Darbe analizuojami teisės aktai reglamentuojantys elektromagnetinės spinduliuotės apsaugą, Europos sąjungos elektromagnetinės spinduliuotės apsaugos politika ir direktyvos. Išnagrinėta elektromagnetinės spinduliuotės skleidžiamų šaltinių lygiai Lietuvoje ir Šeduvoje. Atliktas žmogaus sukurtų elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančių šaltinių tyrimas Šeduvos mieste. Tyrime buvo atlikti aukštos įtampos 110 kV elektros perdavimo linijų, elektros transformatorinių pastočių, judriojo radijo ryšio bazinių stočių, bei buityje naudojamų elektrinių prietaisų elektromagnetinių laukų matavimai. Darbe pateikta gyventojų nuomonė ir susirūpinimas dėl elektromagnetinės spinduliuotės, visuomenės sveikatos centro specialistų atliktų matavimų rezultatai. Apžvelgiami pažangiausi užsienio šalių EML valdymo pavyzdžiai bei jų taikymo Lietuvoje galimybės. Pateikiami moksliškai pagrįsti patarimai ir individualios saugos priemones kaip apsisaugoti nuo elektromagnetinės spinduliuotės. Atlikus literatūros apžvalgą, remiantis teoriniais ir eksperimentiniais tyrimais, įsitikinta, kad elektromagnetiniai laukai turi įtakos žmogui ir aplinkai. / The work analyzes the laws governing electromagnetic radiation protection, the European Union electromagnetic radiation protection policies and directives. Analyzed the sources of electromagnetic radiations levels in Lithuania and Šeduva. The research was about high voltage of 110 kV transmission lines, transformer substations, mobile radio base stations and household electrical appliances used in the electromagnetic field measurements. The work consists of people views and concern about electromagnetic radiation, measurement results of the public health center professionals. There are foreign advanced management examples of EMF application in Lithuania. An overview of the scientific advice and the individual public health and safety measures of electromagnetic radiation. Review of literature, according to theoretical and experimental researches, it was noticed that electromagnetic fields of industrial frequency influence the human and environment.

Magistrinio darbo tikslas – įgyvendinti, graužikų biologinio, aplinkos žymėjimo kvapais ir navigacijos, proceso modelį robotikos srityje. Graužikai aplinkoje orientuojasi analizuodami informaciją gautą iš skirtingų penkių jutimo organų. Regėjimas padeda suvokti aplinkos erdvę, reljefą, atstumus iki objektų. Klausa, suteikia informaciją apie aplink esančius garso šaltinius, besiartinančius gyvūnus. Lytėjimas, padeda nustatyti objekto paviršiaus savybes: karštas ar šaltas, drėgnas ar sausas, minkštas ar kietas. Uoslė ir skonio receptoriai naudojami nustatyti maisto šaltiniui ar teritorijos riboms. Realiame biologiniame pasaulyje gyvūnai gali lengvai analizuoti informaciją gautą iš skirtingų jutimo organų ir ją derinti erdvinės navigacijos procese. Dirbtinėje sistemoje šie duomenys yra gaunami iš sensorių pasižyminčių skirtingomis savybėmis ir techniniais parametrais. Projekto tikslas - išspręsti robotikos uždavinį: tikslo paieškos navigacija naudojant aplinkos žymėjimą. Sukurta sistema imituoja graužiko erdvinės navigacijos procesą naudojant du skirtingus jutimo sensorius: dirbtinę regą ir dirbtinę uoslę. Projekte pristatoma sukurta sistema ir realizuoti erdvinės navigacijos algoritmai naudojantys vaizdinę ir kvapo informaciją. Aprašoma eksperimento vykdymo metodika ir priemonės. / The aim of the master thesis is to implement, rodent’s biological, goal directed navigation based on self-marking process in robotics. Rodents in environment navigate using analyzed information that gets from five different senses. Seeing helps to realize environment’s space, relief, distance from the objects. Hearing sense gives information about sound position of sound sources or other animals. Touch sense helps to determine properties of the surface: is it cold or hot, dry or wet, soft or hard. Olfactory and flavor receptors are used to determine food source or territory range. In real biological world animals could easily analyze and combine information from different sense receptors in spatial navigation process. In artificial system this data we are getting from different type and characteristics sensors. The main aim of this project is to solve robotic task: goal directed navigation based on self -marking method. Created system simulates rodent’s spatial navigation process where in two sensors are used: artificial eyes and artificial nose. This project presents created system and implemented spatial navigation algorithms which are using video and odor tracking based information. The methodology and tools used in experiment are described in this paper.

