Kolizija – tai prieštaravimas tarp įvairių norminių teisės aktų, reguliuojančių tuos pačius arba artimus visuomeninius santykius. Kolizijos gali būti hierarchinės, dėl galiojimo laiko, dėl taikymo srities, specialiosios. Kolizijos problema darbo santykiuose su tarptautiniu (užsienio) elementu gali kilti tada, kai dviejų ar daugiau valstybių materialioji teisė pretenduoja reguliuoti ginčo santykį. Kolizijos sprendimas reiškia, kad teismas nustato, kurios iš kelių valstybių teisę reikia taikyti ginčo santykiui. Išsiaiškinus, kurios valstybės teisė taikytina, teismas taiko taikytinos teisės normas. Šios kolizijos vadinamos jurisdikcijų kolizijomis. Kolizijos gali kilti ir nacionalinėje (vidaus) teisėje, kai kyla prieštaravimai tarp nacionalinės teisės skirtingų teisės šaltinių normų. Kolizijoms darbo teisėje spręsti yra sukurtos specialios taisyklės, įtvirtintos teisės (kolizinėse) normose. Kolizinės normos nenumato teisinio santykio subjektų teisių ir pareigų. Jos tiesiogiai teisinio santykio nereguliuoja. Kolizinės normos padeda išsiaiškinti materialiosios teisės sistemą, pagal kurios materialiąją teisę bus sprendžiamas ginčas. Kolizinės normos yra šių rūšių: tarptautinės kolizinės darbo teisės normos ir nacionalinės darbo teisės kolizinės normos. Tarptautines kolizines normas gali numatyti ir nacionalinė teisė, ir tarptautinės daugiašalės ar dvišalės sutartys. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra pirmasis Lietuvos Respublikos teisės aktas, įtvirtinantis kolizines darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The conflict of laws is the contradiction in various regulations, ruling same or similar public relations. Conflicts of laws might be hierarchic, due to validity period, due to application matter, and special. In labour relations with international (external) element the issue of the conflict of laws may occur when the conflict relation might be regulated by the substantive law of two or more states. The solution of the conflict means, that the court determines, the law of which state is to be applied in order to solve the conflict relation. When determined, the court applies the rules of the appropriate law. These kinds of conflicts of law are called the conflicts of jurisdictions. The conflict of laws may also occur in national (domestic) law, when the contradictions appear in rules of different sources of national law. There are special rules for solving conflict of laws, which are established in (conflict) rules of law. The conflict rules do not establish the rights and duties of the person of legal relations. They simply do not regulate the legal relation directly. The conflict rules promotes the clarity of the system of substantive law, which is applicable for the solution of the conflict relation. The types of collision rules are: collision rules of international labour law and collision rules of national labour law. The provisions for the international collision rules could take place both in national law and in international treaties (bilateral or multilateral). The... [to full text]

In the dissertation the author conducts analysis of general and special international legal regulations governing the ways for resolving treaty conflicts. Author researches the content and systemic ties between norms of the law of treaties, state responsibility and international legal proceedings pertinent to treaty conflict resolutions, as well as ways methods of treaty conflict resolution embodied in selected subsystems of international law (European Union law, World Trade Organization law, Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental freedoms). Based on this research the author provides conceptual findings concerning the notion of conflict of treaties, relationship between methods for resolving treaty conflicts in general and special international law and provides recommendations cncerning interpretation and application of legal regulations governing treaty conflict resolutions. / Disertacijoje tiriamas bendrasis bei specialusis tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdus nustatantis teisinis reguliavimas bei jo keliamos mokslinės ir praktinės problemos. Disertacijoje analizuojamas tarptautinių sutarčių teisės, valstybių atsakomybės teisės bei tarptautinio teisminio proceso normų turinys bei jų tarpusavio ryšiai, o taip pat analizuojami tarptautinės teisės posistemėse (Europos Sąjungos teisėje, Pasaulinės Prekybos Organizacijos teisėje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje) nustatyti tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdai. Disertacinio tyrimo pagrindu autorius pateikia konceptualias išvadas dėl sutarčių kolizijų sampratos, bendrojoje bei specialiojoje tarptautinėje teisėje nustatytų kolizijų sprendimo būdų santykio, bei pateikia pasiūlymus dėl sutarčių kolizijų sprendimą nustatančio teisinio reguliavimo aiškinimo bei taikymo.

