Magistro baigiamojo darbo objektas – tautinių mažumų kalbų politika. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip Lietuvoje ir Rumunijoje formuojama ir vykdoma mažumų kalbų politika. Darbo uždaviniai: išanalizuoti kalbos politikos tipus ir kalbos planavimo modelius; išanalizuoti tautinės mažumos sampratą tarptautinėje teisėje bei atskirose Europos valstybėse: Lietuvoje ir Rumunijoje; išanalizuoti Europos tautinių mažumų kalbinių teisių raidą ir reglamentavimą bei Europos Sąjungos kalbų politiką; išanalizuoti mažumų kalbų politiką Lietuvoje; išanalizuoti mažumų kalbų politiką Rumunijoje; ištirti mažumų kalbų politikos recepciją Lietuvoje ir Rumunijoje; palyginti Lietuvoje ir Rumunijoje vykdomą mažumų kalbų politiką. Atlikus mokslinės literatūros analizę prieita prie išvados, kad dėl kiekybinės daugumos persvaros bei pasaulinio globalizacijos proceso tautinėms mažumoms ir jų unikaliam identitetui gresia asimiliacijos pavojus. Šį pavojų gali eliminuoti valstybės vykdoma kalbos politika, jei ji tarpusavyje derina tiek valstybinės kalbos ir jos vartotojų, tiek mažumų kalbų ir jų vartotojų interesus. Egzistuoja įvairūs kalbos politikos tipai ir įgyvendinimo būdai. Rumunijai ir Lietuvai pagal J. Leclerco tipologiją yra būdingas mišrus kalbos politikos tipas: oficialios kalbos vertinimo ir skirtingo teisinio statuso kalbų politika. Tai reiškia, kad šiose šalyse egzistuoja oficiali valstybinė kalba, įteisinta įstatymais. Tautinių mažumų kalbas taip pat reguliuoja įstatymai, tačiau joms... [toliau žr. visą tekstą] / National minority language policy is an object of this master thesis. It aims at analyzing how minority language policy is being formed in Lithuania and Romania. Goals of the thesis are: to analyze types of language policy and models of language planning; concept of national minority in social sciences, international law and European countries – Lithuania and Romania; development and regulations of European minorities‘ linguistic rights as well as language policy of the European Union; to research minority language policy in Lithuania and Romania as well as reception of minority language policy in Lithuania and Romania and to compare implementation of minority language policy in these two countries. There is no single description neither for national minority nor for language policy. However, national minority is often understood as a group of people, who historically live in the territory of another country, and have unique linguistic, cultural, sometimes – religious identity. Therefore, language is a part and parcel of minority‘s identity. So, it is very important that language policy would ensure rights of minority language‘s users and help to preserve minority‘s linguistic identity. Language policies in Lithuania and Romania can be described as combining types of official language valuation policy and different judicial status policy. Romanian language policy also meets definition of bilingualism (territorialized personal rights), because it allows usage of minority... [to full text]

Europos Sąjungos kalbų politika plėtojama atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytą strateginį tikslą tapti konkurencingiausia dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, gebančia subalansuotai plėtoti ekonomiką, kurti geresne darbo sąlygas didesnei socialinei sanglaudai. Įgyvendindamas šį tikslą, Europos Komisijos Daugiakalbystės skyrius, taikydamas atvirojo koordinavimo metodą, parengė veiksmų planą 2004-2006 metams „Skatinti kalbų mokymąsi ir lingvistinę įvairovę“, kuriame numatė skatinti kalbų mokymąsi visą gyvenimą, gerinti kalbų mokymo kokybę, kurti palankią kalboms mokytis aplinką. Ši kalbų politikos nuostata yra užfiksuota ir Lietuvos švietimo strateginėse nuostatose (2003-2012). Siekiama, kad kiekvienas pilietis, be gimtosios kalbos, mokėtų dar 2-3 užsienio kalbas, todėl pagrindinėje mokykloje moksleiviams privaloma mokytis dvi užsienio kalbos. Теma apie antrosios užsienio kalbos mokymąsi mokykloje yra labai aktuali visai Lietuvai bei Europai. Bet vis dėlto mokymosi pasiekimų vertinimo sritis (būtent tyrimų lygyje) lieka nepakankamai ištirta, tai yra pakankamai naujas reiškinys Lietuvoje. Magistro darbo tyrimo objektu tapo antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymas(is), buvo atliktas moksleivių anketavimas (dalyvavo 615 respondentų) ir apklausti antrosios užsienio (rusų) kalbos mokytojai (15 respondentų) iš 17 mokyklų. Testo rezultatų kokybinė analizė parodė, kad tirtų mokinių rusų kalbos pasiekimai atitinka antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / