Thesis (M. Sc.)--University of Hong Kong, 2000. / Includes bibliographical references (leaves 130-135).

This thesis proposes a strategy to capitalize on the abundance of derelict service stations in Vancouver, BC, as a means to address the current crisis of seniors’ housing and services. Vancouver’s glut of vacant service stations reflects a widespread trend of service station closures across North America. As former service stations, these sites are commonly contaminated and have to undergo remediation before they can be rezoned for other uses. However, this network of sites has great potential for long term development. The goal is to create an alternative to the homogeneous seniors’ home currently available and establish a network of ‘Community Stations’ spread throughout the city. These sites will act as nodes to provide housing and services for seniors in the local community. The design is a phased development which will allow time for the site to remediate as well as, through community involvement, establish value and ownership.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama Klaipėdos rajono melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Darbo apimtis 48 puslapiai kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 2 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 21 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas - atlikti melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės analizę. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2009 metų duomenimis, Klaipėdos rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5579,28 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 867,45 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Klaipėdos rajone yra 1280 km, iš kurių 70,87 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir daugeliu atvejų padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23322 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies, we analyse a state of reclaimed lands and reclaimation constructions in Klaipėda region. The work consists of 48 pages of printed text, including 2 tables and 29 pictures. Twenty-one references have been used. The aim of the final work is to analyse a state of reclaimed lands and reclaimation structures. During the years of independence, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures gradually became worse. According to the newest inventory data of 2009, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5579,28 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 867,45 ha. Consequences of all that are: reclaimed lands were not cultivated, drainage manifolds became obstructed with roots of trees and vegetation, and the drained areas on the forest outskirts overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of main ditches in Klaipėda district is 1280 km, 70,87 km of which are in bad state. All land reclamation structures, ditches as well, are not everlasting. Ditches lose their purpose due to slope slippage, sediment deposition, grass overgrowth, and culvert or drainage mouth collapse. They overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and reduce the draining of cultivated lands. Thus, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from the drainage mouth and, in many cases help to... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama griovių ir juose esančių statinių būklė Šakių rajone. Darbo apimtis 61 puslapis kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 8 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 24 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas – atlikti griovių ir juose esančių statinių būklės analizę Šakių rajone. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2007 metų inventorizavimo duomenimis, Šakių rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5641,32 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 144,7 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Šakių rajone yra 1239,30 km, iš kurių 613,77 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir dageliu atveju padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų. Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23632 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies is analysed the state of trenches and theirs constructions in Sakiai region. The work consists of 61 pages of printed text, including 8 tables and 29 pictures. 24 references have been used. The aim of the final work – to summarize the whole information about trenches and their existent buildings in Sakiai region. During the independent years, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures worsened in time. According to the newest inventory data of 2007, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5641,32 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 144,7 ha. Such situation occurred because of the following facts: reclaimed lands were not cultivated, drain manifolds became obstructed with the roots of trees and vegetation, on the forest outskirts the drained areas overgrew with not valuable forests and shrubs. At present the length of the main ditches in Sakiai district is 1239,30 km, of which 613,77 km are in bad state. Ditches, as all land reclamation structures, are not imperishable. After the slope slipping, the depositing of sediments, the overgrowing with grasses, the collapse of culverts and drainage mouth ditches loose their purpose and overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and worsen the draining of cultivated lands. So, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvai atliekami Trakų rajone. Trakų rajono savivaldybės duomenimis 2007 m. sausio 1d., nusausintas plotas sudaro 13980,40 ha, iš jos drenažu- 9794,30 ha žemių. Pirmoji nusausinta žemės būklės inventorizacija Trakų rajono savivaldybėje buvo atliekama 1985 m. gegužės- lapkričio mėn.. Tuo metu rajone buvo nusausinta 17740 ha, iš jų drenažu 14292 ha. Inventorizacijos metu nustatyta, kad patenkinamos būklės 1265 ha, blogos būklės iš viso- 514 ha ir numatyta išbraukti iš apskaitos – 987 ha. Antroji nusausintų žemių inventorizacija 2000 m. balandžio- lapkričio mėn.. Tų metų duomenimis rajone nusausinamas plotas buvo 22250,5 ha, iš jos drenažu 17827,8 ha. 2001 m. įvykus administraciniam rajono padalijimui buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė ir Trakų rajone liko nusausintos žemės 13830,7 ha, normalios techninės būklės- 11209,1 ha. Remiantis naujausiais 2006 metų inventorizavimo duomenimis, neveikiančio ar blogai veikiančio drenažo plotas- 687,68 ha, rekomenduojamas išbraukti iš apskaitos-287,17 ha. Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Trakų rajone yra 487,88 km, iš kurių 403,63 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai, nėra amžini. Nuslinkus šlaitams, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo... [toliau žr. visą tekstą] / In the article there is analyzed the condition state of drained lands and land reclamation structures in Trakai district. The area of drained lands in Trakai district by January 1st, 2007 facts covers 13980,40 ha and 9794,30 ha of the land with drainage. The first land structures in Trakai district was accomplished in May-November, 1985. at that point 17740 ha was drain and 14292 ha of the land with drainage in Trakai district. At the time of inventory satisfactory structures 1265 ha, in bad condition 514 ha and Schedule efface from the records 987 ha. The second specification of the land inventory was in April- November 2000. by that time records the area of drained lands was 22250,5 ha and 17827,8 ha of the land with drainage. In 2001 whaen accomplished administrative district partition was foundationed Elektrenai municipality and for the Trakai district leftover of drained lands 13830,7 ha with the good technical condition- 11209,1 ha. In 2006 the drained lands in bad condition was 687,68 ha and recommended efface from the records- 287,17 ha. Have no means for the proper use and maintenance of land reclamation structures arranged in their lands, therefore their technical condition is worsening repidly. Farmers, who do not want or are not able, to maintain or take care of drainage are doing much harm to neighbos‘s drained lands.

