The aim of this thesis was to define what strategies were applied to translate culture-specific items in the novel "Middlesex" by Jeffrey Eugenides. The notion of culture, translation and issues of the translatability of culture-specific items; translation strategies and cultural categories were defined. / Šio darbo tikslas - nustatyti kokiomis vertimo strategijomis buvo verčiamos kultūrinės realijos Jeffrey Eugenides romane "Midlseksas". Apibrėžtos kultūros, vertimo sąvokos bei problemos, su kuriomis susiduriama verčiant kultūrines realijas, taip pat vertimo strategijos bei kategorijos, į kurias yra skirstomos realijos.

Translation process of fiction is a complex activity. In order to get a translated product with the same effect and value as of the original different competences of a translator are necessary, including intercultural awareness. Different cultures have different experiences of life. Therefore, whenever a cultural gap appears a translator has to decide how to deal with it while translating. The study seeks to answer what possible ways for translating CSIs exist and which of them were applied while translating the novel “The World According to Garp” by John Irving. / Grožinės literatūros vertimas – sudėtingas procesas. Tam, kad vertimas atitiktų originalo vertę, vertėjui būtinas tarpkultūrinis sąmoningumas. Skirtingos kultūros turi skirtingą gyvenimo patirtį. Todėl vertėjas turi nuspręsti kaip elgtis esant kultūriniam atotrūkiui. Darbe aptariama kultūrinių realijų samprata bei analizuojamos vertimo strategijos, taikytos verčiant Džono Irvingo romaną „Pasaulis pagal Garpą”.

This thesis analyses the translation strategies for culture-specific items (CSIs) in the translations by four different Lithuanian translators of four British and Canadian novels for young people, "Alone at Ninety Foot" (2001) by Katherine Holubitsky, "Hit and Run" (2003) by Norah McClintock, "Double Act" (1996) by Jacqueline Wilson and "The Borrowers" (1952) by Mary Norton. All these novels have a great variety of culture-specific items, often reflecting the lives of children and adolescents and issues that are important to them. The analysis of translation of culture-specific items is based on the strategies suggested by Eirlys E. Davies, while the categories of culture-specific items that are chosen for deeper discussion are those of a higher importance for the characters or themes of the novel. Statistical analysis of the strategies helps to form a clearer picture of the strategic choices preferred by each of the four Lithuanian translators. The present work is divided into five sections and has two appendices. Section One introduces the purpose of the work and provides some information about the object of analysis: the translation of cultural references in four British and Canadian novels for young people. Section Two explains the terminology used for the analysis of the translation of culture-specific items. Section Three is divided into eight sub-sections: 3.1, 3.3, 3.5 and 3.7 discuss the importance of some categories of culture-specific items in each novel, while... [to full text] / Šiame magistro darbe analizuojamos keturių vertėjų strategijos perteikiant kultūrines realijas keturiuse Didžiosios Britanijos ir Kanados jaunimo romanų vertimuose į lietuvių kalbą. Tai -Katherine Holubitsky romanas „Vienatvė prie Devyniasdešimties Pėdų tvenkinio“, Nora McClintock romanas „Pabėgęs iš įvykio vietos“, Jacqueline Wilson - „Mes - dvynės!“ bei Mary Norton - „Skoliniautojai“. Šiuose romanuose rasta daug įvairių kultūrinių realijų, kurios atspindi paauglių gyvenimą ir jiems svarbius dalykus. Kultūrinių realijų vertimas analizuojamas taikant Eirlys E. Davies strategijas. Šiai analizei atrinktos tos kultūrinių realijų grupės, kurios atlieka svarbų vaidmenį atskleidžiant romanų temas bei atvaizduojant pagrindinius veikėjus. Vertimo strategijų statistinių duomenų suvestinė padeda aiškiau suvokti keturių lietuvių vertėjų naudojamas strategijas. Darbą sudaro penki skyriai ir du priedai. Pirmame skyriuje pristatomas darbo tikslas ir analizės objektas - trumpai apibūdinamas kultūrinių realijų vertimas keturiuose Didžiosios Britanijos ir Kanados romanuose jaunimui. Antrame skyriuje paaiškinamos sąvokos, naudojamos kultūrinių realijų vertimo analizei. Trečią skyrių sudaro aštuoni poskyriai. 