Darbe nagrinėjamos Lietuvos aukštojo mokslo institucijose naudojamos nuotolinio mokymo(si) (NM) kursų kūrimo sistemos ir jų technologiniai aspektai, galimos perspektyvos bei naujų technologinių idėjų, siekiant efektyvesnio kursų kūrimo sistemų panaudojimo įgyvendinant specifinius besimokančiųjų poreikius, realizacijos galimybės. Darbe supažindinama kas tai yra NM kursų rengimo sistema, kuri leidžia sukurti ir studijuoti mokymosi medžiagą, tokiu laiku ir tokia sparta, kurie besimokančiajam yra patogūs ir atitinka jo galimybes ir poreikius. Aptariama, kokios atsiveria naujos edukacinės galimybės, įvaldžius tam tikros kursų kūrimo sistemos įrankius. Reikia pažymėti, kad NM šiuo metu yra viena iš prioritetinių kiekvienos šalies švietimo sistemos plėtros krypčių. Darbe išsamiai apžvelgiamos priemonės, naudojamos NM kursų kūrime. / This work will present the analysis of Distance Education (DE) course development systems used in Lithuania and their technological aspects, as well as possible perspectives of realization of new ideas. The first chapter includes definition of DE course development system, which comprises the system that allows development of learning material, participation in learning process and study the material within the preferred time, pace and place that suite the needs of individual learners‘ needs and expectations. New possibilities that are opened with the help of course development systems are also discussed. It is worth noticing that DE is the prioritable development area in Education system in every country. Four main tools will be presented in this work, which are the key tools for DE course development. The second chapter deals with the course development system technological aspects, shortcomings and possibilities. Two types of criteria – educational and technological – are emphasized, and course development systems are analyzed and compared on the basis of these criteria groups.

Tyrimo tikslas : nustatyti moterų emocinės būklės kitimo ypatumus nėštumo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje, atsižvelgiant į asmenybės bruožus ir informuotumą apie gimdymą. Tyrime dalyvavo 142 moterys, lankiusios ir nelankiusios nėščiųjų mokymo kursus Kauno ir Vilniaus miestuose. Tiriamosios buvo apklausiamos du kartus : nėštumo metu ir po gimdymo. Tiriamųjų apklausai buvo naudoti šie klausimynai : lietuviškas H. ir S. Aizenkų (Eysenck) klausimynas (EPQ), Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas (EPDS), C.D. Spilbergo (Spielberger) nerimo skalė (STAI). Socialiniams, demografiniams bei subjektyvios sveikatos rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti A.Masiukienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiųjų informuotumas gerina emocinę būklę po gimdymo, įskaitant ir pažeidžiamų savybių turinčias moteris. Neurotiško tipo moterų lankiusių nėščiųjų kursus emocinės būklės pokytis pogimdyminiame laikotarpyje geresnis, lyginant su neurotiško tipo moterimis nelankiusiomis nėščiųjų kursų. Asmenybės bruožas gali nulemti nėščiųjų kursų lankomumą, neurotiškos moterys linkusios nelankyti neščiųjų kursų. Asmenybės bruožai, tokie kaip introversija ir neurotiškumas, yra svarbus veiksnys susijęs su prasta emocine būkle po gimdymo, bet tai ne svarbiausias veiksnys. Su prasta emocine būkle pogimdyminiame laikotarpyje turi ryšį ir kiti psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip žemas išsimokslinimas, prasta emocinė būklė prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The Purpose of The Study: To analyse the connection between changes in emotional wellbeing during and post pregnancy periods in women whilst observing their personality traits and obtained antenatal education levels. The study was conducted among 142 women, who have or have not attended antenatal courses in the cities of Kaunas and Vilnius. The participants were questioned twice: during pregnancy and after the childbirth. For the Survey were used: The H. and S. Eisenck Questionnaire (EPO), The Edinburgh Questionnaire of The Scale of Postnatal Depression (EPDS), The C.D. Spielberger Scale of Anxiety (STAI). The questionnaire that helped to assess the social, demographic and subjective health aspects in the study was constructed by A.Masiukiene. The study results showed that the level of antenatal education positively effects postnatal emotional wellbeing, including the wellbeing of vulnerable women. The positive change in the emotional wellbeing of the neurotic type is also noticed between those who attended the antenatal courses, compared to women of the neurotic type who did not attend the courses. Personality Traits, such as introversion and neuroticism, is an important factor that can determine a lower level of emotional wellbeing after childbirth, but is not the most important one. Low emotional wellbeing can be caused by other psychosocial conditions, such as poor education, lower emotional wellbeing before pregnancy, social support after childbirth. Antenatal education... [to full text]