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas 50 puslapių, 36 paveikslų, 3 lentelės, 29 literatūros šaltiniai, lietuvių kalba. Tiriamojo darbo objektas: Marijampolės r. sausinimo sistemos, melioracijos statiniai. Tiriamojo darbo tikslas: ištirti naudojamų sausinimo sistemų efektyvumą, sausinamų žemių naudojimą ir eksploatacijos priemonių efektyvumą sąlygojančius pagrindinius veiksnius Marijampolės rajone. Pagal gautus tyrimų rezultatus sudaryti rodiklių sistemą naudojimo priemonių ekonominiam efektyvumui nustatyti. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Atlikti dabartinių sausinimo sistemų techninio – ekonominio efektyvumo nustatymo metodų literatūrinę analizę, parengiant rodiklių sistemą sausinimo sistemų būklei bei jų eksploatacijos efektyvumui nustatyti; 2. Atlikti sausinimo sistemų techninės būklės, sausinimo efektyvumo tyrimus, nustatant įvertinimo rodiklių reikšmes bei skaičiavimo priklausomybes; 3. Atlikti sausinamų ariamų žemių derlingumo ir jo sumažėjimo dėl neefektyvaus sausinimo tyrimus, nustatant sausinimo sistemų naudojimo priemonių ekonominio efektyvumo rodiklių reikšmes bei skaičiavimo priklausomybes. Tiriamojo darbo metodika: tyrimai buvo atlikti Marijampolės rajone. Šiems tyrimams panaudoti matematinės statistikos metodai – duomenų grupavimas, sistemingumas, tyrimo duomenų grafinės išraiškos metodai. Tiriamojo darbo rezultatai: atlikus Marijampolės rajono sausinimo sistemų remonto efektyvumo tyrimus, buvo nustatyta kaip keičiasi sausinimo sistemų remonto... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis: 50 pages, 36 pictures, 3 tables, 29 references, written in Lithuanian language. Main words: constructions, drainage, drain system, trenches. The subject of the research work: drain systems of Marijampole region, melioration constructions. The aim of the study: to investigate the efectivity of draining systems, usage of drainable lands and the main factors determinating the efectivity of exploitation of drainage devices in Marijamplole region. The specific aims of this study: 1. To perform the literary analysis of determination methods of technical – economical efectivity of present draining systems; 2. To accomplish the analysis of the technical condition of draining systems and drainage efectivity by estimating the index values and mathematical subjections; 3. To establish the investigation of richness of drained arable lands and the reduction of richness due to inefective draining, by determinating the values of economical efectivity rates of exploitation of drainage devices and mathematical subjections. The methodology of the study: the analysis was carried out in Marijampole region Mathematical methods (data grouping, mathematical organization, the methods of mathematical graph expression) of statistics were used in this study. Results: Determined the efectivity of drained lands by growing different agricultural plants; The highest efectivity index was estimated by growing potatoes and wheat. Slightly lower efectivity index obtained for buckwheat and... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas: Jūros pabaseinio upės: Akmena ties Paakmeniu, Jūra ties Taurage ir Šešuvis ties Skirgaliais. Tiriamojo darbo tikslas: Išanalizuoti sausinimo poveikį Jūros pabaseinio nuotėkiui. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Nustatyti Jūros pabaseinio upių debito priklausomybę nuo atmosferinių kritulių. 2. Išanalizuoti sausinamų plotų kaitą Jūros pabaseinyje. 3. Įvertinti žemių sausinimo dinamikos pokyčius. 4. Įvertinti Jūros pabaseinio nuotėkio pokyčius drenuotuose plotuose. Tiriamojo darbo metodika: Darbui atlikti panaudoti 1951 – 2009 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo glaudų šių rodiklių ryšį. Nustatyta žemių sausinimo dinamika tiriamose upėse. Sudaryti nuotėkio koeficiantų kitimo grafikai. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Akmenos (ties Paakmeniu), Jūros (ties Taurage) ir Šešuvio (ties Skirgaliais) upių vidutiniai metiniai debitai ir metiniai kritulių kiekių rodikliai yra glaudžiai susiję. 2. Didžiausias nusausinim intensyvumo rodiklis 1995 metais nustatytas Akmenos upės 1,6. Mažiausias nusausinimo rodiklis yra Jūros upės baseine, ties Taurage - 1,2. Šešuvio upės baseine šis rodiklis 1,27. 3. Akmenos upės baseine iki 2000 metų buvo nusausinta 70 procentų žemės plotų. Jūros upės baseine iki 2000 metų nusausinta 72 procentai žemių. Daugiausiai nusausintų žemių yra Šešuvio upės baseine - 84 procentai. 4. Išanalizavus 1951 - 2009... [toliau žr. visą tekstą] / Objects of the research: The Jura river watershed (rivers: Akmena near Paakmenis, Jūra near Taurage, Šešuvis near Skirgaliai). Aim of the research: The influence of wetland drainage area on the Jura river watershed runoff. Objectives of the research: 1. To determine the influence of precipitation on the flow rate of rivulets belonging to the Jura river watershed. 2. To analyse the changes in the drained areas of the Jura subbasin. 3. To evaluate the change of dynamics in land drainage. 4. To evaluate changes in the Jura basin runoff in drained areas. Methods of the research: The following data (of 1951-2009) were used: 24 hours flow rate, annual amount of precipitation, average day and night temperature, areas of drained land. A graph of correlation between precipitation and flow rate, which shows a direct relation, was drawn. The graphs of flow rate koefficient variation were created. The findings of the research: 1. The average annual river flow rates and annual precipitation rates of the rivers: Akmena (at Paakmenys), Jura (at Taurage) and Šešuvis (at Skirgaliai) are closely related. 2. The highest rate of drainage intensity in 1995, the river Akmena 1.6. The minimum rate is the Jura drainage basin, near Taurangė - 1.2. Šešuvis basin the figure 1.27. 3. By the year 2000, 70 per cent of land were drained in the Akmena river basin, similarly, (72 per cent) in the Jura river basin. Most land (84 per cent) was drained in the Šešuvis river basin. 4. Having analysed the comon... [to full text]

