Ilgai trunkantis konfliktas tarp Izraelio ir kaimyninių arabų valstybių yra procesas, įtraukiantis vis naujus tarptautinius veikėjus, kurie mėgina pritaikyti įvairias strategijas ir metodus, galinčius nulemti šalių sutarimą tokiu būdu, kad jis būtų naudingas ne tik konfliktuojančioms šalims, bet ir tarptautiniu mastu, sukuriant taikią aplinką regione. Tarptautinis tarpininkavimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų derybų metodų, kaip priemonė skirta spręsti tarptautinius konfliktus. Tačiau tai nėra vien tik empatija ir gerų norų grindžiamas procesas, tai iš esmės yra užsienio politikos instrumentas, naudojamas valstybių, norint pasiekti savo tikslų. Šiuo darbu mėginama analitiškai pažvelgti į tris realius tarpininkavimo atvejus Vidurio Rytų regione (Jungtinės Tautos, JAV Prezidentas J. Carteris, JAV kaip valstybė) ir pateikti jų išsamią analizę, remiantis tikrais įvykiais, oficialiais dokumentais ir įvairiomis monografijomis, kurios sudaro teorinį darbo pagrindą. Tokiu būdu atskleidžiama, kad tarpininkavimas visų pirma siejasi su trečiosios šalies intervencija į konfliktą, kai ši siekia palengvinti ar išspręsti nesutarimus derybų metu. Taip pat šiame darbe įrodoma, kad tarpininkavimas dar gali būti naudojamas kaip priemonė, skirta plėsti savo įtakos zonas. Pagrindinė darbo išvada - tokie veiksniai kaip konflikto šalys, jų tarpusavio santykiai, tarptautiniai veikėjai, suinteresuoti konfliktu, jų galios šaltiniai, bei tų šaltinių panaudojimo priemonės, konfliktuojančių... [toliau žr. visą tekstą] / Conflict between Israel and its neighboring Arab states is the process of increasing involvement of new international actors who are trying to adapt different strategies and methods that might lead parties to the consensus, which would be useful not only for themselves but also to international politics, creating a peaceful environment for the region. International mediation is the method of negotiations that is one of the most commonly used means of international conflict resolution. However, it is important to highlight that there is no independent international mediation theory that can justify the behavior of actors in world politics so the main problem which enforced to make this study is the lack of integral international mediation theory and its analysis. Thus, the main objective of this study is to examine the effectiveness of different mediation models and its efficiency regarding the mediation type and time perspectives. The following tasks were set to achieve the main objective of this study: • To discuss the aspects of the selection of effective solutions to conflict resolution; • Review the diversity of mediation factors; • Analyze the most important theoretical foundations of the international mediation studies, including the essential role of mediation and its types; • Find and assess the effectiveness concept of the international mediation; • Perform a comparative analysis of the types of international mediation; The study was to discuss three real... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojama ginčo sprendimo organų jurisdikcija pagal 1982 m. JT Jūrų Teisės Konvenciją. Ši Konvencija nustato planetos jūrų ir vandenynų naudojimo teisinį rėžimą. Todėl, siekiant suderinti valstybių interesus ir pasiekti kiek įmanomą platesni Konvencijos pripažinimą, Konvencijos nuostatos dėl ginčo sprendimo procedūrų suteikia valstybėms laisvę rinktis pageidaujamas ginčo sprendinio procedūras ir platų spektrą pasirinkimo galimybių. Tačiau dėl šios aplinkybės Konvencijos nuostatos tapo labai sudėtingos ir apibrėžti ginčo sprendimo organų jurisdikciją tapo labai sudėtinga. Pirmiausia, Konvencijos nuostatos įtvirtina ginčo šalių savanoriško ginčo sprendimo prioritetą. Nepasiekus tokio sutarimo, pradeda veikti privalomos ginčo sprendimo procedūros, numatančios įpareigojančius sprendimus. Šiame darbe detaliai išanalizavus ginčo sprendimų procedūras, autorius konstatuoja, kad nors ir galima bendrais bruožais apibrėžti ginčo sprendimo organų jurisdikciją, tačiau tikslaus atsakymo dėl jurisdikcijos negalima pateikti abstrakčiai. Išvada, patvirtinanti darbo tezę yra tokia, kad į klausimą ar konkrečiu atveju atitinkamas teismas ar arbitražas turės jurisdikciją, gali atsakyti tik tas teismas ar arbitražas, išsamiai išnagrinėjęs visas bylos bei su bylos šalimis susijusias aplinkybes. / Present thesis aims to define jurisdiction of dispute settlement forums under the 1982 UN Convention on the Law of the Sea. The Convention embodies the regime-building conception for the two thirds of the planet, covered by the seas and oceans. Therefore in order to achieve high number of participating States in the Convention, it provides wide choice of dispute settlement procedures and freedom for the States Parties to choose their preferred means for dispute settlement. However this poses a problem of defining jurisdiction of the dispute settlement forums for the disputes under the Convention. First, it should be noted, the provisions of the Convention reflects the underlying view, that voluntary resolution of disputes are preferred. Where no such resolution has been reached, compulsory procedures, entailing binding decisions comes into play. Although the provisions of the Convention provides the framework to establish jurisdiction of the dispute settlement forum, the question whether the particular forum will have jurisdiction, could not be answered in abstract. Hence the author concludes that final answer whether particular dispute settlement forum under the Convention will have jurisdiction or not could be given only by that forum after thoroughly consideration on the merits of the dispute and legal relations of the dispute parties.

