Tikslas: Įvertinti nėščiųjų požiūrį į vaistų ir maisto papildų vartojimą nėštumo metu, bei informacijos apie vaistus ir maisto papildus šaltinius. Metodika: Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatyti tikslai, uždaviniai, bei pasirinkti tyrimo metodai. Studijuoti ir aprašyti medicininiai, farmaciniai ir socialiniai straipsniai bei tyrimai, susiję su nagrinėjama tema. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas informacijos analizės metodas – anketavimas. Anketoje pateikti 29 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentės turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamųjų nuomonę. Tyrimo metu apklausta 111 nėščiųjų. Respondentės – nėščiosios ar neseniai (iki 1 metų) pagimdę moterys. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 17.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa. Rezultatai: Ištyrėmė, kad 16,7% nėščiųjų nevartojo jokių vaistų ir maisto papildu. Visos kitos – vartojo. Gydytojo patarimai daugiausia lėmė vaistų (83,3%) ir maisto papildų (78,9%) pasirinkimą. Vaistininko teikiama informacija pasitikėjo tik atitinkamai 11,1% ir 8,9% apklaustųjų. Trečdalis apklaustųjų teigė bent kartą gavę prieštaringą informaciją, iš jų 4,7% teigė tokią informaciją išgirstant nuolat. Vaisto sudėtį – augalinis ar cheminis – kaip vieną labiausiai įtakojančiu faktorių renkatis ar vartoti vaistą – įvertino 58% respondenčių, vaisto saugumą – 70,6%. Išvados: 1. Tik maža dalis... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: To evaluate the addidude of pregnant women towards medicine and food supplements consumption during pregnancy, and the sources of information that effect their decision. Methods: A questionnaire method was applied. Thetudy was made during 2011 September – 2012 January. The questionnaires were being filled out in some Birth homes, during lectures regarding pregnancy and birth, and other methods.The statistical analysis of the quantitative findings was performed using the data accumulation and analysis software package SPSS version 17.0 for Windows. P-values less than 0.05 were considered to be significant. Results: 16,7% do not use any food supplements and medications. All the others – do. Physicians advice determined the decision of choosing food supplements for 78,9%, and 83,3% for choosing medications. Only 8,9% and 11,1% of the women stated their pharmacist to be their primary advisor. One third of the women heard conflicting information about medication use at least once, 4,7% stated they hear conflicting information constantly. The composition of the drug, as the primary feature of choosing a drug, is marked by 58%, the safety of the drug – by 70%. Conclusions: 1. Only a small part of all respondents did not use any medications of food supplements. Their decision was determined by the composition of the drug, physician advices and the safety of the drug. 2. The most populat sources of informatikon regarding drug and food supplement selection were the... [to full text]

Tyrimo tikslas : nustatyti moterų emocinės būklės kitimo ypatumus nėštumo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje, atsižvelgiant į asmenybės bruožus ir informuotumą apie gimdymą. Tyrime dalyvavo 142 moterys, lankiusios ir nelankiusios nėščiųjų mokymo kursus Kauno ir Vilniaus miestuose. Tiriamosios buvo apklausiamos du kartus : nėštumo metu ir po gimdymo. Tiriamųjų apklausai buvo naudoti šie klausimynai : lietuviškas H. ir S. Aizenkų (Eysenck) klausimynas (EPQ), Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas (EPDS), C.D. Spilbergo (Spielberger) nerimo skalė (STAI). Socialiniams, demografiniams bei subjektyvios sveikatos rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti A.Masiukienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiųjų informuotumas gerina emocinę būklę po gimdymo, įskaitant ir pažeidžiamų savybių turinčias moteris. Neurotiško tipo moterų lankiusių nėščiųjų kursus emocinės būklės pokytis pogimdyminiame laikotarpyje geresnis, lyginant su neurotiško tipo moterimis nelankiusiomis nėščiųjų kursų. Asmenybės bruožas gali nulemti nėščiųjų kursų lankomumą, neurotiškos moterys linkusios nelankyti neščiųjų kursų. Asmenybės bruožai, tokie kaip introversija ir neurotiškumas, yra svarbus veiksnys susijęs su prasta emocine būkle po gimdymo, bet tai ne svarbiausias veiksnys. Su prasta emocine būkle pogimdyminiame laikotarpyje turi ryšį ir kiti psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip žemas išsimokslinimas, prasta emocinė būklė prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The Purpose of The Study: To analyse the connection between changes in emotional wellbeing during and post pregnancy periods in women whilst observing their personality traits and obtained antenatal education levels. The study was conducted among 142 women, who have or have not attended antenatal courses in the cities of Kaunas and Vilnius. The participants were questioned twice: during pregnancy and after the childbirth. For the Survey were used: The H. and S. Eisenck Questionnaire (EPO), The Edinburgh Questionnaire of The Scale of Postnatal Depression (EPDS), The C.D. Spielberger Scale of Anxiety (STAI). The questionnaire that helped to assess the social, demographic and subjective health aspects in the study was constructed by A.Masiukiene. The study results showed that the level of antenatal education positively effects postnatal emotional wellbeing, including the wellbeing of vulnerable women. The positive change in the emotional wellbeing of the neurotic type is also noticed between those who attended the antenatal courses, compared to women of the neurotic type who did not attend the courses. Personality Traits, such as introversion and neuroticism, is an important factor that can determine a lower level of emotional wellbeing after childbirth, but is not the most important one. Low emotional wellbeing can be caused by other psychosocial conditions, such as poor education, lower emotional wellbeing before pregnancy, social support after childbirth. Antenatal education... [to full text]