This study analyses translation strategies applied for translation of cultural realia. Besides, the problems of cultural 'vulnerability' and preservation of cultural identity are emphasized. Therefore, the concepts of culture and cultural identity are defined. Analysing translation strategies applied for translation of Lithuanian cultural realia two translations of Kristijonas Donelaitis' "Metai" ("The Seasons") are contrasted, juxtoposing the examples of cultural realia. The results of the analysis reveal that the strategies of generalisation and description/explanation are employed for the translation of the majority of cultural realia. The most suitable translation strategies for cultural realia should be determined by a variety of factors: the type of the text, the type of realia, its significance in the context, the degree of acceptance of unusual collocations in receiving culture, the model reader and his/her world knowledge, and desired effect.

The concepts of translation and culture as well as the change in the perception towards these phenomena are revealed in the theoretical part of this study. As Indian cultural phenomena are the subject of the work, the notion of cultural realia, different their classifications and possible translation procedures are also supplied. It was noticed that cultural realia comprise not only linguistic aspects in ‘translating’ different cultures but non-linguistic elements as well, therefore, cultural phenomena becomes the more adequate definition. In the empirical part of the study, the novels of Salman Rushdie and their translations are analysed in order to investigate how Indian cultural phenomena are translated into Lithuanian. The results obviously proved that translation procedures of naturalization and notes, additions, glosses are the most frequently applied. Though numerous Indian cultural phenomena have been rendered with explanations for the readers, there are more cases where additional information would be appreciable in the translations of Rushdie’s works. / Teorinėje šio darbo dalyje aptariamos vertimo bei kultūros sąvokos, atskleidžiama, kaip kito požiūris į šiuos reiškinius laikui bėgant. Kadangi darbo objektas – indų kultūros reiškiniai, darbe apibrėžiama kultūrinių realijų, su kuriomis gana ilgai buvo siejama vertimo mokslų problema, sąvoka, pateikiamos skirtingos jų klasifikacijos bei galimos vertimo procedūros. Pastebėta, kad vertimo procese kultūrinės realijos neapsiriboja vien lingvistiniais aspektais, todėl tikslesnis tampa “kultūrinių reiškinių” pavadinimas. Empirinėje šio darbo dalyje nagrinėjami Salman Rushdie romanai ir jų vertimai. Analizės metu stebima, kaip šie indų kultūros reiškiniai verčiami į lietuvių kalbą. Gauti rezultatai akivaizdžiai parodo, jog daugiausia surinktų pavyzdžių vertimo metu buvo tiesiog perkelti, pritaikant lietuvių kalbos rašybos taisykles ir/arba pasitelkiant papildomą informaciją, pastabas ar išnašas pačiame tekste, puslapio apačioje ar specialiuose aiškinamuosiuose straipsniuose knygos gale. Nors daugelis šiuose romanuose rastų indų kultūros reiškinių į lietuvių kalbą perteikti su paaiškinimais, tačiau pastebėta nemažai atvejų, kurie nebuvo paaiškinti arba kuriuos vertėtų paaiškinti plačiau.