The territorial regularities of Lithuania’s sociopolitical development after the independency reestablishment are revealed in this paper. A territorial structure of Lithuania’s political field is analyzed on the basis of electoral method. Four groups of political phenomena are distinguished according to an interpretation of an elections results’ significance: 1) geopolitical attitudes, 2) assessment of the authorities, 3) political ideology and 4) assessment of the authorities’ division. The territorial structure of the political phenomena is revealed referring to the results of the referendums in 1991 and 2003 at the municipalities’ level and of the elections of the President, the Parliament and the Municipality in 1996-2007 at the wards’ level. The main regularities of the territorial structure are identified in each group of political phenomena. Lithuania’s electoral territorial structure distinguishes for a stable regional expression in a period since the statehood’s reestablishment. 6-7 large territorial formations constantly distinguish for special electoral attitudes and peculiar dynamics of the electorate’s behavior and structure in the context of surrounding environment. A constant imbalance of separate regions according to predominance of political ideology and a constant imbalance of political forces’ support in separate urban-rural units’ types, that are characteristic to Lithuania, are highlighted in this paper. Territorial differences of Lithuania’s electorate... [to full text] / Darbe atskleidžiami Lietuvos sociopolitinės raidos teritoriniai dėsningumai po Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos politinio lauko teritorinė struktūra nagrinėjama elektorinio metodo pagrindu. Pagal rinkimų rezultatų reikšmės interpretaciją išskiriamos keturios politinių reiškinių grupės: 1) geopolitinės nuostatos, 2) valdžios vertinimas, 3) politinė ideologija ir 4) valdžios pasidalinimo vertinimas. Politinių reiškinių teritorinė struktūra atskleidžiama pagal 1991 m. ir 2003 m. referendumų rezultatus savivaldybių lygmeniu bei 1996-2007 m. Prezidento, Seimo ir Savivaldos rinkimų rezultatus seniūnijų lygmeniu. Kiekvienoje iš politinių reiškinių grupių identifikuojami pagrindiniai teritorinės struktūros dėsningumai. Lietuvos elektorinė teritorinė struktūra per laikotarpį nuo valstybingumo atkūrimo pasižymi stabilia regionine raiška. 6-7 stambūs teritoriniai dariniai supančios aplinkos fone nuolat išsiskiria ypatingomis rinkiminėmis nuostatomis bei savita elektorato elgesio ir struktūros dinamika. Darbe pabrėžiamas Lietuvai būdingas nuolatinis atskirų regionų netolygumas pagal politinės ideologijos vyravimą bei nuolatinis politinių jėgų paramos netolygumas atskiruose miesto-kaimo vienetų tipuose. Lietuvos elektorato teritoriniai skirtumai apibendrinami Lietuvos politinio rajonavimo schemoje pagal tradicinio-protesto elektoratų ir kairės-dešinės santykį.

Disertacijoje nagrinėjami kai kurie kategorinių požymių statistinės analizės uždaviniai – ryšių struktūros bei modelio parinkimo ir jo parametrų įvertinimo uždaviniai. Disertacijos tikslas – pasiūlyti ryšių struktūros tarp kategorinių požymių įvertinimo metodą tuo atveju, kai turime didelės dimensijos duomenų rinkinius ir išsklaidytas dažnių lenteles, t. y. kai daugumoje dažnių lentelės ląstelių yra mažas stebinių skaičius arba jos yra tuščios. Ši situacija iliustruojama DNR genetinių sekų statistine analize. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų sąrašai. Įvadiniame skyriuje pristatoma tiriamoji problema ir jos aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aptariamas darbo mokslinis naujumas bei ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pateikiami autoriaus pranešimai konferencijose disertacijos tema. Pirmame skyriuje pateikta kategorinių požymių statistinėje analizėje taikomų matematinių modelių apžvalga, šių modelių ryšys su Markovo laukų teorija ir Gibso skirstiniu. Antrame skyriuje atlikta statistinė analizė kai kurioms realioms DNR sekoms Markovo eilės jose įvertinimui bei pirminių ir antrinių DNR grandinių vijų palyginimui: pasiūlyta kategorinių duomenų statistinės analizės metodika, pagrįsta specialia stebimų duomenų forma, apibendrintu logit modeliu bei savirankos testais. Trečiame skyriuje išsklaidytų dažnių lentelės problemai spręsti pasiūlytas semiparametrinis... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation considers some problems in the statistical analysis of categorical variables – the dependence structure between categorical variables and the problems of selecting and assessing the models for this structure. The aim of this dissertation is to propose the method to estimate dependence structure between multivariate categorical variables in case of sparse frequency tables and to apply the proposed method in the statistical analysis of genetic sequences. The thesis layout consists of introduction chapter, three main chapters, conclusions, list of authors’s publications and bibliography chapter. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the dissertation, research methodology, scientific novelty, the practical significance and defended statements. The introduction end in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation. In the first chapter of the dissertation various models available for describing the nature of the association between categorical variables are introduced and their link with Markov field theory and Gibbs distribution. In the second chapter the basic notions of DNA sequences and a special structure of genetic data is introduced. The logit models and Markov field theory are applied to assess the dependence structure (interactions) between DNA nucleotides and to test hypothesis about Markov order of these dependencies... [to full text]

Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text]

This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text] / Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaruoju metu biodujų gamyba, gamybos technologijos yra gana aktualios. Biodujų gamyboje tikslinga taikyti naujausias technologijas norint padidinti biodujų išeigą. Darbo tikslas: Ištirti elektromagnetinių laukų stiprių (H) ir poveikio trukmių (τ) įtaką biodujų išeigai. Atlikus literatūros šaltinių analizę, kai kurie autoriai užsimena apie elektromagnetinių laukų poveikių įtaką biodujų išeigai. Eksperimentiniai tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto biodujų laboratorijoje. Baigiamajame darbe atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad elektromagnetinių laukų stipriai, šių laukų poveikio trukmė įtakoja biodujų išeigą. / Lately production of biogas and production technology is relevant. In biogas production it is appropriate to apply the newest technologies in order to increase biogas yield. The aim – to research electromagnetic fields strength (heart) and the durations of exposures (τ) influence on biogas yield. After literature analyzing, it was revealed that some authors talk about electromagnetic fields influence on biogas yield. Experimental research was done in university of Aleksandras Stulginskis, biogas laboratory. Thesis results of experimental research shows that electromagnetic fields strengths and that field’s duration of exposure have influence on biogas yield.

Šiame magistro darbe tiriama robotų tarpusavio orientavimo sistema, kai kryptis nustatoma pagal magnetinio lauko poveikį robotui. Teorinėje dalyje apžvelgti robotų padėties erdvėje ir tarpusavio padėties nustatymo būdai. Išnagrinėtas magnetinio lauko pokyčių taikymas robotų tarpusavio padėčiai nustatyti, pateikti magnetinio lauko jutiklio paklaidų mažinimo metodai, formulės. Tiriamojoje dalyje sudaryta sistemos funkcinė schema. Ištirtos magnetometrų savybės ir parinktas tinkamiausias. Sudaryta sistemos principinė elektrinė schema. Pasirinktos trys magnetinių lauko generatorių – elektromagnetų formos ir atlikti jų magnetinių laukų tyrimai, naudojant specializuotą programą „Maxwell“. Rezultatai pateikti vaizdiniu formatu su magnetinio lauko pasiskirstymu. Atliktas sistemos eksperimentinis tyrimas, pateiktas robotų tarpusavio krypties nustatymo algoritmas, formulės ir metodika. Eksperimentų metu gauti rezultatai pateikti grafiškai. Atlikus sistemos eksperimentinį tyrimą, pateiktos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, teorinė ir tiriamoji dalys, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 72 p. teksto be priedų, 41 pav., 2 lent., 26 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / This Master thesis is a research of the robot inter– orientation system, when the direction is determined by the magnetic field effect on the robot. Theoretical part is an analysis of robot navigation and robot inter – orientation. Examined the application of the magnetic field change for robots inter – position determination, also magnetic sensor errors reduction methods are presented as well as the equations. The research part contains of functional and principle electrical scheme designing. Properties of the magnetometers are tested to select the most appropriate. Three different designs were chosen of magnetic field generator (electromagnet) to perform magnetic field studies using specialized software “Maxwell”. Results are presented in graphical form, showing distribution of magnetic fields. Experimental system study is performed also the robot between direction finding algorithm, equations and methods are presented. The experimental results are presented graphically. The conclusions and recommendations are given at the end of this work. Structure: introduction, analyze of literature, theoretical and practical parts, conclusions and suggestions, references. The thesis consists of 72 p. text without appendixes, 41 pictures, 2 tables, 26 bibliographical entries. Appendixes included.

