• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 8
  • Tagged with
  • 8
  • 5
  • 5
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė / Joint community property of the spouses

Švetkauskas, Vytautas 24 November 2010 (has links)
Magistriniame darbe nagrinėjama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės samprata, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, sandorių, sudarytų nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų, sudarymo teisinės pasekmės. Akcentuotina, kad naujasis Civilinis kodeksas įnešė naujovę šeimos teisėje – vedybų sutarties institutą, ko pasėkoje atsirado ne tik įstatymų, bet ir sutarties nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tad darbe lyginamuoju aspektu nagrinėjamas įstatymų ir sutarties nustatytas sutuoktinių turto teisinis, didesnė analizė atliekama nagrinėjant įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinį režimą, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Remiantis teismų praktika analizuojama ar sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja imperatyvios, ar dispozityvios teisės normos, ar sutuoktiniai santuokos metu turtą gali įgyti tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar galimos ir kitos nuosavybės teisės formos. Nustatyta, kad santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu kitaip nenumatyta vedybų sutartyje. Tad vedybų sutartis yra vienintelis atvejis, kuriam esant galima netaikyti įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo. Taip pat darbe daug dėmesio skirta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindams bei problematikai. Teisės normų analizė parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis analyses the concept of the common joint ownership right of spouses, property owned by the common joint ownership right, the procedure of management, use and disposal of family assets, legal consequences of transactions conducted in non-compliance of requirements established by the laws. It stresses that the new Civil Code introduced a new concept in the family law – the institution of the pre-nuptial contract what resulted in the establishment of not only statutory but also contractual legal regime of the property of spouses. Therefore the study examines statutory and contractual legal regime of the property of spouses using a comparative method. A wider-scope analysis is conducted with regard to statutory legal regime of the property of spouses, i.e. the legal regime of the common joint ownership of spouses. On the basis of case-law the research work investigates whether the legal regime of the property of spouses is regulated by mandatory or non-mandatory legal norms, whether during the marriage spouses can obtain property under the right of a common joint ownership or whether other forms of ownership are also possible. It was established that during the marriage property obtained using joint funds of spouses is regarded to be a common joint ownership of spouses in case otherwise is provided in a marriage contract. Therefore, statutory legal regime of the property of spouses may not be applied only in case a marriage contract is concluded. A lot of... [to full text]
2

Sutuoktinių asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės atribojimo pagrindai ir tvarka / Grounds and procedure for delimitation of the separate and community property of spouses

Bručaitė, Rasa 27 June 2014 (has links)
SUTUOKTINIŲ ASMENINĖS IR BENDROSIOS JUNGTINĖS NUOSAVYBĖS ATRIBOJIMO PAGRINDAI IR TVARKA Šiame magistro darbe nagrinėjama sutuoktinių asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės atribojimo pagrindai ir tvarka, jų ypatumai, teorinės ir praktinės problemos. Darbe didelis dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai nagrinėjama tema. Lyginamajai analizei, siekiant pabrėžti esminius teisinio reguliavimo panašumus ar skirtumus, pasirinktos Estijos ir Latvijos valstybės. Pirmojoje darbo dalyje aiškinamasi sutuoktinių turto teisinio režimo samprata, įvertinami galimi sutuoktinių turto teisinio režimo modeliai bei rūšys, apžvelgiama istorinė Lietuvoje galiojančio sutuoktinių turto teisinio režimo raida ir vertinama jos įtaka dabartiniam reguliavimui. Antrojoje darbo dalyje aiškinamasi, kokiais atvejais kyla poreikis atriboti sutuoktinių asmeninę ir bendrąją jungtinę nuosavybę, taip siekiant parodyti atribojimo reikšmingumą ne tik teisės teorijai ir praktikai, bet ir visuomeniniams santykiams. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, aiškinamasi jo esmė bei atliekama įstatyme nustatytų sutuoktinių turto atribojimo pagrindų analizė per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3. 88, 3. 89, 3.90 bei 3.91 straipsnių prizmę, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką. Taip pat aiškinamasi registracijos viešajame registre reikšmė, atribojant sutuoktinių turtą, t. y. ar ją galima priskirti prie sutuoktinių turto... [toliau žr. visą tekstą] / GROUNDS AND PROCEDURE FOR DELIMITATION OF THE SEPARATE AND COMMUNITY PROPERTY OF SPOUSES This Master’s thesis examines the grounds and procedure for delimitation of the separate and community property of spouses, their characteristics, and theoretical and practical problems. The work focuses to a great extent on case law of the Supreme Court of Lithuania regarding this particular subject. Estonia and Latvia have been selected for comparative analysis in order to highlight essential similarities or differences in legal regulations. The first chapter of the thesis explores the concept of the matrimonial property regime; possible models and types of matrimonial property regimes are assessed. An overview of the historical evolution of the matrimonial property regime in Lithuania is provided and its affect on current legal regulation is assessed. The second part of the thesis examines the cases when the need for delimiting the spouses’ personal and community property arises. As a result, the importance of delimitation on the theory and practice of the law and social relationships is demonstrated. The third part of the thesis deals with the statutory matrimonial property regime, examines the essence of the regime, and analyses the grounds for delimitation of the separate and community property of spouses as per Articles 3.87, 3.88, 3.89, 3.90, and 3.91 of the CC while also taking into account the case law of the cassation court. The importance of property registration in a public... [to full text]
3

