Magistro darbo objektas – kultūrinio imperializmo ir informacinio karo ryšys. Darbo tikslas – išanalizuoti informacinio karo ir kultūrinio imperializmo sąlyčio taškus. Darbo uždaviniai: pateikti kultūros bei imperializmo sąvokų apibrėžimus, parodyti jų sąlyčio taškus, kultūrinį imperializmą traktuojant kaip vieną iš sudedamųjų tarpkultūrinės komunikacijos elementų; išnagrinėti ryškiausias kultūrinio imperializmo apraiškas istorijos eigoje; atskleisti globalizacijos ir technologijų sklaidos reikšmę kultūrinio imperializmo ir informacinio karo sąsajai; išanalizuoti informacijos kaip galios svarbą ir pasireiškimo būdus šiandieniniame globaliame pasaulyje; atlikti kokybinį tyrimą, siekiant rasti informacinio karo bei kultūrinio imperializmo sintezės taškus. Panaudojus sisteminės mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo bei ekspertinio interviu metodus, šiame magistriniame darbe buvo atskleista, jog gana nedaug mokslininkų akcentuoja kultūros, imperializmo ir informacinio karo sąsają medijų pramonės, valstybės informacijos valdymo galios ar populiariosios kultūros sklaidos kontekste. Būtent šiame lauke susiformuoja naujojo imperializmo, pasireiškiančio ne karinės invazijos į svetimą teritoriją būdu (kuomet tiesioginiu dominavimu siekiama keisti pamatines kultūrines bei socialines vertybes), o informacijos galios valdymu, sąvoka. Darbe parodyta, kad trečiojo pasaulio valstybėms brukami vakarietiškos kultūros (didžiąja dalimi – JAV) simboliai, vaizdiniai ir ideologijos yra... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between cultural imperialism and information warfare (summary) Imperialism is the tool for the most powerful changes of the world's economic and social life, it is a source reaching the oldest historical periods. Voluntarily or by coercion the people of different cultures and different regions were fed together, thus creating new communities, based not only on sharing knowledge, technology development or making people`s worldview wider, but also promoting new social inequalities and rasing new forms of conflicts. In this paper, cultural imperialism is described not only as a spread of new ideas, identity and values in the context of diffusion, when the cultural elements of one nation is superimposed in respect of other nations. The modern globalal world now can be perceived as an information power management, thus providing with new forms of obedience at the level of cultural imperialism. On the other hand information warfare is a modern world construct, first introduced as the responce of USA Department of Defence to a increased information flows and the need to control them. Information warfare was meant to protect the state‘s information space and to provide the security from information attacs. Information warfare is one of the practical implementation of cultural imperialism. It influences the appearance of the "high-voltage zones", in which the transient, but intense and powerful information warfare processes happen nevertheless affecting all... [to full text]

Šiame darbe analizuojama JAV ir Rusijos veiksmų strategijos Centrinės Azijos regione, išskiriant saugumo ir ekonominius interesus, taip pat analizuojamas demokratizacijos veiksnio JAV užsienio politikoje reikšmė ir poveikis santykiams su Centrinės Azijos regiono valstybėmis. Darbas remiasi akademine „imperializmo“ samprata, kuria vadovaujantis nagrinėjama JAV ir Rusijos interesų sankirta Centrinės Azijos regione ir bendradarbiavimo galimybės. Darbe daroma išvada, kad JAV, neatsižvelgdama į tai, jog trūksta vienijančių ir bendradarbiavimą skatinančių aspektų, nesugeba keisti viso Centrinės Azijos regiono saugumo darbotvarkės, todėl nei viena iš Centrinės Azijos regiono valstybių nerodo didelio noro suartėti išskirtinai su JAV. Be to, JAV bandymas atlikti „demokratijos nešėjos“ vaidmenį yra nesėkmingas, o deklaratyviai pabrėždama paramą demokratizacijos procesams Centrinės Azijos regiono valstybėse, JAV kenkia savo pačios kitiems – svarbesniems – interesams, visų pirma siekiui užtikrinti pakankamą paramą globaliai kovai prieš terorizmą. JAV sujungia saugumo interesus ir demokratizacijos Centrinėje Azijoje siekius, tačiau iškyla grėsmė, kad nepavyks pasiekti nei vieno iš šių tikslų. Tuo tarpu Rusijai, taip pat siekiančiai įgyvendinti „didžiosios valstybės“ projektą, nebūtina naudoti demokratizacijos aspekto, todėl ji išvengia įtampos atsiradimo. Be to, priešingai nei JAV, Rusija įgyja galimybę įtikinti Centrinės Azijos regiono režimus savo siūlomų vertybių pranašumu ir atkreipti... [toliau žr. visą tekstą] / In this