Sąvoka kompiuterių virusas gyvuoja nuo 1984 m., tačiau net ir praėjus trims dešimtmečiams lietuvių kalboje ji vis dar nėra pakankamai diferencijuota, tebėra painiojama su kitomis kompiuterių saugumui priskiriamomis sąvokomis, dažniausiai kirminu ir Trojos arkliu. Iki šiol nebuvo atlikta išsamių lingvistinių nagrinėjamos sąvokos ir jos žymiklio tyrimų lietuvių kalba. Šios disertacijos tikslas – aprašyti sąvokos kompiuterių virusas semantinį lauką, kurio pagrindas yra termino kompiuterių virusas mikrosistema. Tirta 919 Symantec kompiuterių grėsmių banke Threat Explorer paskelbtų kompiuterių grėsmių aprašų su žyma Virus, Threat Explorer partnerių terminografiniai ištekliai ir Lietuvoje nuo 1984 m. iki 2006 m. išleisti kompiuterijos terminų žodynai bei tuo pačiu laikotarpiu paskelbti analitiniai straipsniai apie kompiuterijos leksiką Lietuvos mokslo leidiniuose. Sąvokos raidai įvertinti įtraukta papildomų terminografinių išteklių lietuvių ir prancūzų kalbomis. Visi surinkti terminologiniai duomenys apie nagrinėjamos sąvokos semantinį lauką, kurį šiame darbe sudaro 177 sąvokos, tirti taikant šiuos metodus: lyginamąjį, aprašomąjį, komponentinės analizės ir aukštynkryptės analizės metodais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad disertacijoje nagrinėjamos sąvokos semantinį lauką dėl jį sudarančių sąvokų tarpusavio hierarchinių santykių galima gana tiksliai apibrėžti. Toks semantinių laukų teorijos taikymas terminologiniams duomenims, iš kurių svarbiausiu laikoma intensinė termino apibrėžtis... [toliau žr. visą tekstą] / The concept “computer virus” has been in existence since 1984. However despite the fact that almost 30 years have passed, it is not properly defined in Lithuanian sources and is still confused with other concepts tied to computer security, most often with concepts such as “worms” and “Trojan horses.” There has never been comprehensive linguistic research carried out on this concept and its signifier in Lithuanian. The aim of this dissertation is to describe the semantic field of the concept “computer virus,” the basis of which is the microsystem of the term “computer virus.” The following was used for the research: a total of 919 computer threat descriptions included in the Symantec computer threat bank that are tagged virus, the terminographical resources of Threat Explorer partners and computer terminology dictionaries published in Lithuania from 1984 to 2006 as well as analytical articles about computer terminology in Lithuanian scientific journals during the same period. Additional terminographical resources in Lithuanian and French are included in the research to assess and analyze the development of this concept. All of the terminological date that was collected concerning the semantic field of the concept in question (comprised of 177 concepts in this work) was analysed using the following methods: the comparative method, descriptive method, componential analysis and uplink analysis. As the research was carried out, it became clear that the semantic field of the... [to full text]

Atlikus literatūros apžvalgą, remiantis teoriniais ir eksperimentiniais tyrimais, įsitikinta, kad elektromagnetiniai laukai turi įtakos žmogui ir aplinkai. Elektromagnetinio lauko poveikiui daugiausiai jautri centrinė nervinė ir neuroendokrininė sistemos. Didžiausi elektromagnetinių laukų šaltiniai, gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, yra buitiniai prietaisai, elektros perdavimo, transformavimo ir skirstomieji įrenginiai. Elektros įrengimų kuriami elektromagnetiniai laukai, erdvėje sklinda pagal 1/r3; 1/r2 ir 1/r dėsnius. Tai charakteringa tiek elektrinių, tiek magnetinių laukų verčių kitimui. Elektromagnetinių laukų parametrų vertę apsprendžia elektros įrenginių įtampa, srovė ir tiriamo taško padėtis įrenginių atžvilgiu. Įvertinant labai platų mūsų šalies energetikos tinklą, naudojamų elektros įrenginių, kuriančių elektromagnetinius laukus gyvenamoje ir darbo aplinkoje, duomenys apie tai įgauna ženklią socialinę prasmę, sudaroma galimybė prognozuoti galimas silpnų elektromagnetinių laukų poveikio reikšmes, numatyti priemones joms pašalinti. / Literary review, according to theoretical and experimental researches, it was noticed that electromagnetic fields of industrial frequency influence the human and environment. The most sensitive parts to the effect of electromagnetic fields are the nervous system and the neuroendocrine system. The biggest sources of electromagnetic fields are the domestic appliances, the installations of electricity transmission, transference and the distributing installations in residential and working places. Electromagnetic fields are generated with electric installations and spread in space by 1/r3; 1/r2 and 1/r law. It is typical of the value change of electric and magnetic fields. Parameter value of electromagnetic fields is solved with electricity installations tension, stream and the location of analyzed point in point of installations. Summing up the wide energetic net of our country, the fact of usable electric installations (which create electromagnetic fields in residential and working places) assume the marked social signification, there is posed the opportunity to forecast the available values of low electromagnetic fields effect, and to forecast means to remove it.