristaux, ainsi que le mode et l'intensité de déformation. Les résultats ont permis de valider les observations pétrographiques de déformation faites à l'aide du microscope. Cette analyse µXRD a aussi permis de confirmer la présence de déformation pour toutes les tailles de grains d'olivine, sans corrélation simple avec leur chimie, et de quantifier cette déformation. Cette technique ne permet cependant pas une estimation simple des conditions pression-température de déformation ou de formation des cristaux, ni d'apporter d'informations sur l'histoire magmatique. Il a cependant été possible de fixer un seuil quantitatif au-delà duquel toute olivine est déformée de façon significative : full width at half maximum (FWHM) > 1°.

L’objectif de cette recherche est d’étudier le développement du vocabulaire en production et en compréhension orales en turc (L1) et en français (L2) des enfants bilingues franco-turcs âgés de 6 à 10 ans en France en comparaison aux enfants monolingues français et turcs. Le test allemand « Wortschatz- und Wortfindungstest für 6- bis 10-Jährige » (Glück, 2011) a été utilisé. Celui-ci a permis d’analyser les stratégies de réponses en fonction de six types de questions posées, les différentes catégories lexicales (1 : vie quotidienne / famille ; 2 : non spécifique et 3 : école), les phénomènes sémantiques, les items connus et non connus des enfants ainsi que leur répertoire linguistique. Le corpus est constitué de 180 enfants dont 60 bilingues, 60 monolingues français et 60 turcs fréquentant le CP, le CE2 et le CM2. Les résultats révèlent un meilleur niveau en L1 en CP puis une amélioration en L2 en CE2 et un écart rapproché en CM2. Les questions difficiles sont les Types 1, 2, 4 et 5 dans les deux langues pour les CP ; 1, 4 et 6 pour les CE2 en L2 et 1, 2, 4 et 5 en L1 alors que pour les CM2, il s’agit du Type 1. Les catégories sémantiques les mieux réussies en L2 sont les 1 et 3 alors qu’en L1, il s’agit de la 2. Les sous-extensions sont nombreuses en CE2 et CM2 dans la L2 alors que les CP ont tendance à sur-extendre. Les bilingues font davantage appel à des stratégies de compensation comme la catégorisation, l’approximation ou la traduction. Le retard constaté pour le vocabulaire total chez les CP est vite rattrapé en CE2. De fortes et positives corrélations (Pearson et al., 1993) ont été constatées entre les langues : plus la L1 est maîtrisée, plus la L2 l’est aussi. / This research examine lexical development in receptive and expressive skills in Turkish (L1) and French (L2) of French-Turkish bilingual children aged between 6 and 10 years in France compared to French and Turkish monolinguals. The German test scale “Wortschatz- und Wortfindungstest für 6- bis 10-Jährige” (Glück, 2011) allowed to analyze spoken vocabulary, production and comprehension strategies according to 6 question types, different categories (1: everyday life/family; 2: general; 3: school), semantic phenomena, known and unknown items and their linguistic repertoire. The sample consists of 180 children, including 60 bilinguals, 60 French and 60 Turkish monolinguals composed of first, third and fifth grade pupils. Results show that bilingual have better vocabulary level in their L1 in the first grade and they made good progress in L2 in the third grade and the lexical gaps are significantly reduced in the fifth grade. The most problematic clauses are Types 1, 2, 4 and 5 in the first class; 1, 4 and 6 in L2 and 1, 2, 4, 5 in L1 in the third class whereas they are Type 1 in the fifth class. The most successful semantical category in L2 are the 1 and 3 whereas they are the 2 in L1. The under-extension is more in L2 in the third and fifth classes while the over-extension is more for the first class. Bilinguals make more use of compensation such as categorization, approximation and translation. Bilinguals’ total vocabulary is lower than monolinguals’ however the delay is regain in the third grade. According to the correlation (Pearson et al., 1993), there