study, titled “Intersection of US-Russia interests in Central Asia region”, the author analyses the strategies of the United States of America and the Russian Federation towards Central Asia region and the main strategic interests in the security policy and economical level. The study pays a lot of attention to the analysis of the democratization aspect, especially in the U.S. foreign policy course, and its impact on the relations between U.S., Russia and the states of the Central Asia. The study is based on the academic concept of “imperialism”, which becomes an orient in the analysis of intersection of US Russia interests in Central Asia region and opportunities for cooperation. The study has been divided into four chapters. In the first chapter author introduces a theoretical foundation of “imperialism”. The second chapter is dedicated to the analysis of US strategic interests in Central Asia and the role and meaning of democratization process. The geopolitical spread of Russia’s influence is analyzed in the third chapter of the study, where the author underscores the importance of rally points in the relations between Russia and Central Asia states. The fourth chapter analyzes the prospects of future cooperation and competition between US and Russia. The study concludes, that US strategy towards Central Asia is discontinuous, and because of underestimation of specific situation in this region and lack of rally points (short common historical experience... [to full text]

Dėl globalizacijos procesų, angliškai kalbančių šalių ekonominio suklestėjimo ir technologijų vystymosi, 20 a. anglų kalba tapo globali kalba, verslo, mokslo, tarptautinės komunikacijos lingua franca. Augantis anglų kalbą vartojančių žmonių skaičius bei ypatingas vienos kalbos populiarumas pasaulio lingvistams ėmė kelti susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms nacionalinėms kalboms. Kai kurie (Crystal) pabrėžė galima grėsmę daugelio modernių kalbų išnykimui. Tokia situacija sąlygojo kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje. Anglų kalbos hegemonija ir neigiamos įtakos kitoms pasaulio kalboms globalinis mastas lėmė, jog kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje išreiškė du lingvistiniai požiūriai: iš vienos pusės, dominavimas ir su tuo susijusi lingvuistinė globalizacija (Diffusion-of-English Paradigm), iš kitos pusės, siekis formuoti lingvistinę įvairovę ir išlaikyti nacionalinių kalbų grynumą (Ecology-of-Language Paradigm). Neabejotinai, valstybėms, patiriančioms anglų kalbos įtaką labai svarbu pasirinkti tinkamą kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu. Tinkamos kalbos politikos planavimo reikšmingumą bei lietuvių kalbos grynumo išlaikymo svarbą Lietuvoje parodo pastaraisiais metais Lietuvos visuomenei ir lingvistams kylantys įvairūs kalbos klausimai ir diskusijos. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje rusų kalbos įtaką lietuvių kalbai pakeitė anglų kalbos įtaka. Internetas yra viena iš sričių, kur anglų kalba veikia lietuvių kalbą. Interneto... [toliau žr. visą tekstą] / Due to globalization processes, economic prosperity of English-speaking countries and development of technologies, in the 20th century English became a global language, a business, science, international communication lingua franca. Growing number of English users and extreme popularity of one language evoked world linguists‘ concern regarding negative influence of the English language towards smaller national languages. Some (D. Crystal) indicated threat towards extinction of many modern languages. This situation determined language policy towards English in the world. Hegemony and global scale of English negative influence towards other world languages determined that language policy towards the English language in the world expressed two linguistic approaches: on the one hand, domination and further related linguistic globalization (Diffusion-of-English Paradigm), on the other hand, intention to form linguistic diversity and keep purity of national languages (Ecology-of-Language Paradigm). No doubt that choice of suitable language policy towards English is crucial for states experiencing English influence. Significance of proper language policy planning in Lithuania and importance of keeping Lithuanian pure is seen through different language questions and discussions which arise in society and among linguists in recent years. After restoration of Indepence in Lithuania, Russian influence on Lithuanian was replaced by English influence. Internet is one of the fields where... [to full text]