Violence – especially violence against children – is one of the biggest problems in the world and in Lithuania as well. The consequences of violence are very painfull, it’s physical, moral and material damage is tremendous. In spite of that our society is still unable properly to solve this problem. The worrying fact is that quite a big number of children undergo violence not only at home or in the street, but also at school. The responsible authorities should pay more attention to this fact and should make every effort to prevent that. In order to organize prevention first of all we need objective, reliable and full information about the fact of violence and it’s spreading in school. The purpose of this paper is: a) to analize the atitude towards violence in school by schoolchidren themselves (what boys and girls think about that); b) to clear up the scale of violence among the teenagers of different sexes; c) to disclose the attitude of the schollchildren of different sexes towards the prevention of violence. In order to find out the attitude of the most interested group the main method of research was chosen as questionnaire. During the research the hypothesis was corroborated : the teenagers of juniour age at school undergo violence, their safety and the kind of violence depend on sex.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prasidėjo įvairūs pokyčiai tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje. Vienas iš daugelio naujų reiškinių yra skyrybų skaičių augimas, kuris pradėjo gerokai didėti paskutiniame XX a. ketvirtyje. Lietuva yra priskirtina prie tų Europos šalių, kuriose ištuokų lygis yra aukštas.Ispanijoje skyrybos ėmė dažnėti nuo 1981 m. įsigaliojus 1981 liepos 7 d. įstatymui, kai pakeitus civilinį kodeksą, sutuoktiniams buvo leidžiama santuoką nutraukti skyrybomis. Tačiau įstatyme buvo numatyta sutuoktinių gyvenimo skyrium iki skyrybų sąlyga, kaip privalomas apmąstymų laikotarpis prieš priimant galutinį sprendimą. Tačiau 2005 m. liepos 8 d. įsigaliojęs įstatymas šią sąlygą panaikino, keliais naujais pakeitimais papildydamas skyrybų eigą. Tai turėjo didelę įtaką sparčiam skyrybų augimui Ispanijoje. / When Lithuania recovered its independence many changes took place both on the economic and social fronts. One of these changes was the increase in the number of divorces which grew rapidly in he last quarter of the twentieth century. Currently, Lithuania is regarded as one of the EU countries with the largest number of divorces. In Spain divorces started in 1981 after the Law from July 7th 1981 came into force. This law reformed the existing civil code and allowed for the possibility of ending a marriage by means of a divorce. Notwithstanding this, the very same law also included the possibility of using the legal figure of marital separation. This legal figure was actually considered a compulsory step prior to applying for divorce giving the spouses some time for careful thinking. However, on July 8th 2005 with the approval of the new law reforming the civil code this prerequisite was eliminated. This had a great impact in the growth of divorces in Spain. / Cuando Lituania recuperó su independencia,tuvieron lugar diversos cambios en el terreno económico y social. Uno de de esos nuevos fenómenos fue el crecimienro de divorcios, que experimentaron una importante subida en el último cuarto del siglo veinte. Lituania es uno de los países europeos con nivel alto de divorcios. En España los divorcios comenzarón a crecer desde 1981, cuando entró en vigor la ley de 7 de julio de 1981, reformadora del código civil. Desde entonces, se permitió el divorcio. Sin embargo, en la ley también se contemplaba la figura de la separación matrimonial, como requisito indispensable, antes de acudir al divorcio. De este modo, se estableció un periodo de reflexión necesario. Sin embargo, cuando entró en vigor la ley de 8 de julio del 2005, se eliminó el periodo de reflexión, introduciéndose cambios en la regulación del proceso de divorcio.Esto tuvo una gran influencia en el repentino crecimiento de divorcios en España.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės statusą patvirtinančių siekiamų tikslų. Magistro darbe teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos procesine teisine prasme, t. y. teisė pareikšti ieškinį (pareiškimą), analizuojama pasitelkiant lyginamąjį tyrimo metodą, įgalinantį palyginti atskirų valstybių - Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuvos) ir Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau –Vokietijos) - teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinės tvarkos teisinį reguliavimą. Abejose šalyse teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojama aukščiausią teisinę galią turinčio teisės akto, t. y. Konstitucijos, normomis. Teisės kreiptis į teismą teisinis reguliavimas, esant asmens teisių pažeidimui privatiniuose teisiniuose santykiuose, Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi: Vokietijos Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. garantuoja teisę kreiptis į teism���� tik tuo atveju, kai teisių pažeidėjas yra viešoji valdžia. Tačiau Vokietijos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisiniams ginčams, nepatenkantiems į Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. ribas, teisė kreiptis į teismą garantuojama įtvirtintu teisinės valstybės principu. Priešingai nei Vokietijoje, Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta bendroji teisės norma, taikoma kilusiems ginčams tiek civiliniuose, tiek kitokio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Kiekvienas, norintis pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise kreiptis į teismą, privalo laikytis... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gewaehrleistung vom Justizgewaehrungsanspruch ist eines der Axiome, die den Status von dem Rechtsstaat betont. In dieser Magisterarbeit wird der Justizgewaehrungsanspruch im Sinne des prozessrechtlichen Aspektes, d. h. wie das Recht vor Gericht einzuklagen, analysiert. Die Eroerterung vom Justizgewaehrungsanspruch wird mit Anwendung eines Vergleichsmethodes erledigt. Das Ziel dieser Magisterarbeit ist die Prozessordnung der Verwirklichung vom Justizgewaehrungsanspruch in Litauen und in Deutschland zu vergleichen. In beiden Laendern wird der Justizgewaehrungsanspruch auf der obersten Regelungsebene verankert – im Grundgesetz (GG) der Bundesrepublik Deutschlands und in der Verfassung Litauens. Die Rechtsschutzgarantie in privatrechtlichen Verhaeltnissen ist in verfassungrechtlichen Normen unterschiedlich geregelt: Art. 19 Abs.4 GG schuetzt die Rechte des Menschens nur bei Velretzung durch oeffentliche Gewalt. Das Bundesverfassungsgericht hat den aus dem Rechtsstaatsprinzip in Verbindung mit den Grundrechten folgenden allgemeinen Justizgewährungsanspruch zunächst als Grundlage des Rechtsschutzes in zivilrechtlichen Streitigkeiten anerkannt, für die Art.19 Abs.4 GG nicht anwendbar ist. Im Gegensatz dazu gibt es eine allgemeine verfassungsrechtliche Norm in Verfassung Litauens, die nicht nur fuer die oeffenltich-rechtlichen, sondern auch fuer die zivilrechtlichen Streitigkeiten gilt. Jeder, wer sein Recht vor Gericht einzuklagen realisieren moechte, muss es gemaess... [to full text]