STONKUTE, Rima. (2010) Moterų diskriminacijos darbo rinkoje vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Viniaus universitetas, Kaunas Humanitarinis Fakultetas. 82 p. SANTRAULA Gyvenimo pasikeitimai, salygoja tai, kad moterys palieka namų kultą ir aktyviai įsitraukia į visuomeninį gyvenimą. Tačiau dauguma moterų dirba ne itin svarbus, menkai apmokamus, nepastovius darbus, nors galimybės, kad moterys galėtų gauti gerai apmokamą darbą ir imtis užimti padėtį visuomenėje ir ginti savo teises, vis daugėja. Integracija į darbo rinką moterims yra daug sunkesnė nei vyrams, dėl neigiamo visuomenės požiūro į moteris. Tyrimo objektas – moterų diskriminacija Lietuvos darbo rinkoje. Darbo tikslas – įvertinti moterų diskriminaciją Lietuvos darbo rinkoje. Darbo struktūra Pirmoje dalyje „DISKRIMINACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI“ (1užd.) pateikiamos skirtingų autorių sampratos apie diskriminaciją, jos rūšis ir pasireiškimo sritis. Taip pat aptariamas stiklinių lubų efektas ir jo įtaka moterų karjeroje. Antroje dalyje „MOTERŲ DISKRIMINACIJOS TYRIMO MODELIS“ (2 užd.) pateikiama diskriminacijos rodiklių klasifikavimas ir tarpusavio ryšys. Remiantis statistikos duomenimis aptariama moterų diskriminacijos situacija. Trečioje dalyje „MOTERŲ DISKRIMINACIJOS DARBO RINKOJE TYRIMAS“ (3, 4 užd.) remiantis surinkta informacija apie diskriminacijos vertinimo rodiklius, sudaromas integruotas kultūrinės-psichologinės-institucinės-ekonominės aplinkos indikatorius, kurio pagalba bandoma nustatyti ar jis įtakoja... [toliau žr. visą tekstą] / STONKUTE, Rima. (2010) Assessment of Women Discrimination in Labour Market. MBA Graduation Paper. Kaunas: Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanties. 82 p. SUMMARY The exchange of life habits, women leave the home of cult, and actively engaged in public life. However, the majority of women work less than a vital, low-paid work and volatile, although the opportunities, for women to obtain a well paid job and take a position in society and protect their rights, is increasing. Integration into the labor market, which established the public attitude to women, is heavier than the men. Object of the study – women's discrimination in Lithuania's labor market. Aim of the study – to evaluate women's discrimination in the labor market of Lithuania. Study Structure The first part of the study („THEORETICAL ASPECTS OF DISCRIMINATION“) the authors presented the concept of discrimination, the type and areas of expression. Also discussed the glass ceiling effect and its influence on women's careers. The second part of the study („RESEARCH MODEL OF WOMEN DISCRIMINATION”) basis of index of discrimination and classification. According to statistics discussed the situation of discrimination against women. The third part of the study („RESEARCH OF WOMEN DISCRIMINATION IN THE LABOR MARKET“) using integrated index is assessing discrimination against women, summarizes results of research. Gender equality in the labor market is one of the most important elements in ensuring a stable growth and... [to full text]

Santrauka Lyčių lygybės lygaus darbo užmokesčio ir vienodo požiūrio principų srityje nagrinėjimas Europos Sąjungos ir Lietuvos mastu svarbus tiek teoriniu, tiek ir praktiniu atžvilgiu. Pastaruoju metu šioje srityje pastebima Europos Sąjungos antrinės teisės aktų atnaujinimo tendencija. 2005 m. spalio 5 d. suėjo Direktyvos 2002/73/EB iš dalies keičiančios Lyčių lygybės direktyvą įgyvendinimo terminas. 2006 m. liepos 5 d. priimta direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija), kodifikuojanti ir atnaujinanti Lygaus darbo užmokesčio ir Lyčių lygybės direktyvas. Šiame darbe Europos Sąjungos lyčių lygybės principas nagrinėjamas lygaus darbo užmokesčio principo ir vienodo požiūrio principo (kiek jis yra susijęs su darbo santykiais) kontekste. Lygaus darbo užmokesčio principas reiškia, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. Vienodo požiūrio principas darbo santykių srityje – tai moterų ir vyrų lygybės principas su darbu ir profesine veikla susijusiose srityse, įskaitant įsidarbinimą, paaukštinimą pareigose, profesinį mokymą, darbo sąlygas, prie kurių priskiriamos ir atleidimo iš darbo sąlygos. Šiame darbe analizuojamas esamas Europos Sąjungos lyčių lygybės principo reglamentavimas lygaus darbo užmokesčio ir vienodo požiūrio principų srityje... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Gender Equality under EC Law: the Principles of Equal Payment and Equal Treatment and their Implementation in the Republic of Lithuania Analyzing of gender equality under the law of European Community and Lithuania is important both from theoretical and practical point of view. The recent tendency of European Union gender equality principle is renewal of the secondary legislation. On 5 July, 2006 was issued the directive on the implementation of the principle of equal opportunities and equal treatment of men and women in matters of employment and occupation (recast), which renews and codifies Equal pay and Equal treatment directives. The principle of gender equality of the European Community is analyzed in the sphere of equal pay and equal treatment (as much as it is related with the matters of employment) in this work. The principle of equal pay means that each member state is obliged to ensure that the principle of equal pay for male and female workers for equal work or work of equal value would be applied. The equal treatment principle in the sphere of employment is equal treatment for men and women as regards access to employment, including promotion, vocational training, and working conditions, including dismissal. This work analyze the regulation of equal payment and equal treatment principles in the European Community, also the practice of European Court of Justice related with the various aspects of these principles. Besides, the implementation and effect of... [to full text]

Šiame darbe analizuojama kas yra netiesioginė diskriminacija, darbo teisės subjektų diferenciacijos galimybė, kokiais kriterijais remiantis gali būti pateisinama diferencijuota darbo teisės subjektų padėtis, diferenciacijos skirtumas nuo netiesioginės diskriminacijos. Analizuojant Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo teisės normas, siekiama atskleisti netiesioginės diskriminacijos dėl lyties draudimo principo nustatymo pagrindus, taikymo prielaidas darbo užmokesčio srityje, sudarant, vykdant darbo sutartį ar jai pasibaigiant. Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika siekiama išsiaiškinti netiesioginės diskriminacijos požymius. Skiriamas dėmesys į asmens, patyrusio netiesioginę diskriminaciją, pažeistų teisių gynimo būdus. Magistro darbe nagrinėjama ar, įgyvendinant netiesioginės diskriminacijos draudimo principą, Lietuvos darbo teisės normos atitinka Europos Sąjungos darbo teisės normų keliamus reikalavimus, pateikiamos esminės problemos ir pasiūlymai. / This paper is analysing what “indirect discrimination” stands for; and if there is a possibility to differentiate the subjects of Labour Law; what are the criteria based on which the differentiated treatment of subjects of Labour Law can be justified; and what is the difference between “differentiation” and “indirect discrimination”. By examining Lithuanian and European Union rules of Labour Law, it was aimed to provide the basis for determining indirect gender discrimination prohibition principles; furthermore, lay down assumptions for application of those principles in the field of wages - when concluding, implementing or ending a labour contract. Based on the leading case precedents of European Court of Justice, it has been attempted to clarify the characteristics of indirect discrimination. Attention has been paid to the ways of defending the violated rights of a person, who has experienced an indirect discrimination. This Master‘s paper has analysed if Lithuanian rules of Labour Law meet the requirements set out by the European Union rules of Labour Law, with regard to the implementation of indirect discrimination prohibition principle; key problems have been identified, and improvements suggested.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama mokslinė literatūra, siekiant atskleisti lyčių lygybės principų įgyvendinimą: sampratą ir taikymo sritis, apžvelgiant istorines jų įgyvendinimo prielaidas bei reglamentavimą Lietuvoje. Buvo atlikta lygių galimybių principų įgyvendinimo analizė, atskleidžianti pozityviuosius veiksmus bei lygių galimybių principų įgyvendinimo institucinius aspektus. / This thesis analyses scientific literature with a purpose to unveil the implementation of the principles of gender equality: that is, it analyses the meaning and application of gender equality principles while taking its historical implementation prerequisites together with legal regulation into account within the scope of Lithuania. This paper is based on the analysis of the implementation of equal opportunities principle. Such analysis unfolds the potential positive outcomes together with some institutional aspects that are essential to the implementation of the principle of equal opportunities.

