SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui buvo pradėta taikyti visiškai nauja bausmių sistema. Pagrindiniame šalies baudžiamajame įstatyme buvo įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės bendrosios dalies institutas – baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas. Analizuojant bendrosios bausmės sampratą ir jos požymius, darbe pateikiama bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių bei jų sistemos samprata, aptariami pagrindiniai jų požymiai, paskirtis. Magistro darbe analizuojami Lietuvos bei užsienio šalių baudžiamieji įstatymai, išsamiai aptariamos atskiros baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų skyrimo ypatumai bei kartu iškeliamas klausimas – ar baudžiamojo poveikio priemonės visgi gali būti laikomos baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ir ar pagrįstai įstatymų leidėjas naujajame LR BK numatė draudimą skirti baudžiamojo poveikio priemones kartu bausmėmis. Darbe darytina išvada, jog baudžiamojo poveikio priemonės visgi turėtų būti laikomos baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ir kartu kritikuojamas įstatymų leidėjo numatytas draudimas skirti baudžiamojo poveikio priemones kartu bausmėmis bei pateikiami argumentai tokiai įstatymų leidėjo pozicijai keisti. / SUMMARY On the 1st of May, 2003, the new Criminal Code of the Republic of Lithuania entered into force, bringing a brand new punishment system. The new institute of general part of criminal law was consolidated in the main criminal law – the means of effect of punishment and their imposing. This work analyzes the description of general punishment and it’s features, highlighting the conception of punishments and means of effect of punishment and their system, describing the main features and purpose. This Master’s Thesis includes the analysis of Lithuanian and foreign criminal law, with comprehensive analysis of different kinds of the means of effect of punishment, the peculiarities of their imposing, highlighting the problem – can the means of effect of punishment actually be considered a form of realization of criminal liability, and is the decision of legislation in the new Criminal Code of the Republic of Lithuania to prohibit the imposing of the means of effect of punishment together with penalties reasoned. The conclusion of this Thesis claims the means of effect of punishment should be considered a form of realization of criminal liability, criticizing the decision of legislation to prohibit imposing of the means of effect of punishment together with penalties, presenting arguments for change of this kind of position of legislation.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas turto konfiskavimas, kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. Darbo tikslas – išsiaiškinti turto konfiskavimo paskirtį. Pirmiausia, remiantis dokumentų analizės metodu, buvo nagrinėjami tarptautiniai teisės aktai, kuriuose, kaip viena iš baudžiamosios teisės prievartos priemonių yra nustatytas turto konfiskavimas. Tai leido suprasti, kad konfiskavimo paskirtis yra susijusi su siekiamu tikslu, jog asmuo negalėtų pasipelnyti iš nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos baudžiamojoje teisėje įtvirtinta turto konfiskavimo paskirtis geriausiai suvokiama nagrinėjant šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo ypatumus. Reikia pabrėžti, kad turto konfiskavimo samprata Lietuvoje kito iš esmės: nuo tarybinės turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės iki šiuo metu galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės sampratos. Remiantis analizės metodu, darbe buvo tiriama baudžiamajame įstatyme įtvirtinto konfiskuotino turto samprata. Išnagrinėjus susiformavusią teismų praktiką, taikant turto konfiskavimą, galima teigti, jog didžiausių problemų kyla taikant turto konfiskavimą iš trečiųjų asmenų. Galiausiai, darbas užbaigiamas išplėstinio turto konfiskavimo, kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės teorine analize. Remiantis lyginamuoju metodu buvo nagrinėtos Vakarų Europos valstybės taikomos išplėstinės konfiskacijos sąlygos. Nors užsienio valstybės ir vengia taikyti išplėstinį turto konfiskavimą tretiesiems asmenims, tačiau Lietuvoje ši sritis... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this scientific work analyzed the confiscation of property, as one of the criminal sanctions. The aim - to find out the confiscation purposes. First, based on analysis of documents method, were examined international law, which, as one of the criminal law enforcement measures are set out in the confiscation of property. This implied that the purpose of confiscation is associated with the intended purpose, that person can not get profit from the offense. In Lithuania criminal law confiscation purpose is best understood in the context of appling this criminal sanction. It should be noted that the confiscation conception of Lithuania was changed, from the Soviet confiscation as an additional punishment to the current concept of criminal sanctions. Based on the analysis method was studied the asset which can be confiscated. The biggest problem is the confiscation of property from third parties in Lithuania. Finally, the work is completed considering extended confiscation as new criminal sanction. Using the comparative method was examined confiscation conditions of some Western European countries. In conclusion it can be said that Western countries, opposite as in Lithuania, are avoiding to use extended confiscation for the third parties. A review of the European Court of Human Rights to conclude that in Lithuania, the confiscation of assets, and expanded the conditions for confiscation of assets from third parties, does not fully comply with the practice of European... [to full text]

The aim of this work is to identify and analyze the legal problems arising from applying the articles of the EC Treaty on the prohibition of quantitative restrictions and measures having equivalent effect. The author, referring to evolution of the case law of European Court of Justice, reveals problem aspects of the prohibition of quantitative restrictions on import and measures having equivalent effect, ensuring the free movement of goods in EC. The author analyzes the link between the list of mandatory requirements, introduced in Cassis, and the article 30 of the Treaty, looking for bonds between them and providing possible solutions of the problem. The author also presents the probable reasons of the large-scale criticism towards European Court of Justice due to its ambivalent decision in Keck, examines the arguments rehabilitating Keck and estimates the influence of Keck towards free movement of goods in EC. The author aims to reveal the tendencies of European Court of Justice in the context of market access and discrimination, comparing both tests and considering whether it is possible to apply one of them alternatively or use a synergy of both tests. The basics of this work are focused on legal doctrine given in monographs, articles and publications of various foreign legal authors.