European Union language policy is developed considering a strategy point intended in the Lisbon strategy to turn the most competitive and dynamic economy of knowledge, create better work conditions for a wider social cohesion. Multilingual section of European committee implementing this point, fitted in with the open method of coordination and made ready the plan of acts for 2004-2006: “To prompt language learning and lingistic variety”. This sheduled to prompt life-long language learning, improve language teaching quality, create favourable settings for language learning. This atitude of language policy is also recorded in Educational provisions of Lithuania (2003-2012). It is out for every citizen to know 2-3 foreign languages except native language consequently schoolchildren are bound to study two foreign languages. The subject of the second foreign language learning at school is very topical for all Lithuania and Europe. Nevertheless the estimation range of studying marches (at the exploratory level exactly) stays researched imperfectly. It is a new phenomenon in Lithuania. The object of this master thesis is second foreign (Russian) language learning. Schoolchildren were given the questionaires (615 respondents participated). The teachers of the second foreign language were questioned (15 respondents) from 17 schools. Quolitative analysis of the test’s results showed that language gains satisfy second foreign (Russian) language demands based on Common Framework and... [to full text]

Dėl globalizacijos procesų, angliškai kalbančių šalių ekonominio suklestėjimo ir technologijų vystymosi, 20 a. anglų kalba tapo globali kalba, verslo, mokslo, tarptautinės komunikacijos lingua franca. Augantis anglų kalbą vartojančių žmonių skaičius bei ypatingas vienos kalbos populiarumas pasaulio lingvistams ėmė kelti susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms nacionalinėms kalboms. Kai kurie (Crystal) pabrėžė galima grėsmę daugelio modernių kalbų išnykimui. Tokia situacija sąlygojo kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje. Anglų kalbos hegemonija ir neigiamos įtakos kitoms pasaulio kalboms globalinis mastas lėmė, jog kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje išreiškė du lingvistiniai požiūriai: iš vienos pusės, dominavimas ir su tuo susijusi lingvuistinė globalizacija (Diffusion-of-English Paradigm), iš kitos pusės, siekis formuoti lingvistinę įvairovę ir išlaikyti nacionalinių kalbų grynumą (Ecology-of-Language Paradigm). Neabejotinai, valstybėms, patiriančioms anglų kalbos įtaką labai svarbu pasirinkti tinkamą kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu. Tinkamos kalbos politikos planavimo reikšmingumą bei lietuvių kalbos grynumo išlaikymo svarbą Lietuvoje parodo pastaraisiais metais Lietuvos visuomenei ir lingvistams kylantys įvairūs kalbos klausimai ir diskusijos. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje rusų kalbos įtaką lietuvių kalbai pakeitė anglų kalbos įtaka. Internetas yra viena iš sričių, kur anglų kalba veikia lietuvių kalbą. Interneto... [toliau žr. visą tekstą] / Due to globalization processes, economic prosperity of English-speaking countries and development of technologies, in the 20th century English became a global language, a business, science, international communication lingua franca. Growing number of English users and extreme popularity of one language evoked world linguists‘ concern regarding negative influence of the English language towards smaller national languages. Some (D. Crystal) indicated threat towards extinction of many modern languages. This situation determined language policy towards English in the world. Hegemony and global scale of English negative influence towards other world languages determined that language policy towards the English language in the world expressed two linguistic approaches: on the one hand, domination and further related linguistic globalization (Diffusion-of-English Paradigm), on the other hand, intention to form linguistic diversity and keep purity of national languages (Ecology-of-Language Paradigm). No doubt that choice of suitable language policy towards English is crucial for states experiencing English influence. Significance of proper language policy planning in Lithuania and importance of keeping Lithuanian pure is seen through different language questions and discussions which arise in society and among linguists in recent years. After restoration of Indepence in Lithuania, Russian influence on Lithuanian was replaced by English influence. Internet is one of the fields where... [to full text]