Disertacijoje tiriamas bendrasis bei specialusis tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdus nustatantis teisinis reguliavimas bei jo keliamos mokslinės ir praktinės problemos. Disertacijoje analizuojamas tarptautinių sutarčių teisės, valstybių atsakomybės teisės bei tarptautinio teisminio proceso normų turinys bei jų tarpusavio ryšiai, o taip pat analizuojami tarptautinės teisės posistemėse (Europos Sąjungos teisėje, Pasaulinės Prekybos Organizacijos teisėje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje) nustatyti tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdai. Disertacinio tyrimo pagrindu autorius pateikia konceptualias išvadas dėl sutarčių kolizijų sampratos, bendrojoje bei specialiojoje tarptautinėje teisėje nustatytų kolizijų sprendimo būdų santykio, bei pateikia pasiūlymus dėl sutarčių kolizijų sprendimą nustatančio teisinio reguliavimo aiškinimo bei taikymo. / In the dissertation the author conducts analysis of general and special international legal regulations governing the ways for resolving treaty conflicts. Author researches the content and systemic ties between norms of the law of treaties, state responsibility and international legal proceedings pertinent to treaty conflict resolutions, as well as ways methods of treaty conflict resolution embodied in selected subsystems of international law (European Union law, World Trade Organization law, Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental freedoms). Based on this research the author provides conceptual findings concerning the notion of conflict of treaties, relationship between methods for resolving treaty conflicts in general and special international law and provides recommendations cncerning interpretation and application of legal regulations governing treaty conflict resolutions.

Šis magistro baigiamasis darbas skirtas teismų jurisdikcijų kolizijų civilinėse bylose, turinčiose užsienio elementą, bendrojoje tarptautinėje, užsienio ir Lietuvos teisėje įtvirtintos teisės normų reglamentacijos sukeliamų problemų analizei. Pagrindine tyrimo užduotimi autorius laiko po Lietuvos Respublikos tapimo Europos Sąjungos nare išaugusią užsienio elementą turinčių civilinių ginčų teismų jurisdikcijų teisingo nustatymo instituto svarbą įtvirtinančių tarptautinių, užsienio ir Lietuvos teisės normų nuostatų bei teismų jurisprudencijos įvertinimą bendrame pasauliniame kontekste. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje išryškinama teismų jurisdikcijų kolizijos samprata, jos atskirų kriterijų reikšmė nustatant kompetentingą teismą ir tos teisminės institucijos priimtų sprendimų pripažinimą bei vykdymą. Taip pat detaliai susipažįstama su įvairių valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos...) nacionalinių, pasaulinių (UNIDROIT Romos konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų...) ir ES (Reglamento 44/2001…) teisės aktų bei Lietuvos Respublikos pasirašytų teisinės pagalbos sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis civilinių bylų su užsienio elementu priskirtinumą konkrečioms teismų jurisdikcijoms. Antrojoje dalyje susipažįstama su Europos Teisingumo Teismo, Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, užsienio ir Lietuvos valstybių teisminių institucijų praktika. Aptariant šią praktiką bei pirmojoje dalyje aprašytus kriterijus, įvardijamos daugiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis is devoted to the analysis of collisions of courts' jurisdictions in civil cases involving a foreign element and the analysis of the problems caused by the regulation of law norms confirmed in General International Law, Foreign Law and Lithuanian Law. After becoming an EU member state, the growth of civil contentions involving a foreign element is noticeable in the Republic of Lithuania. According to the author of this thesis, the main task of the thesis is considered to be the evaluation of the right determination institute of civil law jurisdictions importance confirmed by International, Foreign and Lithuanian Law norms regulation as well as the courts’ jurisprudence in the common world context. The thesis consists of three different parts. In the first part the author emphasizes the definition of collision of the courts’ jurisdiction and the importance of its separate criteria by identification of the qualified court, the recognition of its taken judgments and implementation. After that, national laws of different countries (such as Germany, France, Lithuania, etc.), international (UNIDROIT Convention on Stolen or Illegally Exported Cultural Objects, etc.) and the European Union (EU) (Council Regulation 44/2001, etc.) rules of law as well as some legal provisions from the international legal assistance treaties signed by the Republic of Lithuania, that deals with civil cases’ involving foreign element, attributability to the particular courts will be... [to full text]

