Tyrimo tikslas – įvertinti pozityvią ir negatyvią darbo ir šeimos vaidmenų sąveiką bei jos ryšius su pasitenkinimu darbu ir vertybinėmis orientacijomis. Tyrime dalyvavo 208 tiriamieji iš Kauno, Vilniaus ir Prienų miestų bei rajonų organizacijų. Visi tiriamieji turėjo sutuoktinį/-ę (partnerį/-ę) ir/arba vaikų. Darbo ir šeimos vaidmenų sąveika buvo tiriama „Darbo-namų sąveikos klausimynu“ (SWING), pasitenkinimas darbu vertintas P.E. Spector „Pasitenkinimo darbu klausimynu“ (JSS), o vertybinės orientacijos - Rokičiaus „Vertybinių orientacijų tyrimo“ metodika. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbo ir šeimos vaidmenų sąveika yra susijusi su pasitenkinimu darbu. Kuo dažniau patiriamas darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas, tuo mažesnis darbuotojų pasitenkinimas darbu. Pozityvi darbo ir šeimos vaidmenų sąveika yra teigiamai susijusi tik su tam tikrais pasitenkinimo darbu aspektais: bendradarbiais, paaukštinimo galimybėmis, vadovavimu ir darbo pobūdžiu. Darbo ir šeimos vertybinės orientacijos taip pat yra susijusios su darbo ir šeimos vaidmenų sąveika. Kuo individui svarbesnė šeimos vertybinė orientacija, tuo rečiau jis patiria darbo ir šeimos vaidmenų konfliktą. Kuo jam svarbesnė darbo vertybinė orientacija, tuo dažniau jis patiria pozityvią darbo ir šeimos vaidmenų sąveiką. Taip pat buvo analizuojama galima vertybinių orientacijų kaip moderatoriaus įtakata darbo ir šeimos vaidmenų konflikto bei pasitenkinimo darbu ryšiui, tačiau tyrimo rezultatai šios galimybės nepatvirtino. / The aim of the study was to evaluate positive and negative interaction of work and family domains and its’ relations with job satisfaction and value orientations. The subjects of the study were 208 men and women from Kaunas, Vilnius and Prienai towns and districts. All participants were currently working and had a spouse/partner and/or children. Work anf family interaction was measured by „Survey Work-Home Interaction“ (SWING), job satisfaction was evaluated according to Spector‘s „Job Satisfaction Survey“ (JSS) and value orientations were measured using Rokeach‘s „Value Orientations Survey“. Results of the study showed that work and family interaction is related to job satisfaction. The more often work and family conflict is experienced, the lower is emploees’ job satisfaction. Work and family facilitation is related to some aspects of job satisfaction aswell. The more often work and family facilitation is experienced, the higher is satisfaction of coworkers, management, nature of work and promotion possibilities. Value orientations are also related to work and family interaction. The more important is family value orientation to individual, the less work and family conflict is experienced. And the more important is work value orientation, the more work and family facilitation is experienced. Potential moderating effect of value orientatios on relation between work and family interaction and job satisfaction was also investigated but moderating effect was not comfirmed by... [to full text]

Šiame darbe tiriami algoritminiai sprendimai mobiliam robotui, leidžiantys aptikti ieškomą objektą bei įvertinti jo poziciją ir orientaciją erdvėje. Atlikus šios srities technologijų analizę surasta įvairių realizacijai tinkamų metodų, tačiau bendro jų efektyvumo palyginimo trūko. Siekiant užpildyti šią spragą realizuota programinė ir techninė įranga, kuria atliktas labiausiai roboto sistemoms tinkamų metodų vertinimas. Algoritmų analizė susideda iš algoritmų tikslumo ir jų veikimo spartos vertinimo panaudojant tam paprastus bei efektyvius metodus. Darbe analizuojamas objektų orientacijos nustatymas iš Kinect kameros gylio duomenų pasitelkiant ICP algoritmą. Atliktas dviejų gylio sistemų spartos ir tikslumo tyrimas parodė, jog Kinect kamera spartos atžvilgiu yra efektyvesnis bei 2-5 kartus tikslesnis sprendimas nei įprastinė stereo kamerų sistema. Objektų aptikimo algoritmų efektyvumo eksperimentuose nustatytas maksimalus aptikimo tikslumas apie 90% bei pasiekta maksimali 15 kadrų/s veikimo sparta analizuojant standartinius VGA 640x480 raiškos vaizdus. Atliktas objektų pozicijos ir orientacijos nustatymo ICP metodo efektyvumo tyrimas parodė, jog vidutinė absoliutinė pozicijos ir orientacijos nustatymo paklaida yra atitinkamai apie 3.4cm bei apie 30 laipsnių, o veikimo sparta apie 2 kadrai/s. Tolesnis optimizavimas arba duomenų kiekio minimizavimas yra būtinas norint pasiekti geresnius veikimo rezultatus mobilioje ribotų resursų roboto sistemoje. Darbe taip pat buvo sėkmingai... [toliau žr. visą