Jungtinė ribinė teorema parabolinių formų dzeta funkcijoms / A joint limit theorem for zeta functions of cusp forms

Jonušaitė, Vaida 25 September 2008 (has links)
Magistro darbe nustatyta, kad dzeta funkcijos φ(s, F1),…, φ(s, Fr) turi jungtinį ribinį pasiskirstymą kompleksinėje plokštumoje. Tai reiškia, kad tikimybinis matas silpnai konverguoja į kurį nors tikimybinį matą erdvėje (C^{r},B(C^{r})). / We prove a joint limit theorem for the functions φ(s, F1),…, φ(s, Fr) on the complex plane. Then we prove that the probability measure converges weakly to some probability measure on (C^{r},B(C^{r})).
4

Ar individuali įmonė gali turėti kelis savininkus? / May a company organized as sole proprietorship have several owners?

Neiberka, Povilas 08 August 2008 (has links)
Santuokos sudarymu sukuriami šeimos teisiniai santykiai: vyras ir moteris įgyja specifinį teisinį statusą – tampa sutuoktiniais, o kartu perima asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas. Sutuoktinius, įgyvendinant turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo teises, sieja glaudūs tarpusavio priklausomybės, artimi santykiai, kurie iš esmės sudaro jų teisinių santykių turinį. Santuoką sudariusių asmenų turtinių santykių aiškumas tampa ypač aktualiu klausimu užtikrinant bei apsaugant tiek pačių sutuoktinių, tiek trečiųjų asmenų interesus, kadangi, nesudarius vedybų sutarties, bet koks susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių nuosavybės teisės į individualią įmonę , kaip turtinį kompleksą, ją įkūrus po santuokos sudarymo, ir yra šio darbo objektas. Viena kylančių problemų susijusi su neapibrėžtumu, tarpusavyje lyginant Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse ir LR Individualių įmonių įstatyme įtvirtintas normas: remiantis CK formulavimu, santuokos metu įsteigta įmonė priskirtina bendrajai jungtinei nuosavybei, tuo tarpu IĮ įstatyme reglamentuojama, kad IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, šiuo atveju – vienas iš sutuoktinių. Šio darbo tikslas - išanalizuoti, ar IĮ gali turėti kelis savininkus. / Family relations are established by conjugnality of a man and a woman: they come into position of a husbant and a wife and obtains personal property and non-property rights and interests. Wedded persons are bond by close interdependence ties that make the essence of their legal relations. The clarity of property relations of wedded persons is very important to secure and protect not only their, but also the interests of third parties, i. e. creditors, because in the absence of wedding contract, property acquired during the marriage is automatically presumed to be owned jointly by both spouses. The ownership of a company organized as a sole proprietorship that is established by one of the spouses while being in marriage is the object of this work. The problem of interdetermination arises while seeking to determine the ownership rights of spouses to a SP: Lithuania‘s Civil Code sets the rule that company established during the marriage is presumed to be an object of community property, whereas the Statute of Sole Proprietorships‘ allows a company organized as SP to be owned by a single person, in this instance – one of the spouses. The issue of this work is to analyse if a company organized as SP may have a few owners.
5

