„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Daug valstybių greitai reaguoja į pakitusią šeimos padėtį, dėl to kylančias demografines, socialines ir ūkines problemas. Ilgą laiką visuomenėje vyravo konservatyvusis požiūris į moteris, buvo laikomasi patriarchalinio šeimos modelio, kada moters pagrindinė pareiga buvo auginti vaikus, tuomet dar nebuvo plėtojami darbo ir šeimos derinimo modeliai. Vėliau tobulėjant visuomenei, buvo pradėti modernizuoti šeimos politikos principai, atsirado šeimos ir darbo derinimo galimybės. Moterys norėdamos kuo greičiau grįžti ir toliau įsitraukti į darbo rinką savo mažus vaikus užrašo į ikimokyklinių įstaigų vaikų sąrašus. Tačiau tokia registracija dar neužtikrina tikrosios vietos vaikų darželyje. Taigi šiame darbe ir bus siekiama atskleisti ir išanalizuoti ikimokyklinių įstaigų tikrąją probleminę situaciją. Šio darbo tikslas – atlikti ikimokyklinių įstaigų sistemos plėtros politikos analizę. Darbe stengiamasi patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad pakeistas ikimokyklinių įstaigų finansavimo modelis (būtent „pinigai paskui vaiką“ finansavimo įvedimas), leistų sureguliuoti rinką ir pašalinti problemą – ikimokyklinių įstaigų trūkumą. Darbo tikslui pasiekti ir išsikeltai hipotezei patvirtinti arba paneigti keliami uždaviniai: • Išnagrinėti politikos ir ikimokyklinio ugdymo politikos sąvokas. • Išanalizuoti ikimokyklinių įstaigų trūkumo probleminę situaciją ir apibrėžti pagrindinę problemą; • Pateikti ir išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų... [toliau žr. visą tekstą] / For long in the society predominated conservative attitude towards woman, patriarchal family model was kept, when woman’s main duty was to bring up children, then there were not being developed work and family coordination models. Later when the society began improving the principles of family policy were begun to modernize, possibilities of family and work coordination emerged. Women were eager to return and indulge in employment market, so they record their little children on to the list of preschool institutions. Though such recording doesn’t ensure a real place of children in the kindergarten. So the aim of theses is to reveal and analyze real problematic situation of preschool institutions. The goal of the work is to do the analysis of preschool institutions systems development policy. Here it is tried to prove or to negate the hypothesis that the changed model of preschool institutions financing (i.e. “money after a child” – financing establishing) would let regulate the market and would eliminate the problem – lack of preschool institutions. In the hypothesis dependent variable is the lack of preschool institutions; independent variable is a changed model of financing preschool institutions (“money after a child” financing establishment). To achieve goals and to accertain the hypothesis or to negate it certain tasks are raised: • To analyze policy and preschool institutions policy conceptions. • To analyze problematic situations and define the main problem. • To... [to full text]

The dissertation assesses how the state is building the relationships with the child as an individual who has rights. It obtains knowledge how children as a social group and as individuals are supported by Lithuanian social policy. The study reveals the construction of one of the main contexts of humanistic pedagogies, when in the analysis of relationships between children and adults children are in the centre. Research aim is to ground theoretically and to asses empirically the meaning of the social-educational contexts of child’s rights and policy in development of understanding of Lithuanian welfare state and to demonstrate it as a paradigm of new knowledge. This is an interdisciplinary qualitative study based on a postmodern paradigm of phenomenology which analyse social educational contexts of child’s policy and rights in the development of Lithuanian welfare state in the first decade of Independence 1990-2001 and compares with six OECD countries: Sweden, Norway, Denmark, Germany and the United Kingdom. The analysis is based on Esping-Andersen's typology of welfare states. The study has reveled that the pattern of Lithuanian welfare regime does not correspond the exact regime in Esping-Andersen's typology of welfare states from the perspective of children's policy. The development of Lithuanian children's policy demonstrates lack of understanding of a child as an individual and creates a weak background for child-oriented social-educational reconstructions. The study has... [to full text]

The question raised in this dissertation is: how is foreign policy explained by analyzing the use of historical analogies by decision-makers in their public statements? The purpose of this study is to develop an analytical framework that will help one to analyze the role of historical analogies in foreign policy. This dissertation challenges conventional approaches to historical analogies. It claims that conventional approaches unduly restrict the role that historical analogies play in foreign policy because of the way they perceive variety of practices in which historical analogies are used, as well as their premises about history and language analysis. This dissertation argues against the arguments of conventional instrumental, cognitive and integrated approaches and claims that the scope of constitutive approach needs to be extended. An alternative conceptualization of historical analogies is built on premises of rule-oriented constructivism, speech act theory and dialogical analysis method. In order to demonstrate the significance of the alternative approach to historical analogies the model is applied to an illustrative analysis of the Cold War historical analogy used by the U.S. and Russia’s officials in 2007–2008. The question whether a chance of a (new) Cold War between the U.S. and Russia was possible at that time is answered by showing what kind of rules policy-makers had constituted by using the Cold War historical analogy. / Disertacijoje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos veikėjų viešuose pasisakymuose naudojamas istorines analogijas ir su jomis susijusį užsienio politikos procesą? Tyrimo tikslas – sukonstruoti modelį, kuris leistų paaiškinti istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Teigiama, kad konvenciniai požiūriai į istorines analogijas, dėl savo prielaidų apie istorinių analogijų naudojimo praktikas, istorijos ir kalbos analizę, pernelyg siaurai aiškina istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Disertacijoje oponuojama instrumentiniam, kognityviam ir integruotam požiūriams į istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje ir teigiama, kad reikėtų išplėtoti konstitutyviojo požiūrio aiškinimą. Tyrime formuluojamas konvenciniams požiūriams alternatyvus istorinių analogijų analizės modelis, apimantis taisyklių konstruktyvizmo ir kalbėjimo akto teorijos prielaidas bei dialoginės analizės metodą. Siekiant atskleisti, kaip remiantis modeliu gali būti analizuojamos istorinės analogijos, jis pritaikomas atvejo analizei – 2007–2008 m. JAV ir Rusijos politikų naudotos Šaltojo karo istorinės analogijos tyrimui. Remiantis istorinių analogijų analizės modeliu tuo metu JAV ir Rusijos santykių tyrimuose dažnai keltą klausimą, ar egzistuoja (naujas) šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos, bandoma atsakyti tiriant, kaip pasiremdami Šaltojo karo istorine analogija JAV ir Rusijos užsienio politikos veikėjai apibrėžė dvišalius... [toliau žr. visą tekstą]