Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas tremtinių kasdienis gyvenimas pasiremiant, o kartu ir analizuojant Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomus išlikusius tremtinių laiškus. Laiškai šiame darbe atstoja šaltinių bazę. Visų pirma, tai yra pirminis šaltinis ir galiausiai šių laiškų turinys nėra giliau analizuotas. Laiškai analizuojami pasiremiant įžvalga, kad tremtiniai buvo vieno kolektyvo nariais bei priklausė vienai socialinei grupei. Pagrindinė darbo problema yra tremtinių prisitaikymas prie tenykščių gyvenimo sąlygų, jų elgesio tendencijos bei tremties patirtis. / The Final Bachelor’s Thesis deals with the daily life in exile with reference to and at the same time by analysing extant letters of exiles stored at Šiauliai “Aušra” Museum. The letters serve as the base of sources in the present Paper. First of all they are a primary source and finally the content of these letters lack deeper analysis. The letters had been analysed based on the providence that all the exiles had been members of a single collective and had belonged to the same social group. The basic problem of the Paper is adaptation of the exiles to indigenous living conditions, trends in their behaviour, and experience in exile.

The vocabulary of "boredom" has been used extensively in the discourse of remembering and reflecting on the late Soviet period (1964-1984). The ambition of this paper was therefore to demonstrate how one can move from a metaphorical description of an historic period to a cultural study of the emergence, change, and confrontation of meanings. By conceptualization of "boredom" and creating the theoretical frames of model it was sought to explane the "destiny" of ideology and the practices of people determined by it. Therefore the object of this paper were ideological situations and people's practices therein. The author analysed situations where people would directly confront ideology, ideological field of action, and with their practices hint at its meaninglessness. The theoretical model was applied to study historical material. It was concluded that the communist ideology in the late Soviet period was acting like a factor of socialization aiming to discipline and mobilize Soviet people. Based on the concept of two dimensions by Alexei Yurchak, it was said that the ideological socialization, i.e. the commitment to ideolocigal norms, attitudes, structures, helped subjects to bind to constative dimension. At the same time there were plenty of practices of performative dimension, that were divided into three types: a-structural, para-structural and anti-structural. These types of practices contributed to the decline of ideology, but also it was shown that these practices in... [to full text] / Atsispiriant nuo atminties diskursui ir istoriografijai būdingo brežnevinės epochos (1964-1984 m.) apibūdinimo "nuobodulio" žodynu, disertacijoje kuriamas teorinis modelis, kuris padeda interpretuoti ir suprasti vėlyvojo sovietmečio Lietuvos visuomenės gyvenimą. Darbe pagrindžiama, kaip nuo istorinio laikotarpio aprašymo metaforomis galima pereiti prie kultūrologinio prasmių atsiradimo, kaitos ir konfrontacijos tyrimo. Konceptuolizavus nuobodulio sampratą ir suformavus teorinius nuobodulio visuomenės modelio apmatus, buvo siekiama paaiškinti ideologijos "likimą" vėlyvuoju sovietmečiu ir jos sąlygotą žmonių elgseną. Todėl darbo objektu tapo ideologinės situacijos ir žmonių praktikos jose. Nagrinėtos tokios situacijos, kuriose žmonės tiesiogiai susidurdavo su ideologija, ideologizuotu veiklos lauku, ir savo praktikomis sugestijavo apie jos beprasmybę. Teorinis modelis buvo pritaikytas iš archyvų, interviu, publikuotų atsiminimų, laiškų ir dienoraščių surinktai istorinei medžiagai nagrinėti. Prieita prie išvados, kad ideologija brežnevinėje epochoje veikė kaip socializacijos faktorius, sovietinius piliečius mobilizuodama ir drausmindama. Remiantis antropologo Alexei Yurchako dviejų matmenų koncepcija, teigiama, kad ideologinė socializacija, t.y. įsipareigojimas ideologinėms normoms, nuostatoms, struktūroms, padėjo subjektams išlikti steigiamajame matmenyje, tačiau tuo pačiu metu skleidėsi ir jų atliekamojo matmens praktikos, kurios buvo suskirstytos į tris rūšis: a-struktūrinės... [toliau žr. visą tekstą]

Merkinei XVIII a. buvo nelengvas. Tuometinėje LDK teritorijoje vyko nuolatiniai karai su kaimyninėmis valstybėmis, siautė ligų epidemijos. Tačiau teigiamos reikšmės miesto raidai turėjo magdeburginių teisių bei laisvių suteikimas. Tai paskatino ryškesnį miestelio pakilimą bei vystymąsi. Be to, daugiau teisių įgavo ir patys miestiečiai. / The 18th century in Merkinė was not easy. At that time in the territory of the Great Duchy of Lithuania suffered from constant battles with neighbor countries and epidemic diseases. However, the positive impact on town’s development had the conferment of Magdeburg laws. The latter induced the growth and progress of the town whilst townsfolk gained more rights.

Pagrindiis baigiamojo darbo tikslas buvo išsiaiškinti ar emocijų ir intelekto valdymas kasdienybėje glaudžiai sisijęs su menininko veiklos rezultatais. Emocijos daro didžiulę įtaką menininkui. Patiriami jausmai kasdienybėje sužadina įkvėpimą ir skatina kurti. Jos prisideda prie idėjų generavimo, mąstymo ir vaizduotės. Vykstant tolesnėms kūrybinio darbo fazėms, pirminis-jausminis impulsas išgaruoja. Jo neužtenka pirminim sumanymui įgyvendinti. Bloga nuotaika, buitis slopina norą kurti. Tokiais atvejais menininką gelbsti savo jausmų atpažinimas, jų valdymas, kūrybingos aplinkos susikūrimas, bei asmeninės kūrėjo savybės. Visi kolekcijos „Emocijos ir kasdienybė“ darbai vertikalūs, atspaudai vienodų matmenų 30,5x47,5 cm. Atspaudams naudotas baltas, nefaktūrinis vatmano popieriaus lakštas 45x64 cm. Atlikimo technika – mišri.Atspaudai vienetiniai ir skirtingi, turinys savo pavadinimus. Vyrauja dinamiska, kintanti nuotaika. Kompozicija daugiausiai centrinė, sudaryta iš monochrominių dėmių, kurias papildo skaidrus, švelnus fonas, spalvinės kaligrafijos bei dėmių sintezė. Tinkami eksplotuoti nedidelese visuomeninese ar privačiose erdvėse, kur būtų galimybė žiūrovui prieiti ir iš arti psižiūrėti. / The main purpose of the work was to get clear did control of emotions and intellect in daily life closely linked to outcome of activity an artist. Emotions do huge influence to an artist. Emotions which are experienced in daily life awake inspiration and stimulate to create. Its have part in generation of ideas, thought and imagination. An initial-emotional impulse goes away in process of further stages of creative work. It doesn't enough the impulse to implement an initial idea. Bad mood, routine supresses a wish to create. An artist is saved by recognition of his emotions, their control, making of an creative atmosphere and characteristics of a creator at these cases. All works of the collection „Emotions and Daily Life“ are vertical, prints are one dimension 30,5x47,5 cm. To do the prints was used a white none-facture paper sheet 45x64 cm. The technique of the accomplishment is composite. The prints unique and divers have the own names. A dinamic, changeable tone dominate. The main design in most cases is centric made out of monochromatic blurs whose are complemented by clear, light background, coloured calligraphy's and blurs synthesis. The works are proper to demonstrate at small public or private spaces, where people could get a close view.