Šiame darbe aptariamas nekilnojamųjų kultūros vertybių (sutr. NKV) valdytojų vaidmuo Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemoje (nuo 1990 m.). Jie yra itin svarbūs jos dalyviai. Pagrindinė valdytojų pareiga yra rūpintis NKV išsaugojimu ir būti atsakingiems už jų išlikimą. Darbe detalizuotos atskiros temos dalys: NKV valdytojo traktavimas galiojančiuose teisės aktuose (įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) ir jo dalyvavimas praktiniame paveldosaugos lygmenyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, radikaliai pasikeitė nuosavybės santykiai. Daugelis NKV tapo privačia nuosavybe. Įgyvendinant dalinę restituciją, nemažai sakralinio paveldo objektų sugrąžinta teisėtiems savininkams - religinėms bendrijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagrindiniuose su NKV apsauga ir valdymu susijusiuose teisės aktuose yra nustatytos valdytojo teisės ir pareigos, sureguliuoti jo ir valstybės teisiniai santykiai, numatyti nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ypatumai. Kritiniu atveju valstybė galinti pasinaudoti NKV priverstinio išpirkimo teise ar paimti ją visuomenės poreikiams. Valdytojams turi būti išmokamos trijų rūšių kompensacijos, su jais sudaromos apsaugos sutartys, nustatančios abipusius įsipareigojimus. Deja, ne viskas vyksta taip sklandžiai kaip kad norėtųsi. Iki šiol stringa kompensavimo valdytojams mechanizmas, nėra realizuojamos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / This work discusses the role of managers (owners) of cultural heritage objects in the Cultural Heritage Protection System of Lithuania (since 1990). The main duty of managers (owners) is to take care of the preservation of an objects of cultural heritage and to be responsible for their survival. The work is divided into two parts: one of them – the treatment of the Manager (Owner) in law and the other – his presence in the practical level of the cultural heritage protection. There were radical changes of ownership after Lithuania regained its independence. Many of the cultural heritage objects became the private property. According to the partial restitution many objects of the sacral heritage were returned to the lawful owners – religious sodalities. The Constitution of the Republic of Lithuania assigns that the historical, archaeological and cultural objects of State importance shall belong by the right of exclusive ownership to the Republic of Lithuania. The main legal acts which concern the cultural heritage protection and its keeping rules determine the rights and duties of manager (owner), regulate legal relations between manager (owner) and State and cover the peculiarities of property‘s keeping, usage and disposal. At the critical point the State can use the right to redeem the cultural heritage object from manager (owner) compulsively or take it for public needs in accordance with the procedure laid down by laws. The managers (owners) have right to get compensation... [to full text]

Magistro darbo objektas – vaizdo ir garso dokumentų paveldo apsauga instituciniu aspektu ir organizaciniu požiūriu. Darbo tikslas – nustatyti bendruosius audiovizualinio paveldo bruožus ir ištirti jo apsaugą instituciniu ir organizaciniu aspektu, pagrindžiančiu ilgalaikės Lietuvos audiovizualinio paveldo apsaugos strategijos būtinybę. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti ir išanalizuoti audiovizualinio paveldo išliekamąją vertę; ištirti, koks yra vaizdo ir garso archyvo vaidmuo bibliotekų, muziejų ir tradicinių archyvų kontekste; nustatyti, vaizdo ir garso dokumentų paveldo apsaugos sąsajas su Lietuvos archyvų sistema; išnagrinėti organizacinį apsaugos aspektą. Naudojantis bendramoksliniais (aprašomuoju, lyginamuoju, analitiniu), taip pat sisteminės dokumentų analizės ir anketavimo metodu, prieita prie šių išvadų ir rekomendacijų: vaizdo ir garso dokumentinį paveldą galima įvardinti bendra viso kultūros paveldo dalimi, tačiau jo išsaugojimo ir naudojimo sferose egzistuojančių problemų sprendimui reikalingi specifiniai, o ne iš kitų sričių perimami sprendimai; vaizdo ir garso dokumentiniam paveldui yra būdingos kultūrinė, mokslinė, meninė, istorinė bei kitos, prasmės ir kokybės aspektus išryškinančios vertės; šiandieninėje aplinkoje aktualiausios yra kultūrinė ir socialinė vaizdo ir garso dokumentinio paveldo vertės; komunikacijos kontekste televizijas, radijas ir kinas atitinka informacijos perdavimo kanalus, o vaizdo ir garso įrašai patenka į „medijų“ sąvoką, visa tai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master’s work – protection of sound and moving image institutional aspect, from the organisational point of view. The goal of this paper is to determine common characteristics of audiovisual heritage and to examine the organizational and institutional aspect of its protection, in such a way motivating the importance for the necessity of long-term preservation strategy of Lithuanian audiovisual heritage. The main tasks of research are: to determine and analyze the values of audiovisual heritage and reasons for its preservation; to find out its relation with the communication process and communication science; to investigate the role of an audiovisual archive in the context of libraries, museums and traditional archives; to determinate the relation between traditional Lithuanian archival system and sound and moving image documental heritage; to explore the organizational aspect of preservation. Sound and moving image documental heritage should be recognized as part of our cultural heritage and as the most characteristic heritage of the 20th century. It is important to realize that we can’t simply adopt the knowledge accumulated by museums, archives or libraries in the field of preservation, but we have to develop new solutions, suitable for audiovisual material preservation. The common values for sound and moving image documental heritage are cultural, scientific, artistic, historical and other values, which stresses quality and meaning aspects of said... [to full text]

