SANTRAUKA Jurius Petreikis RESPUBLIKOS PREZIDENTO APKALTA: LYGINAMASIS TYRIMAS Baigiamasis magistro darbas, darbo vadovas - Dr. doc. Vaidotas Antanas Vaičaitis Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas, Konstitucinės ir administracinės teisės katedra, Vilnius, 2006-05-02 Bendroji darbo apimtis 87 psl., 6 lentelės. Magistro darbo objektas yra Respublikos Prezidento apkaltos procesas, kaip konstitucinė tautos savisaugos nuo valstybės vadovo kėsinimosi į demokratines ir teisines vertybes priemonė. Magistro darbo tikslas - lyginamuoju tyrimu sistemiškai įvertinti ir atskleisti politinei ir teisinei sistemai ypač reikšmingo konstitucinio Respublikos Prezidento apkaltos instituto teorinius, praktinius, teisinius ir politinius aspektus, išryškinti stipriąsias jo puses ir, analizuojant konkrečius precedentus, aptarti probleminius apkaltos proceso aspektus. Magistro darbo uždaviniai: 1. Aptarti apkaltos instituto kilmės priežastis, raidos ypatumus užsienio valstybėse ir Lietuvoje. 2. Apibrėžti apkaltos instituto sampratą ir koncepcinius skirtumus. 3. Išanalizuoti apkaltos instituto organizacinius modelius. 4. Aptarti apkaltos proceso precedentus, išskiriant stipriąsias apkaltos instituto puses bei analizuojant probleminius aspektus. 5. Palyginti Lietuvos ir užsienio valstybių apkaltos procesų teisinį reguliavimą. 6. Charakterizuoti apkaltos proceso įtaką teisinės valstybės ir demokratinės visuomenės funkcionavimui. Magistro darbe taikyti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY IMPEACHMENT OF THE PRESIDENT OF THE REPUBLIC: A COMPARATIVE STUDY The subject of the master thesis is the process of the impeachment of the President of the Republic as a constitutional measure of national self-defence against the infringement on democratic and legal values by the head of the state. Based on the comparative research, the master thesis aims at systematically assessing and revealing the theoretical, practical, legal and political aspects of the constitutional institute of presidential impeachment bearing particular relevance to the political and legal system, demonstrating its advantages and considering the problematic aspects of the impeachment by analysing concrete precedents. The master thesis has the following tasks: 1. To discuss the reasons of origin and the evolutionary developments of the impeachment institute abroad and in Lithuania; 2. To define the concept and conceptual differences of the impeachment institute; 3. To analyse the organisational models of the impeachment institute; 4. To consider the precedents of the impeachment process by pointing out the strong sides of the impeachment institute and by analysing its problematic aspects; 5. To compare the legal regulation of the Lithuanian and foreign impeachment processes; 6. To describe the influence of the impeachment process on the functioning of the rule of law and the democratic society. The master thesis employs the following research methods: 1. Analysis of scientific references... [to full text]

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų tvarka Respublikos Prezidento statusas įvairias Lietuvos istorijos laikotarpiais kito, atsižvelgiant į konkrečias istorines, geopolitines aplinkybes. Kartu keitėsi ir Respublikos Prezidento rinkimų konstitucinis teisinis reglamentavimas. Nuo Parlamento renkamo Prezidento buvo pereita prie tiesioginių Prezidento rinkimų. 1990 m. atkurta Lietuvos valstybė buvo grindžiama teisinio reguliavimo perimamumo principu. Tai reiškia, kad rengiant naują Lietuvos Konstituciją Prezidento statuso ir rinkimų tvarkos problema buvo viena iš esminių. Pagal Konstituciją Prezidentą renka tiesiogiai Lietuvos piliečiai, vadovaudamiesi visuotinių, tiesioginių, lygių rinkimų teise slaptai balsuojant. Išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas - jis prisiekia Tautai. Priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucinius teisinius padarinius. Lietuvos valstybės istorijoje konstitucinis apkaltos procesas vyko Seime 2004 metais Prezidentui Rolandui Paksui, kuris buvo pašalintas iš pareigų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne viena byla, susijusi su Respublikos Prezidento rinkimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Darbe yra analizuojami su Respublikos Prezidento rinkimų tvarka susiję Konstitucinio Teismo nutarimai. Demokratinius rinkimus valstybėje organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija. Po nepriklausomybės atkūrimo pirmuosius Respublikos Prezidento rinkimus vykdė... [toliau žr. visą tekstą] / Regulation of the