3.1, 3.3, 3.5 ir 3.7 poskyriuose pristatomos kai kurios svarbios kiekvieno romano kultūrinių realijų grupės, o 3.2, 3.4, 3.6 ir 3.8 poskyriuose aptariamos kultūrinių realijų vertimo strategijos kiekviename romane. Pastarieji poskyriai dar suskirstyti pagal kultūrinių realijų grupes... [toliau žr. visą tekstą]

The focus of this thesis is the translation strategies used to translate culture specific items in the Lithuanian and English versions of Peter Mayle’s book A Year in Provence. Peter Mayle (b. 1939) is a famous British author, known for his educational books for children and travel writing. A Year in Provence is a book about a British couple who decides to settle in a small village of Ménerbes in France. New people and places offer many adventures while trying to know better the French culture and cuisine. The Lithuanian translation of the book was done by the translator Ina Jakaitė (2008). At first, this thesis analyses the concept of cultural adaptation and explanations of the concept of the culture itself. Translation strategies for culture specific items (CSIs) are also discussed in the present paper. Furthermore, some methods of the translation by different scholars are introduced. Translation strategies for culture specific items in the paper are proposed and discussed according to the approach discussed by the famous scholar Eirlys E. Davies. Translation strategies (preservation, addition, omission, globalization, localization, transformation and creation) are used in analyzing and discussing the translation of proper nouns and food items in the book A Year in Provence. The section of proper names is divided into two categories: proper names ( the first names and surnames) and geographical names (names of cities, names of towns, names of streets, names of cafés and... [to full text] / Šio darbo tikslas yra išanalizuoti kultūrinių realijų rūšis ir jų vertime naudojamas strategijas Piterio Meilo knygoje „Metai Provanse“ (2000). Piteris Meilas (g. 1939) yra žymus britų autorius, rašęs knygas ne tik suaugusiems, bet taip pat ir lavinamąsias knygas vaikams. „Metai Provanse“ yra knyga apie britų porą, kuri palieka savo namus Anglijoje ir apsigyvena mažame Manerbo miestelyje Prancūzijos pietryčiuose. Naujos vietovės ir naujai sutikti žmonės kelia daug iššūkių naujakuriams ir verčia ne tik geriau pažinti pačią Prancūziją, bet ir kultūrinius bei gastronominius ypatumus. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Ina Jakaitė (2008). Darbe pristatoma kultūrinio pritaikymo svarba ir apibrėžiama pati kultūros konsepcija. Vertimo strategijos taip pat analizuojamos šiame baigiamąjame darbe. Kadangi mokslininkai skirtingai pateikia panašias vertimo strategijas, aptariama jų įvairovė, analizė grindžiama Eirlys E. Davies pateikiamais metodais. Vertimo teorijos yra naudojamos analizuojant tikrinių daiktavardžių ir maisto terminų vertimą knygoje „Metai Provanse“. Tikrinių daiktavardžių pavyzdžiai yra suskirstyti į dvi dalis: tikrinius vardus (vardus ir pavardes) ir geografinius vardus (miestų, gatvių, kavinių bei restoranų, miestelių bei kaimų ir slėnių pavadinimus). Maisto terminų pavyzdžiai taip pat suskirstyti į dvi grupes: maisto produktus (mėsos, pieno produktus, daržoves ir vaisius, prieskonius ir jūros gėrybes) ir atskirus patiekalus, patiekiamus valgio metu (užkandžius, salotas... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of this MA thesis is to analyze culture-specific items and their translation strategies in Vytautas Petrukaitis‘ Lithuanian translation of Mario Puzo’s famous novel The Godfather (1969) and in Lithuanian subtitles of the film The Godfather (1972) directed by Francis Ford Coppola. In 1969 Vytautas Petrukaitis translated Puzo’s novel The Godfather into the Lithuanian language; in 2009 Coppola’s film with Lithuanian subtitles appeared on Lithuanian screen and in DVD. Both the novel The Godfather and the subtitles of the film The Godfather include a large number of culture-specific items. The analysis of culture-specific items follows the categorization of culture-specific items suggested by Jurgita Mikutytė; the discussion of translation strategies applied in translation of culture-specific items from English into Lithuanian is based on the classification of translation strategies as proposed by Eirlys E. Davies. The thesis is comprised of the introduction, four sections, the conclusion, two appendices, and a list of references. Part One introduces the subject of culture-specific items and presents their classification and translation strategies. Part Two of the paper discusses the aspects of audiovisual translation and its two main forms; namely, dubbing and subtitling. Part Three is devoted to the issue of adaptation; thus, the relationship between two different mediums, literature and film, is discussed. Part Four, which is composed of two sub-sections, analyses... [to full text] / Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos kultūrinės realijos bei jų vertimo strategijos Mario Puzo romano „Krikštatėvis“ (The Godfather, 1969) vertime iš anglų kalbos į lietuvių kalbą bei Francis Ford Coppola režisuoto filmo „Krikštatėvis“ (1972) lietuviškuose subtitruose. 1969 m. vertėjas Vytautas Petrukaitis išvertė garsų Mario Puzo romaną „Krikštatėvis“ į lietuvių kalbą; 2009 m. Lietuvos ekranuose bei DVD formate pasirodė filmas „Krikštatėvis“ su lietuviškais subtitrais. Kultūrinių realijų vertimo analizė remiasi Jurgitos Mikutytės pasiūlytomis kultūrinių realijų kategorijomis ir Eirlys E. Davies vertimo strategijomis. Darbas sudarytas iš įžangos, keturių dalių, išvadų, dviejų priedų ir literatūros sąrašo. Pirmoji dalis pristato kultūrines realijas, jų kategorijas ir vertimo strategijas. Antroji dalis aptaria audiovizualųjį vertimą ir dvi pagrindines jo formas – dubliavimą ir subtitravimą. Trečioji dalis svarsto adaptacijos problemą ir atskleidžia ryšį tarp literatūros ir filmo. Ketvirtojoje dalyje, kurią sudaro du poskyriai, yra analizuojamos kultūrinės realijos bei jų vertimo strategijos Vytauto Petrukaičio į lietuvių kalbą išverstame Mario Piuzo romane „Krikštatėvis“ ir filmo „Krikštatėvis“ lietuviškuose subtitruose (vertėjas nežinomas). Pirmasis poskyris analizuoja kultūrines realijas romane, o antrasis poskyris – filmo subtitruose. Kultūrinės realijos yra suskirstytos į Jurgitos Mikutytės pasiūlytas kategorijas: geografinės realijos, etnografinės realijos... [toliau žr. visą tekstą]

The Master of Arts thesis “Translation of Culture-Specific Drink and Food Items in “Blackberry Wine” by Joanne Harris” presents the analysis of translation strategies applied in translating cultural realia, namely drink and food references in Milda Dyke’s Lithuanian translation of "Blackberry Wine", as well as a short analysis of the translation strategies and their function. The consideration of different translation strategies that were proposed by prominent scholars, such as Mona Baker (1992), Javier-Franco Aixelá and Eirlys E.Davies (2003) in translation studies, and the analysis of the strategies employed by the translator Milda Dyke translating the novel "Blackberry Wine" into Lithuanian are discussed in this thesis. Theoretical aspects are applied in the analytical part, taking into account the most frequent strategies employed for the translation of culture-specific drink and food entities by the translator and the comment on these choices exhibits peculiar cultural aspects. Futhermore, the ways how to handle problems related to the translation of culture-specific drink and food items from English into Lithuanian are analyzed and presented in the analytical