Jungtinės veiklos sampratos reikšmė konkurencijos teisėje / Influence of joint venture concept in competition law

Dukštaitė, Živilė 24 November 2010 (has links)
Terminas junginė veikla tarptautinėje praktikoje neturi konkretaus teisinio apibrėžimo. Jungtinė veikla gali būti apibrėžta kaip susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių sujungti savo išteklius ar bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų bei abipusio pelno. Pagrindinis jungtinės veiklos bruožas konkurencijos teisėje yra bendra motininių šalių kontrolė jungtinės veiklos vieneto atžvilgiu. Poreikis apibrėžti terminą jungtinė veikla konkurencijos teisėje pirmą kartą atsirado 1989 m. priėmus Susijungimų reglamentą. Nuo Susijungimų reglamento įsigaliojimo dalis jungtinės veiklos sutarčių, jeigu jos tenkina tam tikrus kriterijus, yra reguliuojamos koncentracijų kontrolės taisyklių. Tie kriterijai yra koncentracijoje dalyvaujančių šalių metinė apyvarta, bendra kontrolė ir visavertiškas funkcionavimas. Lietuvoje, tuo tarpu, ir visavertiškai, ir nevisavertiškai funkcionauojantys jungtinės veiklos atvejai patenka į koncentracijų kontrolės sritį. Europos teisėje jungtinės veiklos skirstymas į visavertiškai ir nevisavertiškai funcionuojančias turi esminę reikšmę, kadangi tik visavertiškai funkcionuojančios jungtinės veiklos naudojasi koncentracijų privilegija, t.y. palankesniu vertinimo testu ir palankesnėmis procedūrinėmis taisyklėmis. Tiesa 2004 m. vertinimo testas koncentracijoms buvo pakeistas, tačiau pagal esamą Europos Komisijos praktiką koncentracijų vertinimo srityje, matyti, jog ir toliau Komisija yra linkusi jungtinėms veikloms, kurios gali būti apibrėžtos kaip koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Term joint ventures, as used in international practice, is a term without precise legal definition. It may be described as an arrangement between two or more parties who pool their resources or collaborate in business to achieve common goals and reap mutual profits. The main feature of term joint venture in competition law is a joint control, i.e. joint venture must be jointly controlled by all its parents. For the first time the competition law found it necessary to describe term of joint ventures for the purposes of Merger Regulation adopted in 1989. Since then some joint venture agreements, if they satisfy some criteria are caught by merger control rules. These criteria are annual turnovers of concentration subjects, joint control and full-function. Lithuania law, however, does not make difference between full-function and non full-function (or partly function) joint ventures to catch agreements under merger control rules. The distinction is only important for calculation of turnovers. The difference between two kinds of joint venture was of crucial importance, since only full-function joint ventures were subjects to concentration privilege, i.e. subjects of more favourable substantive test and procedural rules. The situation significantly changed in year 2004 them concentration privilege was abolished for procedural rules. In respect of concentration privilege for applying of substantive test there is no concrete answer. On the one hand competition authorities tend to... [to full text]
6

Tam tikrų dzeta funkcijų jungtinis reikšmių pasiskirstymas / Joint value distribution of certain zeta-functions

Ripinskaitė, Viktorija 17 July 2014 (has links)
Magistro darbe nagrinėjamos periodinės dzeta funkcijos ir periodinės Hurvico dzeta funkcijos jungtinis reikšmių pasiskirstymas ir jungtinė ribinė teorema tikimybinių matų silpno konvergavimo prasme kompleksinėje plokštumoje. / Master's thesis the periodic zeta functions and zeta functions of periodic Hurwitz joint distribution of the values ​​and the joint limit theorem of probability measures converge weak sense of the complex plane.
7

Bendros jungtinės nuosavybės padalinimo tvarka ir principai / The procedure and principles of partitioning common joint property

