Darbe analizuojami priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbos ir ugdymo(si) ypatumai dvikalbystės sąlygomis. Teorinėje dalyje analizuojami priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbos ypatumai, pateikiamos įvairios dvikalbystės apibrėžtys, rūšys, analizuojama jos įtaka vaiko raidai. / This paper analyses the peculiarities of preschool children language and lerning in bilingual environment. The theoretical part addresses the peculiarities of preschool children speech, while various definitions and types of bilingualism are also presented, in regards to its influence on child’s development.

The main problem that was solving in this Master‘s thesis – by comparing language skill development of 5-6 years old children from bilingual and monolingual families to see bilingual and monolingual children of that age possibilities and theirs future growing situaton. The study was done at pre-secondary schools of Vilnius and Švenčionys. 100 children from monolingual families and 100 children from bilingual were researched in this Master‘s work. The bilingual families had Lithuanaian and Russian or Polish as a spoken language. This Master‘s thesis conclusion – 5-6 age children from bilingual families have more trained lingual ear, verbal memory and articulation apparatus than those from monolingual families. It was approved statistically true �� p<0,01 by bigger percent of bilingual children results. For example, researching lingual ear – almost 2/3 bilingual children got best award and only 32 percent monolingual the same. The list of literature and appendixes are placed at the end of master’s degree work. 16 pictures, 6 tables illustrate the work, total 57 pages.

The aim of this dissertation is to analyze the linguistic development of Lithuanian children adopted to Italy focusing on the expression of action (and state) as one of the most important communicative tasks; to define the stages of acquisition of Italian as a second language, the speed with which the stages occur and the factors that influence it; to investigate the position of Lithuanian in the linguistic repertoire of the adopted children. In order to achieve these goals a sociolinguistic survey of adoptive parents has been conducted, adopted children have been observed for a year after the adoption, spontaneous speech data were collected of one selected child, the data then has been transcribed and annotated for analysis with the program CHILDES, a detailed analysis of the expression of action / state has been conducted. Summarizing the results of the research, the dissertation confirms that the adopted children rapidly acquire the new language (L2), they reach a very high level of linguistic quality, comparable to that of the native speakers, even though their acquisition is completely (or mostly) natural and not formal. The expression of action / state starts by using pragmatic principles and gradually passing to the grammatical ones whereas the grammar is acquired in a typical evolving sequence. Even the second language acquisition of the older adopted children has some similarities with the children’s mother tongue acquisition (L1). Age is not the major factor that... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – ištirti iš Lietuvos į Italiją įvaikintų vaikų kalbos raidą po įvaikinimo, didžiausią dėmesį skiriant veiksmo raiškai, kaip vienai svarbiausių komunikacijos tikslų; nustatyti antrosios, italų, kalbos įsisavinimo etapus, spartą ir ją lemiančius veiksnius; išsiaiškinti lietuvių kalbos padėtį įvaikintų vaikų kalbiniame repertuare. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikta sociolingvistinė įtėvių apklausa, metus laiko po įvaikinimo stebėti vaikai ir rinkti tyrimui pasirinkto vaiko spontaninės kalbos duomenys, kurie vėliau transkribuoti ir užkoduoti analizei pagal programą CHILDES, atlikta išsami veiksmo / būsenos raiškos raidos analizė. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, disertacijoje pagrindžiama, kad įvaikinti vaikai itin sparčiai įsisavina naują (K2) kalbą, jie pasiekia labai aukštą, gimtakalbiams prilyginamą, tikslinės kalbos kokybės lygį nepaisant to, kad jų kalbos įsisavinimas yra vien tik (ar daugiausia) natūralus, o ne formalus. Veiksmo raiškos raida vyksta palaipsniui nuo pragmatinių principų pereinant prie gramatinių, o gramatika įsisavinama tipiškai, sudėtingėjančia seka. Net ir vyresnių įvaikintų vaikų antrosios kalbos įsisavinimas turi tam tikrų panašumų su mažų gimtakalbių (K1) vaikų raida. Amžius nėra pagrindinis veiksnys, leidžiantis įvaikintiems vaikams greitai ir sėkmingai įsisavinti naują kalbą. Didžiausią įtaką turi tarptautinio įvaikinimo situacijoje palanki kalbinė aplinka. Per metus naujoji kalba tampa visai ar beveik vienintelė... [toliau žr. visą tekstą]