Šiame darbe nagrinėjamas JAV konstitucijos priėmimo istorinis aspektas, leidžiantis suvokti kokios priežastys darė tiesioginę įtaką konstitucijos turiniui. Autorė atkreipia dėmesį į tai, kad konstitucingumo užuomazgos formavosi nuo pirmųjų kolonijų įsisteigimo. Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino pirmasis Virdžinijos visuotinis susirinkimas. Antrasis, svarbus žingsnis konstitucingumo link – Mayflower‘io sutartis, kurioje išdėstytos esminės politinės veiklos nuostatos moralės, religijos ir kitais klausimais. Įtvirtinamas daugumos valdymo modelis. / The paper deals with the historic aspect of the USA Constitution enactment which is the means to realize the causes that made direct impact on the constitutional content. The author stresses the fact that the rudiments of the constitution have been formed with the establishment of the first colonies.

Darbe nagrinėjamas Irako demokratizavimo projektas, kuris JAV ir jos sąjungininkų buvo pradėtas įgyvendinti 2003 m. kovą. Svarbiausi šios karinės operacijos tikslai – surasti ir sunaikinti Irako masinio naikinimo ginklus, nuversti autoritarinį S. Husseino režimą ir sukurti šalyje demokratines institucijas. Irako demokratizacijos idėjos autoriai ir iniciatoriai neokonservatoriai tikėjo, kad, pradedant Iraku, demokratija pamažu persiduos į kitas Vidurio Rytų regionui priklausančias valstybes, o tai garantuos JAV ir viso pasaulio saugumą (tai svarbiausias Vašingtono nacionalinis interesas). Nors Irake jau įvyko laisvi ir teisingi rinkimai, šiandien, praėjus penkeriems metams, Irakas dar nelaikomas stabilia demokratine valstybe. Būtent Irako demokratijos faktinės situacijos neatitikimas institucinei padėčiai (institucijos yra, demokratijos – ne) yra pagrindinė darbo problema. Problema suponuoja, o teorinis–metodologinis darbo konceptas padės atsakyti į svarbiausią tyrimo klausimą: kur glūdi Irako demokratizavimo nesėkmės priežastys? Taigi darbe siekiama išsiaiškinti, kur intervencijos ideologais laikomi neokonservatoriai padarė esminę klaidą: ar Irako demokratizavimas iš principo yra neįmanomas (ideologinis lygmuo), gal projekto nesėkmę nulėmė netinkami demokratijos įtvirtinimo būdai (pvz., greitos demokratizacijos siekis), o galbūt kaltos tam tikros Irako vidaus ypatybės (praktinis lygmuo)? Darbo tyrimo metodas – atvejo studija, objektas – Irako demokratija instituciniu ir... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with democratization of Iraq which was started to implement by the United States and its allies in March, 2003. The military operation was designed to find and destroy Iraq’s weapons of mass destruction, overthrow the authoritarian regime of S. Hussein and install democratic institutions. Neoconservatives who were the authors and advocates of the idea of democratic Iraq believed that with the start in Iraq democracy gradually will spill over to the whole Middle East. And this process would guarantee the security of the United States and the whole world what is its’ national interest. Although Iraq has conducted free and fair elections and has established the main democratic institutions, today five years since the outset of the operation it is still not considered a stable democratic country. So the discrepancy between the factual and institutional democracy in Iraq is the main problem of this paper. This problem raises the principal research question: what causes the failure of democratization in Iraq? So according to the theoretical-methodological research concept the main question sounds as such: where the advocates of the intervention in Iraq have made the crucial mistake: whether the democratization of Iraq is theoretically impossible (ideological analysis level), maybe the failure of the project was determined by unsuitable democratization methods (especially the quick democratization) or maybe the misfortune lies in the domestic features of Iraq... [to full text]