is a strong and positive correlation between two languages: the more we promote L1 development, the more we promote L2. / Bu çalışma Türkiye ve Fransa’daki 6 ile 10 yaş arası çift dilli çocukların tek dilli çocuklara kıyasla anadilleri olan Türkçe ve ikinci dilleri olan Fransızcada anlama ve kullanma becerilerindeki kelime gelişimini araştırmaktır. Kullanılan Alman testi « Wortschatz- und Wortfindungstest für 6- bis 10-Jährige » (Glück, 2011), 6 soru türüne göre sözcük stratejilerinin, 3 farklı kategorinin (1: günlük yaşam/aile; 2: genel; 3: okul), çocukların anlamsal olgularının, bilinen ve bilinmeyen öğelerinin ve dil repertuvarlarının analizlerini yapmamızı sağlamıştır. Derlemimiz 180 çocuktan oluşup 60’ı çift dilli, 60’ı tek dilli Fransız ve diğer 60’ı ise tek dilli Türk birinci, üçüncü ve beşinci sınıf öğrencileridir. Çift dillilerin ilkokul birde ana dillerinde iyi bir sözcük seviyesine sahip olduklarını, üçte ise ikinci dillerinde ilerleme kaydettiklerini ve beşinci sınıfa gelince ise sözcük yetisi farkının azaldığını ortaya koymaktadır. En zor soru türleri birler için 1., 2., 4. ve 5. olurken, üçler için Fransızcada 1., 4. ve 6. Türkçede ise 1., 2., 4. ve 5. olmaktadır. Beşler için her iki dilde 1. soru türüdür. Fransızcadaki en iyi bilinen tümceler 1. ve 3. kategorilerine aittir, oysaki anadilde 2. kategoridir. Anlam daralması üçüncü ve beşinci sınıfta daha fazladır. Birinci sınıfta anlam genişlemesi daha çoktur. Çift dilliler kategorilere ayırma, tahmin etme, çeviri gibi telafi stratejilerine başvurmaktadırlar. Kelime hazinesi daha zayıf öngörülen birinci sınıf çift dilliler, bu farkı üçüncü sınıfta telafi etmekte. Her iki dil arasında müspet ve güçlü bir bağlantı (Pearson et al., 1993) olduğu tespit edilmiştir: anadile ne kadar hakim olunursa ikinci dile de o kadar hakim olunur.

Disertacijos tema: Vaikų, turinčių įgimtą vienpusį visišką lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimą, viršutinio žandikaulio raidos ypatumai (nuo gimimo iki 5-erių metų amžiaus Raktinių žodžių grupės: įgimtas vienpusis visiškas lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimas, viršutinio žandikaulio raida nuo gimimo iki 5-erių metų amžiaus, nesuaugimo sunkis, lūpos plastinė operacija, gomurio plastinė operacija, viršutinio žandikaulio modeliai, sąkandis. Disertacijos objektai: pacientų, turinčių įgimtą vienpusį visišką lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimą viršutinio žandikaulio modeliai. Tyrimai: Darbe ištirti Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (VULŽK) 2000-2009 metais gydyti 48 pacientai, turintys įgimtą vienpusį visišką lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimą. Tirtiems pacientams lūpos plastinė operacija buvo atlikta 3 mėnesių amžiaus, gomurio plastinė operacija 18 mėnesių amžiaus. Tyrimui naudoti tų pačių pacientų 3 bei 18 mėnesių amžiaus viršutinio žandikaulio modeliai ir 5-erių metų amžiaus viršutinio ir apatinio žandikaulių modeliai. Tyrime įvertinta linijinių ir kampinių žandikaulio matmenų pokyčiai ir nustatytas nesuaugimo sunkumo ryšys su viršutinio žandikaulio matmenimis ir 5-erių metų pacientų sakandžiu. Disertacijos išvadose konstatuojama kaip keičiasi viršutinio žandikaulio matmenys ir forma po lūpos ir gomurio plastinių operacijų. Pateikti turinčių įgimtą vienpusį visišką lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimą... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of dissertation: The development of maxilla in children with congenital unilateral complete cleft lip, alveolus and palate ( from birth till 5 years of age) Key words groups: congenital unilateral total cleft lip, alveolus and palate, development of maxilla from birth till 5 years of age, cleft severity, lip surgery, palate surgery, maxillary dental casts, occlusion. Objects of dissertation: maxillary dental cast of patients with congenital unilateral complete cleft lip, alveolus and palate Research: The study examined 48 patients with congenital unilateral total cleft lip, alveolus