Stefan Elbe (2005) in his writing about international security dimensions calls HIV/AIDS as a “global security threat” and emphasizes the importance of the disease acknowledgement by the scholars and international policy-makers. Indeed, HIV/AIDS is already for a long time not considered solely as a health problem, on the contrary, the medicalisation of the disease, remains one of the biggest obstacles to the global prevention and holistic treatment approaches. This research highlights those particular obstructions in the essence of cross-cultural peculiarities, bringing more vividness into idea of how HIV/AIDS related challenges are seen in different communities, despite of being a globally actual issue for more than three decades. It is almost an undeniable reality that HIV/AIDS pandemic unites millions and millions of people throughout the world each year, and no matter how bitter might the fact of comprehension be, it still continues to take lives away, therefore, investigations and researchers must be going on, for making the survival a better experience. This study provides case-studies of stigma and discriminatory challenges as a cultural systems (both internal and external) with its own symbols, rules, thinking models, approaches, norms, laws, values, beliefs, prejudices, taboos, goals, contexts, and political abutments through the exploration of cultural resources that specific societies adopt. Besides that, psychological and existential analysis are used to reveal... [to full text] / ŽIV/AIDS jau ilgą laiką nėra laikoma tik kaip sveikatos problema, priešingai, medicininiu požiūriu išlieka viena iš didžiausių problemų taikant pasaulines prevencijos ir holistinį gydymą. Šis tyrimas pabrėžia problemos skirtingose kultūrose ypatumus, todėl dėmesys kreipiamas kaip su ŽIV/AIDS susijusios problemos vertinamos skirtingose bendruomenėse. todėl tyrimai ir tyrėjai turi būti vyksta, už išlikimo geresnį įspūdį. Šis tyrimas atskleidė diskriminacijos problemas, kurios atsiskleidė skirtingose kultūrose per tam tikrus simbolius, taisykles, mąstymo modelius, pagalbos metodus, įstatymus, vertybines nuostatas, tabu. Tyrimo duomenys analizuoti taikant psichologinį ir egzistencinį požiūrius. Bendras tyrimo dalyvių skaičius 13 (11 sergančių ŽIV ir 2 ekspertai). Duomenys rinkti Azerbaidžane, Lietuvoje ir Vokietijoje.

Diskusijoje, vykusioje tarp Gadamer ir Habermas, socialinių mokslų ir tradicijos kontekstuose buvo nagrinėjami kalbos, istorijos ir supratimo ribų bei universalumo klausimai. Šioje diskusijoje dalyviai filosofiškai sprendžia pažinimo partikuliarumo ir istoriškumo problemas. Filosofinė hermeneutika, kaip universali žmogiškojo supratimo teorija, ir socialinė kritinė teorija, kaip disciplina, išlaisvinanti visuomenę nuo prievartos, supriešina savo pozicijas dėl supratimo ribų ir universalumo. Darbe išryškinamas ir nagrinėjamas svarbiausios hermeneutinės filosofijos ir socialinės kritinės teorijos sampratos. Diskusijos tarp Gadamer ir Habermas epicentre yra žmogiškojo pažinimo universalumo klausimas. Šios diskusijos pagrindą sudaro šešių kategorijų priešprieša: trijų Gadamer – dialogas, tradicija ir horizontų susiliejimas, ir trijų Habermas – komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės situacijos. 1. Centrinis Gadamer filosofinės hermeneutikos klausimas – kalbinio ir istorinio supratimo universalumas, kuris traktuojamas kaip dialogo, tradicijos ir horizontų susiliejimo dialektika. Gadamer, sistemingai tirdamas objekto ir subjekto priklausymą istorijai, plėtoja universalaus, kalbiškai įtarpinto, istorinio supratimo galimybes. 2. Centrinis Habermas epistemologijos klausimas yra pamatinių kalbinio ir istorinio pažinimo principų universalumas, kuris įvardinamas komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės dialektikos sampratomis. Habermas... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of language, history and understanding have been approached in discussion between Gadamer and Habermas, in the context social sciences and tradition. The participants have philosophically analysed problems of particularity and historicity of understanding. Philosophical hermeneutics, as universal theory of human reason, and social critical theory, as a discipline which emancipate society from violence, contra positioned their positions on understanding limits and universality. This contraposition of main concepts of hermeneutical philosophy and social critical theory were highlighted in this research. There is a question of universality of human reason in epicentre of discussion between Gadamer and Habermas. Basis of the discussion consist of contraposition of six categories: three of Gadamer – dialogue, tradition and fusion of horizons and three of Habermas – communicative action, living world and ideal speech situation. 1. Universality of linguistic and historic understanding are the main questions of Gadamer philosophical hermeneutics. This universality is treated as dialectic of dialogue, tradition and fusion of horizon. Gadamer systematically inquired dependence of object and subject to the history and developed possibilities for universal, linguistically mediated, historical understanding. 2. Main question of Habermas epistemology is the question of universality of linguistic and historic principles. This problem is expressed in conceptions of communicative... [to full text]