1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija nustato sudėtingą ginčų, susijusių su jūrų teisės klausimais, sprendimo mechanizmą, derindama įvairius ginčų sprendimo būdus bei plačią šalių pasirinkimo laisvę: nuo tradicinių diplomatinių ginčo sprendimo metodų iki privalomojo ginčų sprendimo. Be to, Konvencija įkuria naują nuolatinę teisminę instituciją Tarptautinį jūrų teisės tribunolą. Šio darbo pirmuosiuose skyriuose bendrai aptariami ginčų sprendimo mechanizmo ypatumai, privalomosios jurisdikcijos susiformavimo prielaidos bei naujo Tribunolo atsiradimą lėmusios priežastys. Toliau nagrinėjamos su šio Tribunolo jurisdikcija susijusios problemos. Pirmiausiai analizuojant Konvencijos 287 straipsnyje numatytų privalomųjų procedūrų pasirinkimo laisvę bei pagal šį straipsnį pateiktus valstybių pareiškimus, prieinama išvada, kad Tribunolo privalomoji jurisdikcija spręsti ginčus, susijusius su Konvencijos aiškinimu ar taikymu, apskritai yra ribota. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys į valstybių pasyvumą ir valios trūkumą. Toliau nagrinėjamas Konvencijos XV dalies 1 skyriaus nuostatų, konkrečiai 281 ir 282 straipsnių, interpretavimas aktualiuose Southern Bluefin Tuna ir Mox Plant arbitražų sprendimuose, šių sprendimų skirtingas vertinimas, taip pat Europos Teisingumo Teismo Mox Plant byloje sprendimas. Be to, darbe vertinama pareiškimų pateiktų pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsnio 2 dalį įtaka. Galiausiai atkreipiamas dėmesys į Konvencijoje numatytus... [toliau žr. visą tekstą] / The 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea lays out a complex system for settlement of disputes relating to the law of the sea matters and coordinates various methods of dispute settlement: from measures traditionally known under public international law to compulsory dispute settlement. Moreover, in its dispute settlement system it establishes a new judicial institution the International Tribunal for the Law of the Sea. The foremost chapters of this paper discuss general features of this dispute settlement system, objectives which led to the adoption of compulsory jurisdiction and main reasons for establishing the new Tribunal. Further it examines problems concerning the jurisdiction of this Tribunal. Primarily analyzed the choice of procedure under Article 287 and States’ declarations made thereunder it appears that the Tribunal has very limited compulsory jurisdiction for the disputes concerning the interpretation or application of this Convention. This results from the policy of drift. Further this paper comments on the relevant cases concerning the interpretation of Articles 281 and 282, namely Southern Bluefin Tuna and Mox Plant arbitrations, also the judgement of European Court of Justice in Mox Plant. Moreover, it deals with the impact of the acceptance by all parties to a dispute of the International Court of Justice compulsory jurisdiction under Article 36, paragraph 2 of Court’s Statute. The second part of the paper discusses the Tribunal’s compulsory... [to full text]

Dvidešimtas amžius atnešė žmogaus teises ir jų apsaugos idėją, kaip jas būtų galima puoselėti. 2001 metais Tarptautinė komisija dėl intervencijos ir valstybės suverenumo parengė projektą “Pareiga ginti” (Responsability to protect). Ši doktrina paremta valstybės pareiga saugoti ir gerbti jos piliečių žmogaus teises bei tarptautinės bendruomenės pareiga įsikišti, jeigu valstybė padaro didelio masto žmogaus teisių pažeidimus. Šis darbas siekia atsakyti į klausimą, ar doktrina “Pareiga ginti” yra tarptautinės paprotinės teisės norma. Tuo remiantis, pirmoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama, kas yra tarptautinė paprotinė teisė ir kaip ji gali būti pritaikyta realioje situacijoje. Antroje dalyje pateikiamas doktrinos “Pareiga ginti” aprašymas, bei nurodomi pagrindiniai šios doktrinos elementai. Trečioje ir ketvirtoje dalyse analizuojami jėgos panaudojimo prieš valstybę teisiniai aspektai ir pateikiamas naujausias doktrinos pritaikymo atvejis Libijoje. Išvados darbo pabaigoje pateikia atsakymą į darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, jog doktrina “Pareiga ginti” dar nėra tarptautinės paprotinės