Lietuvos paveldosaugos pradmenys įžvelgiami jau XIX amžiuje. Būtent tada inteligentijos sluoksniuose pastebimas aktyvesnis susidomėjimas kultūros paveldu, jo supratimu bei apsauga. Taigi, paveldosaugos sistema yra palyginus jauna sritis, su kiekviena diena vis labiau prasiskverbianti į visuomeninį gyvenimą ir tampanti neatsiejama jo dalimi. Vis dažniau informacijos sklaidos tarnyba nagrinėja kultūros paveldo apsaugos aktualijas. Deja, nedaug dėmesio skiriama kultūrinio palikimo išsaugojimo ištakoms bei pioneriams-romantikams, dirbusiems šitoje srityje susižavėjimo Vilniaus krašto kultūros palikimu vardan, įžvelgusiems jo istorinę, tautinę ir ideologinę svarbą. Lietuvos paveldosaugos srityje ypač nusipelnė Lietuvos mokslo draugija (toliau – LMD) ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija (toliau – VMBD). Jos susikūrė 1907 m., lygiagrečiai veikė visą tarpukarį. Draugijų veiklos sritys ir tikslai panašus. Abiejų organizacijų nariai aktyviai ir entuziastingai stengėsi išsaugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūrinį palikimą. Tik XX a. pradžioje politinė situacija, padalijusi Lietuvos žemes į dvi stovyklas, sukėlė, kaip rašoma draugijų susirašinėjimo dokumentuose, dirbtinę konfrontaciją. Lietuvos istoriografijoje LMD darbai susilaukė daugiai dėmesio, negu VMBD. Apie Draugiją daug žinių suteikia Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai, veiklos ataskaitos. Vertinga yra VMBD surinkta ikonografija, naudojama šių dienų specialistų. Apie VMBD veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / First steps of the heritage preservation in Lithuania are penetrated in 19th century. Greater interest in cultural heritage, its comprehension and preservation among eggheads it is noticed namely then. So, the system of heritage preservation is comparably a young sphere, which momentarily day-after-day infiltrates into a social life and becomes integrant. Cultural heritage preservation topicalities are more frequently examined presently by the mass media. Unfortunately, not enough attention is paid to fountainhead of the cultural heritage, as well as to pathfinders-romanticists who worked in this field fascinated by Vilnius region cultural heritage and envisaged its historical, ethnic and ideological significance. Science Society of Lithuania (further – SSL) and Vilnius science mates’ union (VSMU) in the field of heritage preservation have commanded notably. Societies were established in 1907 and functioned in parallel during the whole inter-war period. Goals and activity fields of both societies were alike. Members of both societies actively and enthusiastically attempted to retain the cultural heritage of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). And only at the beginning of 20th century when Lithuania under influence of political situation was divided into two camps, an artificial contrariety aroused between them, as is known from the correspondence of the societies. Works of SSL attained more attention of the Lithuania’s historiography than works of VSMU. Documents, activity... [to full text]

Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m. Mokslinės studijos „Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m.“ darbo objektas yra kultūros paveldo kontrolė – viena iš trijų pagrindinių (kurias be kontrolės sudaro apskaita ir paveldotvarka) kultūros paveldo išsaugojimo funkcijų. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti ir išanalizuoti kultūros paveldo kontrolės funkcijos raidą nuo 1990 m., pažymint pagrindines kiekvieno laikotarpio problemas ir specifiškumą. Šis darbas yra pirmasis mėginimas apžvelgti kultūros paveldo kontrolės funkciją orientuojantis į centrines šalies kultūros paveldo valdžios institucijas. Bendrais bruožais apibūdinant darbą reikia išskirti, jog iš kultūrinio sąjūdžio gimusi Kultūros paveldo inspekcija kontroliavo pagrindinius to meto paveldosaugos procesus, o jos įkūrimas akivaizdus paminklosaugos sampratoje įvykusio lūžio pagal vakarų Europos nuostatas etapas. Priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kultūros paveldo kontrolės funkciją perima KVAD su apsaugos kontrolės tarnyba, tačiau 1997 m. mėginant gerinti nepalankią kontrolės būklę, įsteigiamas Urbanistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio skyrius, kas neigiamai atsiliepė į nagrinėjamos funkcijos administravimą. Tuo tarpu 2005 m. KPD įkurtas naujas kontrolės skyrius, šiandien derinantis veiklą su Departamento teritoriniais padaliniais ir 2003 m. įkurtas Policijos departamento Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimo poskyris, kuris atsakingas už nusikaltimus kultūros ir meno vertybėms, leidžią... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural Heritage Control in 1990 – 2006 An object of the scientific study “Cultural Heritage Control 1990 – 2006” lies in a control of cultural heritage which is an essential of three functions for the preservation of the cultural heritage. The point of the work is to examine and analyze the development of control function of the cultural heritage from 1990 focusing on the main problems and particularities of each period. This study reviews the control function of the cultural heritage orienting towards the central ruling institutions of the cultural heritage. Worth to mention that an Inspection of cultural heritage has originated from the cultural movement and supervised the main process of heritage of that time. It was legislated a preservation act of real cultural values, and the Department of Preservation of Cultural Values (DPCV) took over a control function of the cultural heritage. Yet in 1997, to improve negative state of control there was founded a Department of cultural townscape, however it influenced the administration of analyzing function negatively. Whereas in 2005 a new control department of Cultural heritage has been established. Presently it coordinates a work with territorial subdivisions of the Department. In 2003 a subdivision for researching stolen cultural and art values near the Police department has been established. It was responsible for the prevention of crimes of cultural and art values. Thus a conclusion should be drawn that an efficiency of... [to full text]