Specific defence of interests of a creditor, as a distinct legal institute, as yet has lacked any systematic analysis, therefore many practical questions regarding due application of the said remedies arise. The target of this final paper is thorough and systematic analysis of all three specific defences of creditor’s interests, including the analysis of application requirements, the nature and essence, the aims of the said remedies, also including comparative analysis of the similar remedies established in other countries in order to reveal the nature of the specific defences of creditor’s interests, to provide with practical advice and proposals regarding more efficient application of the said remedies in practice. Summarizing the studied judicial practice of the Supreme Court of Lithuania and the Appeal Court of Lithuania, relevant laws, scientific articles, monographs, official commentaries to laws, internet resources and the legal regulation of the other countries on these issues, the specific defences of creditor’s interests (actio Pauliana, oblique action, right of retention) provided in the Civil Code are important creditor’s additional remedies to defend his interests and the efficient application of such remedies ensures the defence of violated interests.

Iki šiol bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimas teoriniu lygmeniu nebuvo sistemiškai išanalizuotas, daugeliu atveju tik menkai užsimenama apie sandorių ginčijimo specifiką bankroto procese analizuojant atskirus sandorių negaliojimo atvejus. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra numatyti specialūs bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo pagrindai, todėl tokie sandoriai yra ginčijami visais LR CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių negaliojimo institutas sukelia sunkias teisines pasekmes, šio instituto naudojimas turi būti pamatuotas, todėl įstatymų leidėjas nustatė asmenų ratą, kurie turi teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bankroto procese tokie asmenys yra bankroto administratorius, kreditoriai, bankrutuojančios įmonės akcininkai. Vertinant bankrutuojančios įmonės sandorių negaliojimo pagrindus, kuriais yra ginčijami sudaryti sandoriai, daroma išvada, kad dažniausiai taikomas pagrindas yra actio Pauliana, tuo tarpu netiesioginis ieškinys pažeistoms teisėms apginti taikomas retai. Analizuojant teismų praktiką, teisės aktus, daroma išvada, kad iki šiol įstatymo lygmeniu nėra tinkamai užtikrinamas teisių ir teisėtų interesų gynimas taikant šį institutą, kas sąlygoja šio instituto neefektyvumą. Darbe siūloma įstatymu įtvirtinti papildomus terminus, užtikrinančius civilinių bylų, susijusių su bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimu, spartesnį nagrinėjimą, lanksčiau taikyti teisės normas... [toliau žr. visą tekstą] / Up to now contesting of enterprise‘s in bankruptcy transactions has not been systematically analyzed on the theoretical level. In most cases specifics of transactions contesting in bankruptcy proceedings are only briefly mentioned when analyzing certain grounds of invalidity of transactions. Legal system of the Republic of Lithuania does not provide specific grounds for contesting the transactions of enterprise‘s in bankruptcy. Such transactions are contested on the basis of all invalidity of transaction grounds provided in RL CC. Taking into account the fact that the use of the invalidity of transactions institute causes serious legal consequences, legislation has been adopted to limit a range of individuals who are eligible to apply for the recognition of the transaction as invalid. In bankruptcy proceedings the ones eligible are bankruptcy administrator, creditors, shareholders of enterprise‘s in bankruptcy. The grounds for enterprise‘s in bankruptcy transactions to be recognized as invalid are used to contest discussed transactions. Analyzing this process leads to the conclusion that actio Pauliana is the most popular of all the grounds used to defend violated rights, while indirect action is rarely used in such cases. Based on the study of Court practice and legislation it can be concluded that when using the invalidity of transactions institute related rights and legitimate interests are still not properly ensured and that results in institute’s inefficiency. It is... [to full text]