teisės norma, nors toks statusas padėtų išvengti politinio akligatvio ir Jungtinių Tautų Saugumo tarybos veiksmams suteiktų lankstumo. Pažymėtina, kad baigiamajame darbe taipogi pateikiama idėja, kad pirmasis doktrinos elementas, t.y. valstybės atsakomybė saugoti ir gerbti žmogaus teises yra tarptautinė paprotinė teisė. Tačiau antrasis elementas – tarptautinės bendruomenės įsikišimas į... [toliau žr. visą tekstą] / The rise of human rights in 20th century brought the idea of minimal international standard to ensure and protect those rights. In 2001 the International Commission on Intervention and State Sovereignty made a report which suggested the doctrine of Responsibility to Protect based on the state’s duty to respect its own citizens’ rights and the duty of international community to step in if a state commits mass scale human rights violations. This final paper focuses on answering the question whether R2P has gained the status of customary law. For this reason the first chapter analyzes what defines international customary law and how can it be applied in particular cases. The second part of the paper focuses on presenting the R2P doctrine and its elements. The third and fourth chapters analyze the legal justification of use of force and the most recant example of R2P application in Libya. The conclusions bring the answer to the hypothesis that R2P is not yet an international customary law. Although the status of being one could be very beneficial in order to avoid political dead-end in the United Nations Security Council actions. In addition to this, this paper argues that state’s duty to protect its own people is already an international customary law, on the contrary international community, if needed to cope with failed states, still waits for the UNSC authorization. This leads to the conclusion that the second element of R2P (the actions of international community) is not an... [to full text]

Prevencinė savigyna laikoma teisėta pagal tarptautinę teisę tik tada, kai jos panaudojimą sankcionuoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Darbe bandoma įrodyti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, dėl bendro sutarimo tarp jos nuolatinių narių nebuvimo ir veto teisės dažno naudojimo, prevencinės savigynos panaudojimą sankcionuoja itin retai. Kyla problema – dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neefektyvumo sankcionuojant prevencinės savigynos naudojimą, valstybės prevencinę savigyną įgyvendina pačios, tuo pažeisdamos vieną pagrindinių tarptautinės teisės principų – jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principą. Šita „patinė situacija“ paskatino kai kurias didžiąsias valstybes (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatines nares), ignoruojant tarptautinę teisę, savo karinėse doktrinose numatyti vienašališką prevencinės savigynos naudojimo galimybę. Susidariusi situacija reikalauja spręsti šią problemą arba legalizuojant prevencinės savigynos naudojimą, arba ieškant būdų kaip priversti Saugumo Tarybą vykdyti savo pirminį uždavinį – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Darbo tikslas – atskleisti valstybių prevencinės savigynos naudojimo problematiką, akcentuojant Vidurio Rytų regioną. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: 1. Aptarti jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principo sampratą, šio principo įtvirtinimą šiuolaikinėje teisėje bei jo išimtis. 2. Išanalizuoti valstybių savigynos rūšis bei rasti lietuviškus atitikmenis valstybių savigynos rūšių - preemptive ir preventive... [toliau žr. visą tekstą] / The paper attempts to prove that the United Nations Security Council (UNSC) due to the absence of mutual agreement between its permanent members and frequent usage of veto right, sanctions the usage of preventive self-defence notably rarely. The problem then occurs: because of the ineffectiveness of the UNSC in sanctioning the usage of preventive self-defence, the states implement the preventive self-defence by themselves, in this way violating one of the main international law principles – refraining from threatening or using force principle. This situation encouraged some big states (permanent members of