Presidential Election in the Republic of Lithuania In 1992 in the Referendum on the Constitution of the Republic of Lithuania President‘s institution has been re-established.According to the Constitution of the Republic of Lithuania is a democratic parliamentary republic. Lithuania is a parliamentary representative democratic republic and Lithuanian parliamentary, presidential elections and the elections of local government as well as referendums are held in a democratic way. Law on the Presidential elections regulates universal, equal and direct suffrage by secret ballot. The President of the Republic is elected by the citizens of the Republic of Lithuania. The main principles of Presidential elections are framed in the Constitutions. The President of the Republic takes the oath to a very special subject whom sovereignty belongs to. He/she swears to the People of Lithuania. The oath has got a constitutional importance and causes juristically after-effects. In 2004 the Parliament of Lithuania voted in favour of impeachment against Rolandas Paksas and removed him from office. The main task of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania is to declare the acts of the Seimas unconstitutional and thus render them ineffective. Moreover, it adjudicates on the conformance of the acts of the Government of the Republic of Lithuania to the Laws. The Court has issued some acts and conclusions on the Law on Presidential elections. The Central Electoral... [to full text]

Darbe siekiama apžvelgti Lenkijos žiniasklaidos pranešimus ir internautų komentarus apie 2010 metų katastrofą Smolenske. Stengtasi atskleisti kokius požiūrius ir klausimus jie suformavo. Darbų apie Smolensko katastrofą sukurta keliolika, tačiau yra atliktas tik vienas darbas, kurio tyrimo pagrindu buvo pranešimai ir visuomenės reakcijos. Darbo objektas: Lenkijos žiniasklaidos pranešimai apie 2010 m. katastrofą Smolenske. Darbo tikslas - peržiūrėjus Lenkijos žiniasklaidos pranešimus, susijusius su 2010 metų balandžio 10 d. įvykusią prezidentinio lėktuvo katastrofą Smolenske, išsiaiškinti, kaip žiniasklaida informavo apie įvykusią katastrofą. Vėliau išnagrinėti kokį poveikį visuomenei turėjo minimi pranešimai, t.y., kokius klausimus ir požiūrius apie katastrofą jie suformavo. Darbo aktualumo garantuoja vis neišaiškintos katastrofos priežastys ir klausimai. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame analizuojami psichologiniai katastrofų aspektai, antrame apžvelgiamos nelaimės nuojautos prieš įvykstant katastrofai, trečiame skyriuje analizuojami straipsniai ką tik katastrofai įvykus, ketvirtame skyriuje apžvelgiami straipsniai kiek aprimus situacijai, o penktame nagrinėjamas visuomenės požiūris į nuolatinį pranešimų apie katastrofą egzistavimą žiniasklaidoje. Darbas analitinis, aprašomasis, lyginamasis. Atlikti duomenys padėjo atskleisti iškelta tikslą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pranešimai apie Smolenską sukėlė daugelį emocijų – tiek neigiamų, tiek teigiamų. Pirmieji... [toliau žr. visą tekstą] / This work will review Polish new source announcements and internet commentaries about the catastrophe in Smolensk in 2010. It will reveal the opinions and questions that resulted after the event. There are several works regarding the catastrophe in Smolensk, however only one of them focuses on the public’s reaction as well as the announcements that were made. Work's objective: Polish new source announcements about the catastrophe in Smolensk in 2010. Work’s purpose: a review of the Polish new source announcements relating to the presidential plane catastrophe on April 10th, 2010 in Smolensk and how the news informed the public about this event. Then, to analyze the impact on the public that these announcements had, that is what questions and opinions arose. The work’s topicality guarantees a still unclear cause of the catastrophe and questions related to it. There are five parts to this work. The first analyzes the psychological aspects of the catastrophe, the second a review of the tragedies presentment before the catastrophe, the third an analysis of articles just after the catastrophe, the fourth an examination of the articles post the catastrophe, and the fifth an investigation of the public’s reaction to the announcements in news sources. The work is analytic, descriptive, and comparative. The material helped to reveal the intended objective. After completion of the investigation, it became clear that the announcements made regarding the catastrophe in Smolensk provoked... [to full text]