Skripkienė, Auksė 26 June 2014 (has links)
Šio magistrinio darbo tikslas yra atskleisti bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo instituto esmę, išanalizuoti jo teorines ir praktines problemas, nurodyti galimus problemų sprendimo variantus. Magistriniame darbe be bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, kai sutuoktinių bendras turtas yra padalijamas teismo sprendimu, analizuojamas naujajame CK įtvirtintas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas, kai bendras sutuoktinių turtas padalijamas sutuoktinių susitarimu. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tvarka atskirai neanalizuojama, bet pateikiama, analizuojant bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principus. Magistriniame darbe išskirti ir analizuojami bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principai: turto balanso sudarymo, kompensacijų sudarymo, sutuoktinių bendrų prievolių tenkinimo, sutuoktinių turto idealiosios dalies nustatymo, turto padalijimo natūra principai, lygių dalių principas ir šio principo taikymo išimtys. Šių principų turinio atskleidimui pagrindinis šaltinis yra teismų praktika. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas probleminiams klausimams, kurie kyla praktikoje, taikant nagrinėjamo instituto normas. Probleminiai bendrosios jungtines nuosavybes padalijimo instituto aspektai yra bendro ir asmeninio sutuoktinų turto nustatymas, bendrų sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymas, lygių dalių principo taikymo išimtys, turto padalijimo natūra principo taikymas. / The purpose of this master thesis is to provide an analysis of Lithuanian legislation and judicial practice of partitioning of common joint property, identify theoretical and practical problems and come to the decisions. Besides the mode of partitioning of common joint property when the property of spouses is divided by a court judgement, the new mode implemented only in new Civil Code of the Republic of Lithuania is analysed when the common joint property is divided by spouse’s mutual agreement. The procedure of division of common joint property is disclosed by examination of appropriate principles of the partitioning of common joint property. The following principles of the partitioning of common joint property were determined and examined in this master thesis: principle of composition of property balance, principle of composition of compensation balance, principle of performance of common obligations, principle of determination of part from spouses property, principle of equal parts and exceptions of its application, and principle of partitioning of property in kind. The judicial practice is a main source of subject disclosing content of identified principles. The basic attention is paid to the problematic aspects arising in judicial practice on application the norms of partitioning of common joint property. The main practical questions are determination of common and the respective individual property of spouses, performance of obligations to the common creditors, the... [to full text]
8

Bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimo ypatumai / Peculiarities of the exercise of co-owners‘ rights and duties

Bučiutė, Dovilė 23 June 2014 (has links)
SANTRAUKA Bendrosios nuosavybės teisė yra privačios nuosavybės teisės rūšis. Bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko dalys. O bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Esminis skirtumas, lėmęs bendrosios nuosavybės teisės atskyrimą nuo privačios nuosavybės teisės yra savininkų teisių įgyvendinimo ribos. Privačios nuosavybės teisės turėtojų teisių įgyvendinimą riboja įstatymas bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. O bendraturčio – įstatymas, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai bei kitų bendraturčių sutikimas (interesų derinimas). Tokių ribų nustatymas lėmė tam tikrų teisių ir pareigų, būdingų tik bendrosios nuosavybės teisei, bei jų įgyvendinimo ypatumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisę reguliuoja bendros bendrosios dalinės nuosavybės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos (daiktinė teisė), V skyriaus, ketvirtajame skirsnyje. Bei specialiosios normos, reguliuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Specialiosios teisės normos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei kituose įstatymuose – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir Sodininkų bendrijų įstatyme. Kadangi Lietuvoje bendrosios jungtinės nuosavybės teisė egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PECULIARITIES OF THE EXERCISE OF CO – OWNERS’ RIGHTS AND DUTIES Co – ownership is the type of individual co – ownership. Co – ownership can be common partial ownership or common joint ownership. Common partial ownership is ownership when shares of each co-owner are established in the co-ownership, while common joint ownership right is ownership when such shares are not established. The purview of exercise of the owners’ rights was the main discrepancy, which determined the separation between individual co – ownership and co – ownership. The owners of individual ownership implement their rights considering the law and the rights and concerns of third parts. The owners of co – ownership exercise their rights considering the law and the rights and concerns of third parts and other co – owners (the consistence of concerns). Such a determination influenced some peculiarities of the co – owners’ rights and duties and their exercise. The common elements of shared ownership are defined in the Civil code of the Republic of Lithuania, in the fourth book (tangible law), V chapter, section four. The specific elements of shared ownership are defined also in the Civil code of the Republic of Lithuania and in other legislation - Homeowners’ association law and Gardeners’ association law. The common joint ownership exists only while talking about marriage and the joint ownership assert as statutory legal regime of property of spouses. The third book (family law), VI chapter, second... [to full text]

Page generated in 0.0693 seconds