Intensyviai plėtojantis socialinio darbo specialybei, sparčiai kintančioje Lietuvos visuomenėje, neįgaliųjų socialinis dalyvavimas tampa vienu įdomesniu socialinio darbo tyrinėjimo klausimu, nes paliečia kertinius šios profesinės veiklos principus. Darbe yra aptariama konkreti socialinė problema, būtent potencialiai socialiai atskirtų sutrikusio intelekto asmenų socialinis dalyvavimas. Darbo tikslas – atskleisti sutrikusio intelekto asmenų socialinio dalyvavimo raišką ir plėtotės galimybes. / Under conditions of intensive development of the social work speciality and in the rapidly changing Lithuanian society, social involvement of the disabled is becoming an interesting problem of research into social work since it refers to the key principles of this activity. The thesis analyses a specific social problem: social involvement of potentially socially excluded mentally disabled people. The aim of the study is to reveal the forms and development possibilities for social involvement of mentally retarded people.

Santrauka Socialinės politikos ekspertai teigdami, jog reikia skatinti naujų solidarumo, savanorystės ir veiksmingesnių bendruomeninių iniciatyvų plėtrą, akcentuoja savigalbos grupių ir jų asociacijų svarbą. Nepakankamas įvairių, dirbančių su klientais, specialistų dėmesys klientų patiriamam streso, stigmatizacijos, pablogėjusiam socialiniam funkcionavimui, emociškai neigiamiems jausmams, socialinio statuso pasikeitimo, tarpasmeninių santykių ir socialinių vaidmenų disfunkcijoms, reikalauja socialinius darbuotojus vadovautis aukščiausio lygio metodine kompetencija. Socialinio darbo metodinis veikimas – tai intervencija į kliento gyvenimą, siekiant asmens ir jo aplinkos patvaraus pokyčio, įgalinančio jį tolesnei savarankiškai ir sėkmingai gyvenimo praktikai. Savigalbos grupės yra vienas iš sėkmingiausių socialinio darbo metodų kurie taikomi koreguojant tarpasmeninių santykių problemas, susiformavusias negatyvias nuostatas ir elgesio modelius, neįsisąmonintus poreikius ir jausmus, tokiu būdu padedant klientams adaptuotis artimiausioje aplinkoje, bendruomenėje ir visuomenėje. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau savigalbos grupių, tačiau jos yra mažai žinomos visuomenėje, gana uždaros, nebendradarbiauja tarpusavyje, o ir profesionalai nėra linkę jomis pasinaudoti, integruoti jas į teikiamą socialinę paramą klientams. Savigalbos grupės, kaip bendruomeninis reiškinys, yra išplitę įvairiose socialinės realybės srityse, tačiau yra painiojamos su kitomis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The social policy experts argue that there is a need to activate the new forms of solidarity, voluntary movement and more effective comunity iniciatives. The most appropriate form is the self – development groups and their associations. The inadequate various professionals’ attention for the clients‘ level of the stress, stigmatization, the worsened social functioning, emotionally negative feelings, the changes of the social status, the inner relationships, the disfunction of the social roles, demand the social worker to manage the highest level in the methodical competence. The methodical action in social work is the intervention to the clients‘ environment, aiming at the personal and the external change that would influence the succesfull future well - being. The self – development groups are one of the most promising methods of social work which helps to correct the relationships with the others, the negative attitude and the behavior models, unconscious needs and feelings. In this way the cocial work clients would be helped to adapt in the foreseeable environment and society. During this decade in Lithuania the amount of the self-development groups is increasing but despite it the society is less informed about it, the groups themselves do not collaborate, are quite closed, the professionals yet are not motivated to integrate them into the social aid for the clients. The self-development groups as the communal phenomenon is outspreaded in the various social... [to full text]