Santrauka Humanitarinė intervencija ir jėgos nenaudojimo principas - daug diskusijų sukelianti tema. Atkreipti dėmesį į jėgos nenaudojimo principo ir humanitarinės intervencijos santykį skatina ne tik vyraujantis nuomonių skirtumas, bet ir palaipsniui vykstanti minėtų doktrinų modifikacija, kurią įtakoja valstybių praktika bei tarptautinėje arenoje vykstantys įvykiai. Darbe pateikiama trumpa humanitarinės intervencijos sampratų, kurias siūlo lietuvos ir užsienio autoriai, lyginamoji analizė. Taip pat aptariamas ir jėgos nenaudojimo principas. Antroje darbo dalyje glaustai pristatoma minėtų doktrinų istorinė raida. Trečiojoje darbo dalyje dėmėsys koncentruojamas į Jungtinių Tautų vaidmens, įgyvendinant jėgos nenaudojimo principą bei humanitarinės intervencijos doktriną, atskleidimui. Joje aptariama humanitarinės intervencijos ir jėgos nenudojimo principą įtvirtinančios Jungtinių Tautų Chartijos normos suderinamumo galimybė. Apžvelgiama Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos kompetencija sankcionuojant jėgos naudojimą pagal Chartijos VII skyrių bei galimybė pasinaudoti šiuo mechanizmu įgyvendinant humanitarinę intervenciją. Šioje dalyje taip pat glaustai pristatoma ST praktika įgyvendinant humanitarinės intervencijos doktriną bei vieni iš svarbiausių atvejų, kuomet jėga humanitariniais tikslais buvo panaudota be ST sankcijos. Neapseita ir be Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikos, kurioje sprendžiami jėgos nenaudojimo ir humanitarinės intervencijos klausimai, iškilę... [toliau žr. visą tekstą] / Humanitarian Intervention and the Non Use of Force Principle The doctrine of humanitarian intervention and the non use of force principle is the theme that causes a lot of discussions. But this is not the only reason that makes it interesting, there are also changes in both of them caused by states practice and events in international arena. In this work it is given short analysis of what are conceptions suggested by foreign and Lithuanian authors, what is humanitarian intervention. Also it is talked what is the principle of the non use of force. The second part of work is imposed for historical analysis of both doctrines. In the third part of work attention is concentrated in the role of the United Nations in implementation of the non use of force principle and humanitarian intervention. In this part it is talked about the possibility to match the norm of the United Nations Charter that firms the prohibition of the use of force in international relations and the doctrine of humanitarian intervention. Also, the competence of the United Nations Security Council and General assembly to authorize the use of force under the Chapter VII of the United Nations Charter and the possibility to use this mechanism for humanitarian purposes is viewed. This part of work also represents shortly the practice of Security Council when it authorized the use of force for humanitarian reasons. Also in this part there are some examples when the use of force for humanitarian purposes was not... [to full text]

Žvelgiant iš kelių šimtų metų istorinės perspektyvos, Vakarų pusrutulis yra Jungtinių Amerikos Valstijų dominuojama teritorija bei jos strateginių interesų vieta. Tačiau, XXI a. pastebimas JAV santykinės galios mažėjimas. Be to, 2001 m. rugsėjo 11–osios įvykiai sąlyginai pakoregavo pagrindinius JAV užsienio politikos prioritetus ir nukreipė pastarosios dėmesį į kitus pasaulio regionus (Artimieji Rytai ir Vidurinioji Azija). O tam tikru atsiradusiu įtakos vakuumu Lotynų Amerikos regione ganėtinai aktyviai pradėjo naudotis kitos valstybės. Viena iš aktyviausių – Brazilija – kaip sparčiai kylanti vidutinė galybė siekia tapti suvienytos Pietų Amerikos lydere. Brazilija stengiasi atsverti Jungtinių Valstijų įtaką regione bei pasisako už tarptautinio valdymo struktūrų reformas (JTO Saugumo Tarybos). Nepaisant to, remiantis istorine patirtimi, Jungtinės Valstijos yra linkusios užsitikrinti savo nacionalinių interesų įgyvendinimą savomis priemonėmis. Šio darbo objektas – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Brazilijos galios dinamika bei užsienio politikos iniciatyvos, orientuotos į įtakos didinimą Lotynų Amerikoje. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti Braziliją, kaip iššūkį Jungtinių Valstijų dominavimui Vakarų pusrutulyje bei aptarti JAV atsaką, siekiant išsaugoti savo, kaip lyderės, pozicijas. