Disertacijoje siekiama ištirti Lietuvos jaunųjų (12–18 metų amžiaus) futbolininkų asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką ugdymo(si) procese ir tuo remiantis pagerinti ir tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą. Tikslas – atskleisti asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką jaunųjų futbolininkų ugdymo(si) procese. Pagrindiniai ginamieji teiginiai: 1. Socialiniai ir sportiniai veiksniai, kurie skatina rinktis ir treniruotis futbolą, atitinkantys 12–18 metų mokinių asmeninius ir grupinius interesus, padeda ugdyti(s) asmenines ir sportines kompetencijas. 2. 15–18 metų futbolininkų vienerių metų rengimo programa pozityviai veikia sportinių kompetencijų raišką: gebėjimą atlikti judesius ir valdyti kamuolį, gebėjimą atlikti technikos ir taktikos veiksmus varžybose, o kartu ugdo ir žaidėjo asmenybę bei sportinę individualybę. 3. Kryptingi treniruočių fiziniai krūviai gerina organizmo funkcinių sistemų adaptaciją. Jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis, integraliai apimantis metų treniruotės struktūrą ir turinį, jo realizavimą pratybose ir varžybose, papildo teorines žinias ir atskleidžia naujų praktinių galimybių, kaip tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą esant optimaliai sportininko ir trenerio kūrybinei sąveikai ir jų kompetencijų raiškai. / The aim of the research was to disclose expression of personal and sport related competences in the process of young football players’ development (self-development). The main statements on defense are: 1. Social and sport related factors, stimulating to choose football sport and corresponding to 12 to 18 aged pupils’ personal and group interests, assist the players in development (self-development) of personal and sport related competences. 2. Yearly training program of young football players (aged 15 to 18) is of positive effect on the players’ sport related competences expression: ability to perform movements and possess a ball, ability to perform technique and tactic actions in competitions, altogether developing player’s personal and sport-minded individuality. 3. Purposeful training loads improve adaptation of body functional systems. The model of young football players education, integrally embracing yearly training structure and content, its implementation in training sessions and competitions, supplements current theoretical basis and discloses new practical possibilities in improvement of young football players’ preparation under optimal creative-like interaction between an athlete and a coach.

The aim of the research was to disclose expression of personal and sport related competences in the process of young football players’ development (self-development). The main statements on defense are: 1. Social and sport related factors, stimulating to choose football sport and corresponding to 12 to 18 aged pupils’ personal and group interests, assist the players in development (self-development) of personal and sport related competences. 2. Yearly training program of young football players (aged 15 to 18) is of positive effect on the players’ sport related competences expression: ability to perform movements and possess a ball, ability to perform technique and tactic actions in competitions, altogether developing player’s personal and sport-minded individuality. 3. Purposeful training loads improve adaptation of body functional systems. The model of young football players education, integrally embracing yearly training structure and content, its implementation in training sessions and competitions, supplements current theoretical basis and discloses new practical possibilities in improvement of young football players’ preparation under optimal creative-like interaction between an athlete and a coach. / Disertacijoje siekiama ištirti Lietuvos jaunųjų (12–18 metų amžiaus) futbolininkų asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką ugdymo(si) procese ir tuo remiantis pagerinti ir tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą. Tikslas – atskleisti asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką jaunųjų futbolininkų ugdymo(si) procese. Pagrindiniai ginamieji teiginiai: 1. Socialiniai ir sportiniai veiksniai, kurie skatina rinktis ir treniruotis futbolą, atitinkantys 12–18 metų mokinių asmeninius ir grupinius interesus, padeda ugdyti(s) asmenines ir sportines kompetencijas. 2. 15–18 metų futbolininkų vienerių metų rengimo programa pozityviai veikia sportinių kompetencijų raišką: gebėjimą atlikti judesius ir valdyti kamuolį, gebėjimą atlikti technikos ir taktikos veiksmus varžybose, o kartu ugdo ir žaidėjo asmenybę bei sportinę individualybę. 3. Kryptingi treniruočių fiziniai krūviai gerina organizmo funkcinių sistemų adaptaciją. Jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis, integraliai apimantis metų treniruotės struktūrą ir turinį, jo realizavimą pratybose ir varžybose, papildo teorines žinias ir atskleidžia naujų praktinių galimybių, kaip tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą esant optimaliai sportininko ir trenerio kūrybinei sąveikai ir jų kompetencijų raiškai.

Svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką jaunųjų futbolininkų veiklos aktyvumui bei jų asmenybės raidai turi savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi ir kaip glaudžiai susijęs su žmogaus pretenzijų lygiu, t. y. tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumui. Tyrimo tikslas - nustatyti 12 - 13 metų jaunųjų futbolininkų ir 14 - 15 metų jaunųjų futbolininkų teigiamo savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi ugdymo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 12 – 13 metų jaunųjų futbolininkų ir 14 – 15 metų jaunųjų futbolininkų savęs vertinimo ypatumus prieš ugdymo programą ir po jos. 2. Atskleisti pasitikėjimo savimi ypatumus prieš ugdymo programą ir po jos. Tyrimo metu kėlėme hipotezę, kad po ugdymo programos 12 – 13 metų jaunųjų futbolininkų pasitikėjimas savimi bus didesnis ir savęs vertinimas palankesnis. Išvados: 1. Nustatyta, kad jaunųjų futbolininkų savęs vertinimas po ugdymo programos tapo palankesnis. Prieš ugdymo programą futbolininkų savęs vertinimas 5,11 steno, po ugdymo programos – 5,95 steno (skirtumas statistiškai patikimas (t=14,75; p<0,05). Be to, ir kiekvienos amžiaus grupės futbolininkų (ir 12 – 13 metų jaunųjų futbolininkų, ir 14 – 15 metų jaunųjų futbolininkų) savęs vertinimas po ugdymo programos taip pat tapo palankesnis (p<0,05). 2. Jaunųjų futbolininkų pasitikėjimas savimi po ugdymo programos padidėjo. Prieš ugdymo programą pasitikėjimas savimi buvo 6,65 balo, o po ugdymo programos – 7,44 balo (skirtumas statistiškai patikimas – t=5,05; p<0,05). Be to, ir kiekvienos... [toliau žr. visą tekstą] / It is important to examine the impact of business activity for young footballers and their personal development is self-evaluation and self-confidence and how closely related to the human level of claims, Ie the goals that he himself raises the complexity. Purpose of the survey - a 12 - 13 years young soccer players and 14 - 15 years young footballers a positive self-evaluation and self-confidence building features. The tasks were: 1. In theory analysis of self-evaluation and self-confidence features. 2. 12 - 13 years young soccer players and 14 - 15 years young footballers Self-assessment features before and after school program for her. 3. Reveal assertiveness specificities before curriculum and after. The study Kelem the hypothesis that the education program for young football players will be more self-confidence and self-esteem more favorable. Conclusion: 1. Young football players self-evaluation of education programs has increased. Before school football program in self-evaluation 5.11 Sten, after school programs - 5.95 Steno (difference statistically significant (t=14,75; p<0,05). 2. Young football players self confidence after the educational program as well as increased: before the curriculum is self-confidence score of 6.65, after school programs - 7.44 points (difference statistically significant – t=5,05; p<0,05).