Magistro darbo santrauka. Darbe atlikta Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos analizė ugdymo proceso daly-vių (pedagogų, tėvų) požiūriu ir pagal vertinimo dokumentų (vertinimo 5 formų, kurias pildo PPT) turinį. Taikytas kokybinių ir kiekybinių tyrimų derinimas. Taikyti metodai: pusiau struktūruo-tas interviu ir PPT pildomų 5 formų pažymų turinio (content) analizė. Pusiau struktūruotas interviu padėjo atskleisti ugdymo dalyvių požiūrį į bendrąsias PPT veiklos tendencijas: vertinimo ir pažini-mo, konsultavimo, rekomendacijų teikimo, metodinę, tyrimo, veiklos organizavimo, visuomenės švietimo. PPT pažymų analizė atskleidė vaiko vertinimo turinį šiais aspektais: vertinamosios infor-macijos pobūdis (pozityvus ir negatyvus); vertinamosios ir rekomendacinės informacijos santykis; pedagoginės psichologinės pagalbos sritys (pedagoginė, psichologinė, socialinė) ir kryptingumas (ugdymo proceso dalyvių atžvilgiu). Darbe buvo naudoti analizės kriterijai, taikyti J. Ruškaus, A. Ališausko, O. Šapelytės tyrime. Taikyta aprašomoji statistika (procentai, vidurkiai, dažniai) bei ne-parametriniai (Kruskal-Wallis, Wilcoxon) testai. Tyrime dalyvavo 20 tėvų, 40 mokyklų atstovų (pedagogų, specialistų), kurių vaikai ar ugdytiniai buvo vertinami ir konsultuojami Pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Analizuota 119 PPT pildomų 5 formų pažymų, gautų iš 93 mokyklų, ku-rias aptarnavo 45 PPT. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dominuoja palankus tėvų ir pedagogų požiūris į PPT atliekamą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The paper deals with the analysis of the activity of the Pedagogical Psychological services based on the point of view of the participants of educational process (educators, parents) and the content of assessment documents ( 5 forms filled by PPS). Consistency of a qualitative and a quantitative research has been employed. The following methods of a semi – structured interview and a supplementary analysis of the content of the forms filled by PPS have been applied. A semi – structured interview helped to reveal the participants’ attitude towards the general tendencies of the activities of PPS including those of assessment and cognition, consulting, recommendation rendering, methodology, investigation, activity manage-ment, education of society. The analysis of the PPS forms disclosed the content of the child’s as-sessment through the following aspects: the character of the evaluative information (positive and/or negative), the relationship between the evaluative and recommendational information; the spheres of Pedagogical Psychological aid (pedagogical, psychological, and social), and the purpose (from the perspective of the participants of educational process). The criteria employed in the analysis had been used in the research by J.Ruskus, A.Alisauskas and O.Sapelyte. The descriptive statistics (per-centage, mean, frequency) and non – parametric tests (Kruskal – Wallis, Wilcoxon) have been ap-plied in the Thesis research. The presence of 20 parents, 40... [to full text]

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]