Lic.-avh. (sammanfattning) Umeå : Sveriges lantbruksuniv., 2003. / Härtill 2 uppsatser.

Thesis (Ph.D.)--Flinders University, School of Biological Sciences. / Typescript bound. Includes bibliographical references. Also available online.

Empirical forest transition (shift from deforestation to reforestation) literature has historically struggled to establish a single universally-accepted forest transition “theory” due to various knowledge gaps hindering any efforts to do so. One such gap is the fact that very few studies have focused on how and why smallholder farmers respond to commonly accepted forest transition drivers, as well as how these responses impact forest cover and agricultural trends. Also, there remain many parts of the world where forest cover evolution has been insufficiently researched, as is the case of Mae Chaem district (Chiang Mai province, Thailand). Even though there are studies which claim forest loss occurred in the district between the 1990s and mid-2000s, there are few available records of forest cover evolution since then. To address these research needs, this thesis used secondary literature and spatial data, as well as semi-structured interviews and personal observations gathered during fieldwork in Mae Chaem district. It was first determined that forest cover in the district decreased between the 1990s and mid-2010s due to agricultural expansion. However, it appears that forest cover is expected to increase from 2016 to 2021 due to more strictly-enforced conservation measures set in motion by the Mae Chaem Model (a state-sponsored sustainable development model). These findings first suggest that the district might be currently in the early stages of a forest transition, its drivers being shifting forest policies and economic factors. Second, interviewed farmers resisted forest policies to optimize their crop productions before 2016, before beginning to develop more acceptant responses in early 2016 due to pressure from pro-conservation discourses and cognitive shifts regarding the value of protecting forest at the expense of agriculture. Also, farmers adopted ambiguous responses (motivated by their economic rationality) to pressure stemming from various economic factors, both prior and since 2016. With both environmental and socioeconomic issues deriving from these responses, the outputs from this study will hopefully help supplement existing forest transition studies on local populations responses to drivers of forest change. It is also expected to provide up-to-date information on existing and anticipated impacts of recent state development efforts, such as those deriving from the establishment of the Mae Chaem Model.