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, darbo eigoje buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai – remiantis tarptautinių santykių teorijomis, aptartos galios, galios balanso ir kylančios... [toliau žr. visą tekstą] / Looking from a few hundred years of historical perspective, the Western Hemisphere is being dominated by United States of America. In the twenty-first century, however, one can say it is quite noticeable decline in the United States relative power. In addition, the September 11 events have relatively adjusted major U.S. foreign policy priorities and fostered to focus its attention on other regions of the world (particularly Middle East and Middle Asia). Along these lines, a kind of vacuum of influence that has left afterwards in the Latin America has been actively used by other states. One of the most assertive, Brazil, has lots of aspirations to fill and consolidate the regional leadership and thus become a leader of more united and integrated South America. As a rapidly emerging middle power, Brazil tries to counterbalance the U.S. influence in the region and calls for reforms of a particular international governance structures (for example, the UN Security Council). Nevertheless, the United States usually is prone to secure its own national interests by implementation of its own measures. The general subject of this work is the power dynamics of United States and Brazil and their foreign policy initiatives oriented towards keeping or increasing influence in Latin America. The aim of this thesis is to analyze Brazil as a challenge to the United States dominance in Western Hemisphere and to evaluate the U.S. response, in order to maintain their leadership. Seeking to achieve... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas islamofobijos fenomeno atsiradimas ir vystymasis Vakarų Europos plotmėje. Darbe bendrai susipažįstama su rasizmo bei ksenofobijos veiksniais, kurie turėjo didelę įtaką vystantis islamofobijos reiškiniui. Šiame darbe yra atskleidžiama, kad toks reiškinys neatsirado po teroristinių išpuolių 2001 metų rugsėjo vienuoliktąją bei išpuolių Londone 2005 metais. Islamofobija vystėsi pamažu- atsiradusi kaip orientalizmas, vėliau besivystanti su naftos krize bei Saudo Arabijos politika 1973-1974 metais, su Irano revoliucija 1979 metais. Ji pamažu pasiekė ir mūsų laikus. Islamofobijos reiškinys šiuo metu siejamas su terorizmu, kovotojais-mirtininkais, karikatūromis. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti konkrečias islamofobijos apraiškas Lietuvos žiniasklaidoje bei palyginti jas su jau išnagrinėtu Jungtinės Karalystės atveju.Kadangi šios valstybės labai skiriasi savo istorine patirtimi, savo demokratijos istorija bei spauda, jas lyginti yra ganėtinai sudėtinga, Jungtinės Karalystės atvejis šiuo atveju tampa tarsi atspirties tašku nagrinėjant Lietuvos atvejį. Kadangi islamofobijos teorija buvo pritaikyta būtent Jungtinės Karalystės atveju, tai daugiau šios šalies patirtis, būtent ši šalis buvos pasirinkta kaip modelis, įvertinant ar islamofobijos reiškiniai veikia Lietuvos žiniasklaidoje. Darbo tikslas- islamofobijos teoriją pritaikyti Lietuvos atveju, o galbūt patvirtinti, jog Lietuvos atvejis yra išskirtinis. / The rise and the development of the phenomenon of Islamophobia in Western Europe discourse is investigated in this paper. In this paper we are introduced with rasism and xenophobia factors which has big influence for islamophobia development. In this paper is stated, that this phenomenon has not appeared after terrorist attacks in 2001/9/11 and in London in 2005. The islamophobia appeared gradually as orientalism, later as oil crisis, Saudi Arabia policy in 1973-1974, with revolution of Iran in 1979. It reached our times too. The phenomenon of islamophobia in out times is associated with terrorism, suiciders and cartoons. The main aim of the paper is to explore specific manifestations of islamophobia in Lithuanian mass media and to compare them with analysed United Kingdom case. Cause both of coutries are very different in their historical experience, democracy history and also in media, it is fairly complicated to compare them. The United Kingdom case is like the model or example while exploring Lithuanian case. Because the theory of Islamophobia was fitted in the United Kingdom case, it is more experience of this country, that is why this country was sorted as model to investigate if islamophobia exists in Lithuanian media. The aim of this paper- to adapt the theory of islamophobia in Lithuanian case, o even to confirm that Lithuanian case is very unique.