and palate treated at the Žalgiris Clinic of Vilnius University Hospital in the period of 2000-2009. In examined patients lip surgery was performed at 3 months and palate surgery at 18 months of age. The study employed maxillary dental casts at 3 and 18 months of age and upper jaw and lower jaw dental casts at 5 years of age in the same patients. In our research we evaluated changes of maxillary linear and angular measurements and relationship between cleft severity and maxillary linear and angular measurements and occlusion at 5 years. Conclusions: During the study, changes in maxillary measurements in patients with congenital unilateral complete cleft lip, alveolus and palate after lip and palate surgery were analysed. Statistically reliable differences in measurements of maxillary measurements of five-year-old patients with congenital unilateral complete cleft lip, alveolus and palate... [to full text]

Subject of dissertation: The development of maxilla in children with congenital unilateral complete cleft lip, alveolus and palate ( from birth till 5 years of age) Key words groups: congenital unilateral total cleft lip, alveolus and palate, development of maxilla from birth till 5 years of age, cleft severity, lip surgery, palate surgery, maxillary dental casts, occlusion. Objects of dissertation: maxillary dental cast of patients with congenital unilateral complete cleft lip, alveolus and palate Research: The study examined 48 patients with congenital unilateral total cleft lip, alveolus and palate treated at the Žalgiris Clinic of Vilnius University Hospital in the period of 2000-2009. In examined patients lip surgery was performed at 3 months and palate surgery at 18 months of age. The study employed maxillary dental casts at 3 and 18 months of age and upper jaw and lower jaw dental casts at 5 years of age in the same patients. In our research we evaluated changes of maxillary linear and angular measurements and relationship between cleft severity and maxillary linear and angular measurements and occlusion at 5 years. Conclusions: During the study, changes in maxillary measurements in patients with congenital unilateral complete cleft lip, alveolus and palate after lip and palate surgery were analysed. Statistically reliable differences in measurements of maxillary measurements of five-year-old patients with congenital unilateral complete cleft lip, alveolus and... [to full text] / Disertacijos tema: Vaikų, turinčių įgimtą vienpusį visišką lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimą, viršutinio žandikaulio raidos ypatumai (nuo gimimo iki 5-erių metų amžiaus Raktinių žodžių grupės: įgimtas vienpusis visiškas lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimas, viršutinio žandikaulio raida nuo gimimo iki 5-erių metų amžiaus, nesuaugimo sunkis, lūpos plastinė operacija, gomurio plastinė operacija, viršutinio žandikaulio modeliai, sąkandis. Disertacijos objektai: pacientų, turinčių įgimtą vienpusį visišką lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimą viršutinio žandikaulio modeliai. Tyrimai: Darbe ištirti Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (VULŽK) 2000-2009 metais gydyti 48 pacientai, turintys įgimtą vienpusį visišką lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimą. Tirtiems pacientams lūpos plastinė operacija buvo atlikta 3 mėnesių amžiaus, gomurio plastinė operacija 18 mėnesių amžiaus. Tyrimui naudoti tų pačių pacientų 3 bei 18 mėnesių amžiaus viršutinio žandikaulio modeliai ir 5-erių metų amžiaus viršutinio ir apatinio žandikaulių modeliai. Tyrime įvertinta linijinių ir kampinių žandikaulio matmenų pokyčiai ir nustatytas nesuaugimo sunkumo ryšys su viršutinio žandikaulio matmenimis ir 5-erių metų pacientų sakandžiu. Disertacijos išvadose konstatuojama kaip keičiasi viršutinio žandikaulio matmenys ir forma po lūpos ir gomurio plastinių operacijų. Pateikti turinčių įgimtą vienpusį visišką lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio... [toliau žr. visą tekstą]