HEALTH 21, a document of the World Health Organization, stresses the importance of tackling social inequalities in health (WHO Regional Office for Europe, 1999). This issue is especially important in countries that are undergoing rapid social, economic and political reforms. The present socio-economic situation in Lithuania calls for the start of research regarding unemployment and its impact on the health status of this society. The aim of this study is to evaluate the associations of unemployment with health and health care accessibility.This was a cross-sectional study. Questionnaires were distributed to randomly selected unemployed persons who attended the Kaunas Labour Market Office in 2005. The questionnaires were distributed to selected respondents during these meetings. The total number of returned questionnaires was 429 (a response rate of 53.6%). This study adds to the growing evidence of associations between unemployment and poor health. Results indicate that health problems are more prevalent among the long-term unemployed. The long-term compared to the short-term unemployed were more likely to perceive their health negatively, feel shame and loneliness, have poor relations with their family members, be more depressive and have a lower sense of coherence.

Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto bedarbių nuomonę apie prieinamumą sveikatos priežiūros paslaugoms ir pasitenkinimą jomis. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas Kauno mieste 2012 m. kovo – balandžio mėnesį. Tiriamąjį kontingentą sudarė tuo laikotarpiu Kauno teritorinėje darbo biržoje besilankantys darbo neturintys, darbingo amžiaus asmenys. Iš viso gautos 448 tinkamai užpildytos anketos (atsako dažnis – 58,0 proc.). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS programos 17.0 versiją. Rezultatai. Dauguma (61,1 proc.) bedarbių savo sveikatą vertino teigiamai, tačiau ilgalaikiai bedarbiai vertino ženkliai blogiau, negu trumpalaikiai. 45,1 proc. bedarbių neoficialiai mokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas. Ilgalaikiai bedarbiai statistiškai reikšmingai dažniau turėjo finansinių sunkumų perkant reikiamus vaistus, lyginant su trumpalaikiais. Ketvirtadalis respondentų teigė patyrę diskriminaciją iš sveikatos priežiūros personalo. Dauguma pacientų palankiai vertino (58,2 proc.) paslaugų teikimą pirminėje sveikatos priežiūros gydymo įstaigose Ilgalaikiai bedarbiai kritiškiau vertino pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis nei trumpalaikiai. Privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje prisiregistravę respondentai, buvo labiau patenkinti suteiktomis paslaugomis, negu valstybinėje įstaigoje. Išvados. Dauguma darbo neturinčių asmenų, teigiamai atsiliepė apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gydytojo – paciento bendravimo apsektus, tačiau pasitenkinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate satisfaction and accessibility to health care services among unemployed population in Kaunas city. Methods. The data was collected in cross – sectional study, in 2012. We received 448 filled-in questionnaires (response rate – 58.0%) from unemployed persons, who were attending the Kaunas labor market office (Lithuania). The statistical analysis of data was performed using statistical package SPSS Statistics 17.0. Results. The majority (61.1 %) of unemployed evaluated their health positively. However, long–term unemployed persons rated their health status more negatively, then short term unemployed ones. 45.1% of unemployed made non–official payments to health care providers. Long-term unemployed has experienced more financial difficulties in purchasing the necessary medication, compared with short–term ones. One quarter of respondents reported episodes of discrimination from health care staff. The majority of unemployed (58.2 %) were satisfied with health care services. Short–term unemployed were more satisfied with health care, then long–term ones. Clients of private medical health care facilities were more satisfied with the quality and accessibility of health care service, comparing with those from public health units. Conclusions. The majority of respondents were satisfied with quality of health care services. Higher satisfaction has been observed among short-term unemployed, comparing with long–term ones. The results showed that short–term... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumą ir pasitenkinimą pacientų požiūriu. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus skausmo klinikose. Tyrimas vyko 2013 gegužės – 2013 gruodžio mėnesiais. Tyrimo metu atlikta anoniminė anketinė pacientų apklausa. Statistinei analizei tinkamos grįžo 363 anketos. Atsako dažnis 95,5 proc. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa. Rezultatai: Didžioji dalis pacientų (73,3 proc.), norėdami pasiekti artimiausią skausmo kliniką užtrunka mažiau, nei vieną valandą. Vizito pas skausmo klinikų specialistus 44,6 proc. respondentų laukė 2-4 savaites, tačiau 15,4 proc. pacientų turėjo laukti ilgiau kaip mėnesį. Atvykus konsultuotis, beveik ketvirtadaliui (23,7 proc.) konsultacija vėlavo iki 30 minučių, o 7,7 proc. už durų laukė ilgiau nei pusvalandį. Pati dažniausia problema respondentams norint pasiekti skausmo klinikas buvo sveikatos būklė. Beveik pusė tyrimo dalyvių (48,8 proc.) liko labai patenkinti, o daugiau kaip trečdalis (39,1 proc.) – patenkinti skausmo klinikų paslaugomis. Nepatenkintų skausmo klinikų paslaugomis nebuvo. Visi tyrimo dalyviai teigiamai įvertino skausmo klinikų specialistų kompetenciją ir gydymo kokybę. Labiausiai patenkinti buvo gydytojo onkologo siųsti pacientai. Kuo trumpesnis laikas nuo registracijos iki vizito pas gydytoją, ar pas gydytoją patenkama paskirtu laiku, bei trumpiau laukiama eilėje prie kabineto, tuo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To evaluate the pain clinics‘ provided services in terms of the accessibility and satisfaction in patients‘ opinion. Methods: The study was carried out in Vilnius, Kaunas, Siauliai and Alytus pain clinics. The study took place in May 2013 - December 2013. The study carried out an anonymous questionnaire survey of patients. For statistical analysis returned 363 suitable questionnaires. The response rate was 95.5 percent. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 and Excel 2007 programs. Results: To reach the nearest pain clinic for the majority of patients (73.3 percent) takes less than one hour. For a visit to the pain clinic 44.6 percent of respondents waited for 2-4 weeks, but 15.4 percent of patients had to wait longer than a month. Upon arrival to consult, for almost a quarter (23.7 percent) of patients consultation was delayed for up to 30 minutes, and 7.7 percent of patients waited outside the door for more than half an hour. The most common problem for respondents to arrive to pain clinics was the state of health. Almost half of the survey participants (48.8 percent) were very pleased , and more than one-third (39.1 percent) were pleased with pain clinics‘ services. There was no discontentment with the services of pain clinics. All study participants positively evaluated the pain clinics‘ specialists‘ competence and quality of care. Most satisfied were patients sent by an oncologist. The shorter the time from registration to the doctor‘s visit, or... [to full text]

Cukrinis diabetas (CD) yra valdoma liga, kuriai būtina ne tik tinkama ir atitinkanti gydymo standartus medikų teikiama diabeto priežiūra, bet ir sergančiųjų šia liga savipriežiūra. Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros centrų pacientų, sergančių CD, požiūrį į diabeto priežiūrą. Uždaviniai: 1) įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) pacientų, sergančių CD, demografines socialines, gyvensenos ir CD charakteristikas; 2) įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono PSPC sergančių CD, požiūrį į savipriežiūrą bei CD priežiūros prieinamumą; 3) įvertinti Kauno miesto ir rajono PSPC pacientų, sergančių CD, pasitenkinimą cukrinio diabeto priežiūra. Tyrimo metodika. Tirti suaugę Kauno miesto privataus PSPC (n=104) ir Kauno rajono privataus PSPC pacientai (n=151), sergantys CD. Anoniminė anketinė apklausa vyko nuo 2009-10-05 iki 2010-02-10, naudojant tyrėjų sudarytą klausimyną. Duomenys analizuojami standartiniais statistiniais metodais (SPSS 13,0), skaičiuojant vidurkius, vertinant požymių priklausomybę pagal Pirsono (χ2) kriterijų, veiksnių pasireiškimo palyginimui skaičiuota šansų santykiai, veiksnių įtakai nustatyti atlikta logistinė regresija. Rezultatai. Miesto sergančiųjų CD tarpe, lyginant su rajono, buvo keturis kartus daugiau neturinčių jokių diabeto komplikacijų, bet du kartus dažniau besigydančių dėl CD problemų ligoninėje, taip pat daugiau įgijusių aukštesnį išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / Diabetes mellitus (DM) is a manageable disease, but it requires suitable and adequate care according treatment standards as well as self-management of the disease. The aim of the study: To assess and compare the attitudes towards diabetes care of patients with DM of Primary Health Care Centres in Kaunas city and Kaunas rural area. The objectives of the study: 1) to assess and compare demographic, social, lifestyle and disease characteristics of patients with DM of Primary Health Care Centres in Kaunas city and rural area; 2) to assess and compare the attitudes towards self-management of DM and medical care accessibility of Primary Health Care Centres in Kaunas city and rural area; 3) to assess and compare satisfaction with diabetes care of patients of Primary Health Care Centres in Kaunas city and rural area. Methods: Adult patients with DM from Kaunas city Primary Health Care centre (n =104) and from Kaunas rural area Primary Health Care centre (n=151), were involved in the survey. Anonymous questionnaire survey was carried out since 2009-10-05 until 2010-02-10 using the questionnaire developed by researchers. Statistical analysis package (SPSS 13,0) was used to analyse the data. Dependence of symptoms was researched by the use of Pirson test (χ²). Odds ratio was computed for comparison of factor manifestation. Logistic regression was performed in order to determine the influence of factors. The results: Among the patients with DM in the city, comparing to the rural area... [to full text]