Santrauka Tema „Teisės normų kolizijos ir jų sprendimo taisyklės” aktuali, originali ir nauja. Temos aktualumas reiškiasi galimybe naujai pažvelgti į reiškinį; temos originalumas reiškiasi jos naujumu. Šiame darbe nagrinėjama teisės normų kolizijos: sąvoka, kilimo priežastys, kolizijų sprendimo (šalinimo) taisyklės. Kadangi jurisprudencijoje nėra vieningos nuomonės kolizijų klausimu, darbe pateikiama keletas labiausiai reikšmingų nuomonių kolizijų sąvokos klausimu. Pažymėtina, kad pateiktose sąvokose figuruoja visas sąvokas jungiantis elementas – prieštaravimai, ar tai tarp teisės normų, ar tai tarp esamos teisinės tvarkos ir siekių ją pakeisti. Darbe akcentuojamas sąvokos „teisės kolizija” daugiareikšmiškumas; ši sąvoka apima: prieštaravimus tarp teisės principų ir teisės normų, tarp atskirų teisės normų, tarp vertybių, tarp teisės normų ir jų aiškinimo; teisės sampratų, teisinės sąmonės kolizijas. Poreikis turėti efektyvią teisę skatina jos paieškas; visuomeninių santykių bei procesų teisinis reguliavimas ne visada atneša lauktų rezultatų. Pagaliau, dėl visuomeninių santykių kaitos, vystymosi, nespėjama kurti teisės normų taip greitai ir sparčiai, kaip greitai ir sparčiai keičiasi visuomeninis gyvenimas bei socialinė elgsena, kuriems siekiama daryti atitinkamą įtaką. To pasėkoje kyla prieštaravimai visuomeniniame gyvenime. Tai be abejo atsispindi ir teisėje. Darbe analizuotas teisės normų kolizijų ir teisės normų konkurencijos tarpusavio santykio klausimas; prieita išvados... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement The subject „Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement” is urgent, original and new. An urgency of the subject expresses itself by an opportunity of a new attitude towards the problem; an originality of the problem expresses itself by its novelty. In the Paper, collisions of legal norms, including their definition, causes of their appearance and the rules for their settlement (liquidation), are discussed upon. Because of absence of a uniform opinion on collisions in law, several most important opinions on the definition of collisions are provided in the Paper. It should be noted that contradictions – between legal norms or between the legal order and striving to alter it – as an element that unites all definitions is presented in each of them. In the Paper, a polysemy of the definition „a collision of law” is emphasized; this definition includes contradictions between principles of law and legal norms, between individual legal norms, between values, between legal norms and their interpretations, between definitions of law as well as collisions related to legal conscience. A need in effective law encourages looking for it; a legal regulation of public relations and processes not always ensures expected results. Finally, it is impossible to develop legal norms upon rapid changing of public relations when the public life and social behavior to be impacted by them are permanently altering... [to full text]

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų yra keturiasdešimties metų pastangų harmonizuoti tarpvalstybinio bankroto jurisdikcijos taisykles Europos Sąjungos kontekste rezultatas. Derinant dviejų tarptautinio bankroto reguliavimo modelių – universalaus ir teritorinio – principus, reglamente įtvirtinamos skirtingos jurisdikcijos taisyklės priklausomai nuo to, ar keliama pagrindinė ar šalutinė (teritorinė) bankroto byla. Magistriniame darbe aptariamas jurisdikciją iškelti pagrindinę bankroto bylą lemiančio kriterijaus – pagrindinių turtinių interesų vietos – turinys. Darbe daroma išvada, jog reglamente nėra nustatyta aiškaus pagrindinių turtinių interesų vietos turinio. Tai skatina nevienodą reglamento nuostatų, susijusių su teismo jurisdikcija iškelti skolininkui pagrindinę bankroto bylą, aiškinimą ir taikymą Europos Sąjungos valstybėse narėse. Jurisdikcijų kolizijos problema reglamente sprendžiama įtvirtinant pirmumo taisyklę, pagal kurią sprendimas iškelti bankroto bylą turi būti automatiškai pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo tada, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusio teismo valstybėje narėje. Darbe aptariamos palankesnės teisinės padėties ieškojimo galimybės. Autorius daro išvadą, jog pasirinktu reguliavimu vienas iš reglamento tikslų – panaikinti tiesines prielaidas palankesnės teisinės padėties ieškojimui perkeliant turtą ar teismo procesą iš vienos valstybės narės į kitą – nėra iki galo pasiektas. Šią prielaidą lemia dvi... [toliau žr. visą tekstą] / Council Regulation 1346/2000 on Insolvency Proceedings is the outcome of forty years of efforts to harmonize the rules regarding the jurisdictional issues on cross-border insolvency in the context of European Union. By combining the two models of international insolvency proceedings – universality and territoriality – the Regulation provides different jurisdictional rules on cross-border insolvency proceedings depending on whether the main insolvency proceedings or the secondary insolvency proceedings are going to be opened. The Master thesis deals with the content of the category determining the jurisdiction to open the main insolvency proceedings, i.e. the centre of main interests. As a result the Thesis concludes that the Regulation does not provide the explicit content of the centre of main interests’ category. Therefore it encourages the different interpretation and application of Regulation’s provisions related to the opening the main insolvency proceedings by the courts of Member States. Regulation deals with issue regarding the jurisdictional conflicts by determining the priority rule under which the judgment opening the insolvency proceeding should be automatically recognized in all other Member States from the time that it becomes effective in the State of the opening of proceedings. Master thesis deals with the issues regarding the seeking to obtain a more favorable legal position (forum shopping). The Author concludes that on of the main aims of this Regulation –... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėti jurisdikcijų kolizijos ir taikytinos teisės tarptautinėje privatinėje teisėje institutai internetinių deliktų apimtyje. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama deliktų sąvoka, internetinių deliktų išskirtiniai bruožai, šaltiniai bei deliktinės atsakomybės apimtis. Antroji darbo dalis skirta jurisdikcijų kolizijai internetinių deliktų atveju: analizuojamos esamos jurisdikcijų kolizijos taisyklės bei jų pritaikymas internetiniams deliktams, jurisdikcijų kolizijos problemų internetinių deliktų ginčuose sprendimo variantai bei teismų praktika. Trečiojoje dalyje nagrinėtos taikytinos teisės taisyklės, jų problematika internetinių deliktų ginčuose bendrai ir kiekvieno delikto atveju atskirai. / This master's thesis analyses the institutes of collision of jurisdictions and law applicable in private international law in the scope of internet delicts. The first part of this thesis analyses the concept of delicts, distinctive features and sources of internet delicts, as well as the scope of delict liability. The second part of this thesis is dedicated to the collision of jurisdictions in the case of internet delicts: it analyses current rules of jurisdiction collision and their application to internet delicts, versions of solving jurisdiction collision problems in the disputes of internet delicts and case law. The third part analyses applicable law rules, their problems in the disputes of internet delicts in general and in separate cases of each delict.

Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje numatyta saviraiškos laisvė apima laisvę gauti informaciją ir idėjas bei laisvę jas skleisti. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą ir susirašinėjimo slaptumą. Įgyvendinant vieną Konvencijoje numatytą teisę dažnai kyla kitų įtvirtintų teisių gynimo problema. Ypač tai aktualu taikant Konvencijos 10 straipsnį, kuris labai dažnai konfliktuoja su Konvencijos 8 straipsniu. Esminis principas, kuriuo vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, pagrįstas tuo, kad Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta nuomonės reiškimo laisvė negali pažeisti asmens teisės į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra nustatęs konkrečių privataus gyvenimo apsaugos ir nuomonės reiškimo laisvės ribų, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į esamą situaciją ir šios situacijos aplinkybes. Interesų balanso principas turi būti taikomas praktiškai įgyvendinant Konvencijos 8 straipsnį ir 10 straipsnį. Būtina rasti “pagrįsta balansą” ir nuspręsti, kokia Konvencijoje garantuojama teisė konkrečiu atveju turi viršenybę kitos teisės atžvilgiu. Teismas visų pirma analizuoja tokius kriterijus: ar nuomonės reiškimo laisvė atitinka visuomenės interesą žinoti tam tikrą faktą ar situaciją, ar šis visuomenės interesas yra svarbesnis už asmens privataus gyvenimo apsaugą, ar tam tikros informacijos paskelbimas yra pagrįstas egzistuojančiu... [toliau žr. visą tekstą] / Article 10 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted to the freedom of expression, which includes freedom to hold opinions and to receive and impart information and ideas. Article 8 of the Convention protects private and family life, home, correspondence of every individual. By implementing one Conventional right a problem of other right’s protection often occurs. It is a matter of great relevance while implementing Article 10 of the Convention which very often conflicts with Article 8 of the Convention. The fundamental principle which European Court of Human Rights invokes in his case- law is based on the view that freedom of expression which is guaranteed in Article 10 of the Convention, cannot violate the right to respect for one’s private life. European Court of Human Rights has not set down particular limits of the private life’s protection and freedom of expression. It means that in each case the Court has to examine the existing situation and its circumstances. So the principle of “interest balance” has to be applied while implementing Articles 8 and 10 of the Convention in practice. It is essential to find the “reasonable balance” and to decide, which right guaranteed under the Convention will have the priority over another in each case. Firstly, the Court has to analyze these criterions: whether the freedom of expression satisfy the public’s interest to get particular information about certain facts or situation, whether this public’s... [to full text]