Šio magistro darbo objektas yra lyčių lygybės principo įgyvendinimas viešojo sektoriaus institucijose, ypatingą dėmesį skiriant vyrų ir moterų galimybėms užimti aukščiausias vadovaujančias pareigas. Išanalizavus vadovų priėmimo į darbą proceso etapus, siekiama išsiaiškinti, kas lemia moterų – įstaigos vadovių skaičių. Pagrindinis darbo klausimas yra kokie veiksniai sąlygoja mažesnį moterų skaičių vadovaujančiuose postuose Lietuvos valstybės tarnyboje. Magistro darbe keliamos trys hipotezės: Hipotezė 1. Atrankos į įstaigų vadovų postus procesas turi lemiamos įtakos moterų skaičiui vadovaujančiose pozicijose valstybės tarnyboje. Hipotezė 2. Lyčių lygybės politika Lietuvoje įgyvendinama vertikaliai (sektoriniu principu). Hipotezė 3. Lietuvos sociokultūrinė aplinka neigiamai įtakoja moterų galimybes užimti vadovaujančias pareigas. Kadangi lyčių lygybės politika yra priskiriama horizontaliosioms politikoms, teoriniu darbo pagrindu pasirinktas horizontalusis politikos valdymas. Tačiau moterų ir vyrų problemoms spręsti nepakanka vien politinių priemonių. Todėl, siekiant visapusiškai išnagrinėti pasirinktą temą, darbe remiamasi modeliu, kuriame sujungiami viešosios politikos, individo ir sociokultūrinės aplinkos lygmenys. Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų pažvelgti į moterų atstovavimo sprendimų priėmimo srityje problemą kompleksiškai, įvertinant įvairių kintamųjų įtaką galutiniam rezultatui – mažam moterų skaičiui tarp aukščiausio lygio vadovų Lietuvos valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / The linking of democracy with gender equality is a generally accepted principle. It is widely recognized that women’s equal participation in decision making is not only a demand for simple justice but can also be seen as a necessary condition for states sustainable development and economic growth. Despite the achievements on the legal fronts at both international and national level, the participation of women in decision making as equal partners with men has not yet been achieved. Despite the fact that women constitute over 70 percent of civil servants in Lithuania, they have secured bare 30 percent representation in leading positions. The subject of this master thesis is gender equality in the public sector institutions, with particular emphasis on men's and women's ability to occupy the highest managerial positions. The main question is what factors lead to lower women representation in senior civil service posts in Lithuania. The main tasks of the work are: first, to analyze how the management of gender equality policy influence women's representation in decision-making; secondly, to investigate whether there is a gap between the formal and actual gender equality in Lithuania; thirdly, to ascertain whether the Lithuanian socio-cultural environment is conducive to the growth of the number of women in leading positions; and finally, to examine the impact of the recruitment system on women's ability to become a head of institution. Master thesis poses three hypotheses: The... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi lyčių aspekto integravimas į biudžetą – viena iš aukštos ekonominės galios garantijų. Įstatymų leidyba yra nepakankama priemonė užkirsti kelią lyčių nelygybei, kuri yra stipriai įsišaknijusi mūsų visuomenėje ir kurią palaiko stereotipinis požiūris į vyrų ir moterų vaidmenis. Pagrindinė problema, kuriai skiriamas šis darbas: biudžetas – vienas svarbiausių įrankių įgyvendinant politikų priimtus sprendimus, o nuomonė, jog jis yra ir turėtų būti neutralus lytims, klaidinga ir, žiūrint iš valstybės ekonomikos augimo bei šalies gerovės perspektyvos, per brangiai kainuojanti visuomenei. Tyrimo objektas – lyčiai jautrus biudžetas, kuris gali patobulinti lyčių analizę valstybės biudžeto ir išteklių paskirstymo plotmėje. Lyčių aspekto integravimas į biudžetą – tai procesas, kurio metu nagrinėjamas valstybės biudžetas, siekiant nustatyti, ar jis įvertina skirtingus socialinius vyrų ir moterų vaidmenis, ir siūlomi pakeitimai faktinės lyčių lygybės įgyvendinimui. Darbo tikslas – įrodyti lyčių aspekto svarbą, formuojant valstybės biudžetą. Šiuo metu biudžeto skirstymas Lietuvoje neatsižvelgia į lytis, taip tik didindamas nelygybę tarp moterų ir vyrų. Numatytam darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. pateikti užsienio šalių ir Lietuvos analizę lyčių lygybės kontekste; 2. pagrįsti lyčiai jautraus biudžeto diegimo Lietuvoje būtinybę; 3. ištirti Lietuvos moterų itaką bendrajam vidaus produktui; 4... [toliau žr. visą tekstą] / The final Master‘s work topic in Public Sector Economics is relevant since gender mainstreaming in the budget – is one of guarantees of high economic power. Legislation is insufficient to prevent gender inequality, which is deeply rooted in our society and supports the stereotypical approach to men's and women's roles. The main problem in this work: budget – one of the most important tools in implementing the decisions taken by politicians, that is way the opinion that it is and should be gender-neutral is false and, from a state of economic growth and the country's welfare perspective, costs a lot to society. The research subject is gender-sensitive budget, which may improve the gender analysis of the state budget in the context of resource allocation. The integration of gender aspect in the budget is a process when the the state budget is being considered, in order to determine whether it evaluates different social roles of men and women, and modifications are being suggested in order to implement the actual gender equality. The aim of this work is to demonstrate the importance of gender aspect, when the state budget is being formed. Currently, the allotment of budget in Lithuania does not consider gender, hereby inequality between women and men increases. To achieve the higher mentioned aim the tasks are put in: 1. to lay the analysis of foreign countries and Lithuania in the context of gender equality; 2. to justify the necessity of gender-sensitive budget in Lithuania... [to full text]