Les droits et actions attachés à la personne se manifestent en des domaines variés. Exceptions à l'action oblique et à certaines règles des procédures collectives, ils constituent également des biens propres dans la communauté légale. Cette hétérogénéité de leur utilisation conduit à s'interroger sur l'existence d'une véritable notion juridique. La comparaison des différentes prérogatives entre elles, rendue possible par l'existence d'enjeux communs, conduit à constater l'existence d'une telle notion. Son identification peut alors être entreprise. Marquée par une subjectivité la rendant difficilement appréhendable, la notion peut pourtant être approchée, précisée et construite.L'étude de l'objet de l'attache à la personne conduit quant à elle à constater l'existence d'une distinction constante entre aptitude à exercer et résultat découlant de cet exercice. Cette distinction, qui se confond avec la distinction du titre et de la finance, permet alors de révéler le domaine réel des droits et actions attachés à la personne. Englobant les droits extrapatrimoniaux qu'ils réunissent au sein du patrimoine, ils apparaissent même à l'origine des droits patrimoniaux non attachés à la personne. Ils conduisent alors à réorganiser l'ensemble des droits subjectifs. / The expression “rights and actions attached to the holder” is used in several fields of the private law. Exceptions to the indirect action and to some rules of the liquidation, they are also exclusives properties in the matrimony. This heterogeneity of use leads us to wonder about the existence of a true juridical notion. Its existence can be found by comparing the different prerogatives and their different relations. It is then possible to identify the notion. Even if the subjectivity of the notion can make it difficult to comprehend, however it can be approached, specified and shaped.As for the study of the object of the attach to the person, it leads us to observe the existence of a constant distinction between the ability to exercise and its result. This distinction, that merges with the distinction of the deed and the finance, can then reveal the real domain of the rights and actions attached to the holder. Gathering within the patrimony the extrapatrimonial rights, they even appear to be at the origin of the rights non-attached to the holder and lead to reorganize all subjective rights.

Iki šiol bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimas teoriniu lygmeniu nebuvo sistemiškai išanalizuotas, daugeliu atveju tik menkai užsimenama apie sandorių ginčijimo specifiką bankroto procese analizuojant atskirus sandorių negaliojimo atvejus. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra numatyti specialūs bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo pagrindai, todėl tokie sandoriai yra ginčijami visais LR CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių negaliojimo institutas sukelia sunkias teisines pasekmes, šio instituto naudojimas turi būti pamatuotas, todėl įstatymų leidėjas nustatė asmenų ratą, kurie turi teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bankroto procese tokie asmenys yra bankroto administratorius, kreditoriai, bankrutuojančios įmonės akcininkai. Vertinant bankrutuojančios įmonės sandorių negaliojimo pagrindus, kuriais yra ginčijami sudaryti sandoriai, daroma išvada, kad dažniausiai taikomas pagrindas yra actio Pauliana, tuo tarpu netiesioginis ieškinys pažeistoms teisėms apginti taikomas retai. Analizuojant teismų praktiką, teisės aktus, daroma išvada, kad iki šiol įstatymo lygmeniu nėra tinkamai užtikrinamas teisių ir teisėtų interesų gynimas taikant šį institutą, kas sąlygoja šio instituto neefektyvumą. Darbe siūloma įstatymu įtvirtinti papildomus terminus, užtikrinančius civilinių bylų, susijusių su bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimu, spartesnį nagrinėjimą, lanksčiau taikyti teisės normas... [toliau žr. visą tekstą] / Up to now contesting of enterprise‘s in bankruptcy transactions has not been systematically analyzed on the theoretical level. In most cases specifics of transactions contesting in bankruptcy proceedings are only briefly mentioned when analyzing certain grounds of invalidity of transactions. Legal system of the Republic of Lithuania does not provide specific grounds for contesting the transactions of enterprise‘s in bankruptcy. Such transactions are contested on the basis of all invalidity of transaction grounds provided in RL CC. Taking into account the fact that the use of the invalidity of transactions institute causes serious legal consequences, legislation has been adopted to limit a range of individuals who are eligible to apply for the recognition of the transaction as invalid. In bankruptcy proceedings the ones eligible are bankruptcy administrator, creditors, shareholders of enterprise‘s in bankruptcy. The grounds for enterprise‘s in bankruptcy transactions to be recognized as invalid are used to contest discussed transactions. Analyzing this process leads to the conclusion that actio Pauliana is the most popular of all the grounds used to defend violated rights, while indirect action is rarely used in such cases. Based on the study of Court practice and legislation it can be concluded that when using the invalidity of transactions institute related rights and legitimate interests are still not properly ensured and that results in institute’s inefficiency. It is... [to full text]