tekstą] / This work presents a performance analysis of the state-of-the-art computer vision algorithms for object detection and pose estimation. Initial field study showed that many algorithms for the given problem exist but still their combined comparison was lacking. In order to fill in the existing gap a software and hardware solution was created and the comparison of the most suitable methods for a robot system were done. The analysis consists of detector accuracy and runtime performance evaluation using simple and robust techniques. Object pose estimation via ICP algorithm and stereo vision Kinect depth sensor method was used in this work. A conducted two different stereo system analysis showed that Kinect achieves best runtime performance and its accuracy is 2-5 times more superior than a regular stereo setup. Object detection experiments showcased a maximum object detection accuracy of nearly 90% and speed of 15 fps for standard size VGA 640x480 resolution images. Accomplished object position and orientation estimation experiment using ICP method showed, that average absolute position and orientation detection error is respectively 3.4cm and 30 degrees while the runtime speed – 2 fps. Further optimization and data size minimization is necessary to achieve better efficiency on a resource limited mobile robot platform. The robot hardware system was also successfully implemented and tested in this work for object position and orientation detection.

Lietuva nuo 2004 metų gegužės 1 dienos yra pilnateisė ES narė. Narystė ES reiškia daugelio supranacionalinių politikų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, o ES regioninė politika yra viena iš jų. Regioninės politikos įgyvendinimo efektyvumo vertinimas Lietuvoje yra vienas esminių narystės ES klausimų. Šio darbo tyrimo objektu pasirinktas konkretus žemės ūkio sektorius bei ES regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje 2004-2006 metų programavimo periodu efektyvumo vertinimas šiame sektoriuje. Darbo tikslas yra įvertinti ES regioninės politikos žemės ūkio sektoriaus plėtros priemonių įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje. Detalizuojant darbo tikslą, išskirtini trys pagrindiniai darbo uždaviniai. Pirma, darbe siekiama įvertinti ES regioninės politikos žemės ūkio sektoriaus plėtros priemonių, skirtų žemės ūkio sektoriaus plėtrai, efektyvumą tiek bendrai, tiek ir pagal atskiras jos dalis. Antras darbo uždavinys yra konkrečių veiksnių, mažinančių priemonių įgyvendinimo efektyvumą, identifikavimas. Trečia, darbe siekiama pateikti rekomendacijas ES regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje efektyvumo didinimui 2007-2013 metų programavimo periodu. Pagrindinė darbo hipotezė formuluojama taip: santykinai neefektyvų ES regioninės politikos žemės ūkio plėtros priemonių įgyvendinimą Lietuvoje 2004-2006 metų programavimo periodu labiausiai įtakoja neefektyvios administracinės procedūros, apimančios paraiškų teikimo ir vertinimo tvarką bei projektų administravimo tvarką. Kadangi egzistuoja... [toliau žr. visą tekstą] / In 2004 Lithuania joined the European Union. The membership in this organization inter allia determines the implementation of supranational EU policies on the national level. One of such policies is EU regional policy, influencing the development of various economical sectors including agricultural sector. The development of this sector is co-financed by The European Agricultural Guidance and Guarantee Fund. The main goal of this research was to find out how effectively Lithuania implements the EU regional policy means in the agricultural sector. It is important to point out, that the term “means implementation” in this particular case involves the selection, the administrative procedures and the institutional implementation of the measures. First of all, it is necessary to define the appropriate evaluation methodology. In the first section of this paper the client-oriented and the economic effectiveness models are chosen as appropriate theoretical models for evaluation. The use of these two different models increases amplitude and impartiality of analysis. In the second section of this paper is given main empirical data about the implementation of EU regional policy means in agricultural sector. This analysis includes respondents’ estimation of means objectives, task, goals, administrative system and main financial indicators. Defined theoretical methodology and given empirical data are used to evaluate effectiveness of EU regional policy means implementation in the... [to full text]