Parlamento teisės ir valstybės valdymo institucijų magistro baigiamojo darbo tema aktuali ir nauja tuo, jog šiame darbe pateikiama Lietuvos konstitucionalistų dar nenagrinėta tema, apimanti lyginamuosius tiek Lietuvos Prezidento bei Parlamento statuso, įgaliojimų, tarpinstitucinių santykių, tiek užsienio valstybių (šiuo atveju pasirinktos JAV, Portugalija bei Latvija) Prezidentų ir Parlamentų statuso, įgaliojimų ir santykių aspektus. Magistro baigiamajame darbe iškelta problema – lyginamosios analizės, susijusios su Prezidento ir Parlamento santykių aspektais trūkumas bei turimos literatūros bazės fragmentiškumas. Šio magistro darbo objektas – Prezidento ir Parlamento santykiai dabartiniu laikotarpiu Lietuvoje bei pasirinktose užsienio šalyse – JAV, Latvijoje ir Portugalijoje, kurie atskleidžiami per šių valdžių turimus konstitucinius įgaliojimus, statusą, funkcijas. Darbe iškeltas tikslas – sistemiškai, remiantis lyginamąja analize, pateikti Prezidento ir Parlamento santykių aspektus Lietuvoje bei pasirinktose užsienio šalyse per šių valdžių turimus konstitucinius įgaliojimus bei statusą, pateikti probleminių sričių sprendimo alternatyvas. Šio tikslo siekiama keliais pagrindiniais uždaviniais: analizuojant Lietuvos bei atskirų šalių (JAV, Latvijos, Portugalijos) Prezidentų ir Parlamentų statuso, funkcijų, įgaliojimų bei tarpinstitucinių santykių konstitucinę reglamentaciją, praktiką, pateikiant panašumus bei skirtumus visose nagrinėtose šalyse. Darbe iškeltos dvi hipotezės:... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the parliamentary law and public governance institutions is relevant and new, because it was not analysed before in the scientifical publications of Lithuanian constitutionalists. This subject includes the comparative aspects not only of the constitutional status, powers and interinstitutional relations between the President and the Parliament of Lithuania but also foreign countries governmental relations, status and powers (USA, Latvia and Portugal). The problem, set out in this master thesis, is the lack of systematic comparative analysis, that is connected to the presidential and parliamental relations and the fragmentary scientifical basis on this topic. The object of this thesis is the relations between the actual President and Parliament in Lithuania and three chosen foreign countries (USA, Latvia and Portugal), also their constitutional status, powers and functions that stipulates the mentioned governmental relations. The purpose of this work is to reveal the main aspects and possible solutions of the problematical situations in the sphere of presidential and parliamential relations, constitutional status, powers in the governmental field in Lithuania, USA, Latvia and Portugal. The purpose is obtained while using these main tasks: analysing the theory and the practice of the status, powers, intergovernmental relations in Lithuania, USA, Latvia and Portugal, introducing the similarities and the differences among all the mentioned countries and their... [to full text]

The Presidential institution is described in the Constitution of the Republic of Lithuania (1992) as a reflection of the choise made between two types of governing systems: parliamentary democracy and presidential democracy. In the Fundamental Law of Germany (1949) the Federal President is described as a polician in a parliamentary republic. Although two different forms of goverment in both states disclose the differences of presidential institution, the similarities are also obvious. Presidential authority, established by legal acts, and its implementation into a political reality gives basis for discussions in the siciety and attempts to decide upon the role of the President of the Republic of Lithuania and the Federal President of Germany. Both formal and real roles are discussed in judicial and scientific literature. This double character of formal and real authority of both Lithuanian and German presidents forms inadequate understanding of the President as a state institution. Also there exists a problem of a judicial position of both presidents as well as aproblem of strengthening it and making it more effective. In Lithuania there are only few authors dealing with the topic of Federal President of the Federal Republic of Germany and its judicial position. There is no doubt that its historic experience and the development of constitutionalism is important to many states of Eastern Europe. For this reason so much attention in judicial and scientific literature is paid... [to full text]