part. This paper investigates the two major groups of cultural references, specifically the names of food and drink items, which frequently cause rather complex and sometimes controversial issues while translating literary works. The translation of culture-specific drink and food entities involve the employment of... [to full text] / Šio magistrinio darbo „Gėrimų ir valgių pavadinimų vertimas Joanne Harris romane „Gervuogių vynas” į lietuvių kalbą” tikslas yra išanalizuoti vertimo strategijų pritaikymą gėrimų ir valgių kultūriniams pavadinimams vertime iš anglų kalbos, taip pat pateikiama išsami šių vertimo strategijų ir jų atliekamų funkcijų analizė. Darbe nagrinėjama skirtingos vertimo strategijos, kurios buvo pateikiamos vertimo srityje tokių žinomų mokslininkų kaip Mona Baker (1992), Javier-Franco Aixelá, Eirlys E.Davies (2003). Be to, analizuojama vertėjos Mildos Dyke vartojamos vertimo strategijos į lietuvių kalbą. Teoriniai aspektai analizuojami praktinėje darbo dalyje, atsižvelgiant į dažniausiai vartojamų vertimo strategijų pritaikymą verčiant kultūrinius gėrimų ir valgių pavadinimus bei pastarųjų būdingas savybes verčiant į tikslinę kalbą. Praktinėje dalyje pateikiami vertimo sunkumai ir jų sprendimo būdai pritaikyti verčiant kultūrines realijas. Analizuojamos dvi pagrindinės kultūrinių gėrimų ir valgių denotatų grupės, kurias verčiant sprendžiami sudėtingi ir kartais polemiški klausimai literatūriniuose kūriniuose. Verčiant minėtas realijų grupes yra taikomos įvairios vertimo strategijos, iš kurių pabrėžiamos pačios dažniausios, veiksmingiausios. Šiame darbe yra dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje pateikiami pagrindiniai darbo uždaviniai, tikslas, metodai, vertimo pavyzdžiai, taip pat aptariami pagrindiniai ekvivalentiškumo klausimai vertimo teorijoje, skirtingi ekvivalentiškumo... [toliau žr. visą tekstą]

The present research focuses on cultural realia and possible ways of their translation. The concept of realia is defined in the research as well as several classification schemes of realia and translation strategies suggested by various linguists are presented. The examples of cultural realia are selected from J.K. Rowling's book "Harry Potter and the Chamber of Secrets" and its translations into Lithuanian and German. / Darbe nagrinėjamos kultūrinės realijos ir galimi jų vertimo būdai. Pateikiamas realijos apibrėžimas ir kelios realijų klasifikacijų schemos bei įvairių kalbininkų siūlomos vertimo strategijos. Kultūrinių realijų pavyzdžiai surinkti iš J.K. Rowling knygos "Haris Poteris ir paslapčių kambarys" ir jos vertimo į lietuvių ir vokiečių kalbas.

Translation of CSIs in literary texts poses many problems for the translator. Thus, the aim of this thesis is to reveal what translation strategies the translator of the novel Arvydas Sabonis uses when transferring CSIs in Orwell’s Down and Out in Paris and London (2007), which describes the life of the pour in Paris and London in the 1920s. This thesis consists of a summary in Lithuanian and English, five parts,a list of references and two appendixes. Part One is the Introduction to the study which gives a brief summary of the Orwell’s novel Down and Out in Paris and London, reveals the aim, objectives and structure of the thesis. Part Two, Culture-Specific Items, introduces the concept of culture, the definition and division of CSIs and their place in literary translation. Part Three, Translation of Culture-Specific Items, reveals the issues of translation of CSIs and names possible solutions proposed by Venuti (domestication and foreignisation) and by Davies (preservation, addition, omission, globalisation, localisation, transformation, and creation). Part Four, Translation Analysis of Culture-Specific Items in Orwell’s Down and Out in Paris and London discusses the difficulties of culture-specific items translation in the novel, introduce the method of analysis, provides examples of CSIs translations in accordance to the categories of CSIs: proper names and common expressions and their subcategories, names the used translation principles and strategies, and discusses... [to full text] / Kultūrinių realijų vertimas yra vienas iš sunkiausių uždavinių keliamų vertėjui. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas yra atskleisti kokias vertimo strategijas pasirinko Arvydas Sabonis Orvelio romane „Dienos Paryžiuje ir Londone“, kuris buvo išverstas 2007 m. Romanas, parašytas 1933 m., gvildena skurdo problemą ir aprašo skustančiųjų gyvenimą Paryžiuje ir Londone. Šį darbą sudaro santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, penkios dalys, šaltinių sąrašas ir du priedai. Pirmojoje dalyje, įžangoje, pristatoma tema, tikslas ir siekiniai. Antrojoje dalyje aptariama kultūros sąvoka, kultūrinių realijų apibrėžimas, suskirstymas ir vieta literatūriniame vertime. Trečiojoje dalyje nurodomos problemos, su kuriomis susiduria vertėjas versdamas kultūrines realijas, ir pateikiamos vertimo strategijos, kurias siūlo Venuti ir Davies. Ketvirtojoje dalyje atskleidžiami vertimo sunkumai su kuriais susidūrė Arvydas Sabonis versdamas Orvelio romaną „Dienos Paryžiuje ir Londone“, analizuojamas kultūrinių realijų vertimas pagal jų kategorijas ir subkategorijas, aprašant naudotas vertimo strategijas ir jų galimas pasirinkimo priežastis. Paskutinėje, penktojoje, dalyje aptariamos tyrimo išvados. Atlikus kultūrinių realijų vertimo analizę G. Orvelio romano „Dienos Paryžiuje ir Londone“ išaiškėjo, kad dažniau buvo naudotas forenizacijos principas, kuris buvo pasirinktas siekiant išlaikyti prancūziškų realijų autentiškumą ir sukurti anglišką aplinką, nes lietuvių skaitytojams Paryžius ir... [toliau žr. visą tekstą]

The concepts of translation and culture as well as the change in the perception towards these phenomena are revealed in the theoretical part of this study. As Indian cultural phenomena are the subject of the work, the notion of cultural realia, different their classifications and possible translation procedures are also supplied. It was noticed that cultural realia comprise not only linguistic aspects in ‘translating’ different cultures but non-linguistic elements as well, therefore, cultural phenomena becomes the more adequate definition. In the empirical part of the study, the novels of Salman Rushdie and their translations are analysed in order to investigate how Indian cultural phenomena are translated into Lithuanian. The results obviously proved that translation procedures of naturalization and notes, additions, glosses are the most frequently applied. Though numerous Indian cultural phenomena have been rendered with explanations for the readers, there are more cases where additional information would be appreciable in the translations of Rushdie’s works. / Teorinėje šio darbo dalyje aptariamos vertimo bei kultūros sąvokos, atskleidžiama, kaip kito požiūris į šiuos reiškinius laikui bėgant. Kadangi darbo objektas – indų kultūros reiškiniai, darbe apibrėžiama kultūrinių realijų, su kuriomis gana ilgai buvo siejama vertimo mokslų problema, sąvoka, pateikiamos skirtingos jų klasifikacijos bei galimos vertimo procedūros. Pastebėta, kad vertimo procese kultūrinės realijos neapsiriboja vien lingvistiniais aspektais, todėl tikslesnis tampa “kultūrinių reiškinių” pavadinimas. Empirinėje šio darbo dalyje nagrinėjami Salman Rushdie romanai ir jų vertimai. Analizės metu stebima, kaip šie indų kultūros reiškiniai verčiami į lietuvių kalbą. Gauti rezultatai akivaizdžiai parodo, jog daugiausia surinktų pavyzdžių vertimo metu buvo tiesiog perkelti, pritaikant lietuvių kalbos rašybos taisykles ir/arba pasitelkiant papildomą informaciją, pastabas ar išnašas pačiame tekste, puslapio apačioje ar specialiuose aiškinamuosiuose straipsniuose knygos gale. Nors daugelis šiuose romanuose rastų indų kultūros reiškinių į lietuvių kalbą perteikti su paaiškinimais, tačiau pastebėta nemažai atvejų, kurie nebuvo paaiškinti arba kuriuos vertėtų paaiškinti plačiau.