During the process of globalization and trade liberalization, when the countries become more integrated and depended on each other, it is very important to know and analyze the agriculture policy tendencies, programs and future perspective in other countries. United States of America is the largest word exporter and importer of agriculture products and in future it stays as very important player in world agriculture market. The American agriculture policy influences the rest of the word, as well EU and Lithuania. Therefore is has to be analyzed agriculture policy of agriculture in USA The object of research – the agriculture of United States of America. The main task of master thesis is to analyze the liberal United States of America agriculture model and compare to European Common agriculture policy (CAP) and influence to other countries. To achieve these goal have set tasks: To present the conceptions of economical policy; To research the scientific aspects of the agriculture policy formation; To analyze the liberal agriculture and food policy model in United States of America; To compare the Farm policy in USA and the Common Agriculture Policy in EU and to evaluate the influence to the other countries. Different economical, social, environmental approaches have created different agriculture models: the multifunctional model is established in EU and some other countries and the liberal agriculture model which is popular in USA and some other countries, where: dominate big... [to full text]

Magistro darbas "NATO įvaizdis sovietiniuose "Pravda" ir "Tiesa" dienraščiuose 1949 metais" skirtas NATO įvaizdžio sovietinėje periodikoje problemai nagrinėti. Darbo tikslas – ištirti NATO įvaizdį ir jo formavimo būdus sovietinėje spaudoje. Darbo uždaviniai: tirti visuomenės poveikio priemonių Sovietų Sąjungoje raidą, nagrinėti NATO įvaizdį sovietinėje spaudoje, atskleisti būdus, kuriais buvo formuojamas NATO įvaizdis, atskleisti psichologinio poveikio priemones, taikytas spaudoje ir nagrinėti jų atsiradimo aplinkybes. Struktūriškai darbas susideda iš trijų dalių. Jose ne tik apžvelgiamas NATO įvaizdis, kuris, be abejonės, yra neigiamas, bet ir tiriamos priemonės, kuriomis šis įvaizdis buvo kuriamas. Detaliam įvaizdžio kūrimo priemonių tyrimui skirti antrasis ir trečiasis darbo skyriai. Tiriant 1949 metų sovietinę periodinę spaudą, taikant jos tyrimui lyginamosios analizės metodą bei naudojant mokslinės literatūros analizės metodus, pavyko patvirtinti darbe iškeltą hipotezę, kad NATO įvaizdis buvo formuojamas išimtinai neigiamomis priemonėmis, laikraščių skaitytojams peršant neigiamą kairio aljanso įvaizdį. Pavyko įrodyti, kad neigiamam NATO įvaizdžiui sustiprinti buvo pasitelktos visos įmanomos psichologinio poveikio priemonės. Labiausiai jos išryškėjo vizualinio poveikio priemonėse – karikatūrose ir tuomet, kai periodinėje spaudoje buvo pateikiamas karikatūros ir teksto derinys. Pastarųjų analizė pateikiama remiantis moksline literatūra. Magistro darbas naudingas sovietinio... [toliau žr. visą tekstą] / In the diplom work "Image of NATO in the Soviet newspapers " Pravda" and "Tiesa" in 1949 year" to research the problem the image of NATO in the Soviet periodic publications. The newspapers at that time being investigated presented the official position of the country, therefore in them the appeared materials nayboleye accurately reflected the tendencies predominated in the media of that time. Work consists of three parts. In them not only to be carried out the means of NATO, which without somnekniya negative, but also to be carried out the detailed analysis of the means, with the aid of which was created this means. The second and third division are intended for bolleye of the detailed study of means the creation of the means of NATO. In the first division "Cold War and totalitarian regimes" researchs general political and sociocultural situation. By itself is very important from an historical point of view of 1949. It is rich in events had a nesomnenoye effect not only on the course of further events in the USSR, but also in entire peace. All these events one way or another found their reflection in the press. Formation by NATO was only one of the set of the events of that period, but much attention was given to it disproportionately. In this division is made the attempt to understand why by NATO as the military alliance of western powers, could not be predstavlenno in the positive key. The roots of opposition were located in the ideological difference of two systems The... [to full text]

There are right to healthy environment and right to sustainable development analized in regard of climate change and degradation of Earth ecosystem as a whole in this paper. The aim of this issue is to identify at what level the nexus between two of the third generation human rights – the right to healthy and sound environment and right to sustainable development – is established in the framework of United Nations. The paper is structurized into three parts, where the typology of three generation human rights, so specific for United Nations, is discussed. There are also jurisprudence of main United Nations conventional human rights bodies overviewed in a prospective of the right to healthy environment and coordinative activity of the United Nations in accordance to sustainable development analized here.