the UNSC) to foresee the possibility to use unilateral preventive self-defence in their military doctrines in this way ignoring international law. The current situation requires dealing with this issue either legalizing the usage of preventive self-defence or searching for the ways how to force the UNSC to implement its primary task – to maintain international peace and security. The goal of the paper – to reveal the issues of the states’ usage of preventive self-defence emphasizing the Middle East region. The following objectives have been formulated for achieving the goal: 1. To discuss the concept of refraining from threatening or using force principle, the consolidation of this principle in contemporary law as well as analysis of exceptions. 2. To analyze the types of states’ self-defence and find Lithuanian equivalents to English terms of states’ self-defence types:... [to full text]

Didėjantis tarptautinis bendradarbiavimas jūros aplinkos apsaugos srityje skatina intensyvesnį duomenų apie jūros aplinką rinkimą bei palankesnių sąlygų sudarymą MJT vykdymui. Šiame darbe siekta išanalizuoti MJT reguliavimą atskirose jūros erdvėse bei įvertinti Baltijos jūros šalių praktiką ir reglamentavimo trūkumus. Buvo išanalizuota 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ypač nuostatos susijusios su MJT, Helsinkio komisijos rekomendacijos, papildančios MJT teisinį režimą, apžvelgti Baltijos jūros valstybių, įskaitant Lietuvos, norminiai aktai. Darbe išanalizuotos MJT charakteristikos, Jūrų teisės konvencijoje naudojamos tyrimų sąvokos, pagrindiniai MJT reguliavimo principai, MJT praktika Baltijos jūros šalyse bei MJT ir jų teisinio reguliavimo svarba ES mastu. Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse vis dėlto egzistuoja nemažai trūkumų MJT reglamentavime, ypač leidimų išdavimo procedūrose. / Growing international cooperation in marine protection field intensifies marine data collection and creation of more favourable conditions for marine scientific research activities. This scientific work analyses MSR regulation in separate maritime zones and assesses Baltic States practice and gaps in regulation. UNCLOS, especially provisions related to MSR, recommendation of HELCOM that complements legal regulation of MSR, Baltic States’ and Lithuanian national legal instruments were taken into account. Work presents MSR characteristics, research definitions which are used in Convention, the main MSR regulation principles, Baltic States practice regarding MSR and interest by EU on importance of legal regulation. Results of analysis have showed the existing gaps in MSR regulation in Baltic States, especially within permits issuing procedures.

L'alternances de climat est un problème important de la préservation de l'environnement. Ces transformations ont de graves conséquences internationales. Sous de nombreuses preuves scientifiques sur la possible variation du climat global dans les années 80 les problèmes concernant les changements de climat ont commencé pénétrer dans des plans politiques de nombreuses associations. La convention des changements de climat global a été signé par les Nations Unies dans la conférence de Rio de Janeiro en 1992. Son objet principal est de stabiliser la concentration de gaz, qui provoque l'effet de cerre dans l'atmosphère à tel point que l'influence humaine pour l'écosystème entière soit limitée. Pour que la réalisation de cette effet soit plus facile, chaque pays doit attribuer l'information régulièrement (les Raports nationaux) sur sa stratégie et ses instruments et aussi l'annuel inventaire de gaz suscitant l'effet de cerre. Dans les quatrièmes assises à Berlin les pays de cette convention (entre eux les membres de la Communauté économique européenne) ont décidé de négocier d'un protocole les moyens de la réduction d'émission pratiquants à été ratifié en 1997. Ce protocole détermine les charges concrètes de réduction de la pollution pour tout les pays qui l'ont ratifié. En plus, 3 mécanismes ont été prévus d'aprés lesquels les pays peuvent accomplir leurs charges ensemble, c'est à dire, réduir les gaz d'échappement qui causent l'effet de cerre: 1. Le mécanisme d'accomplissement des... [to full text]