Šis baigiamasis magistro darbas skirtas pateikti projektinius sprendimus, vidinio marketingo komplekso pritaikymui nekilnojamojo turto organizacijoje. Ištirti vidinio marketingo poreikį, nustatyti jo įgyvendinimo galimybes bei įvertinti galimą reikšmingumą darbuotojų pasitenkinimui, paslaugų teikimui ir visos organizacijos tikslams nekilnojamojo turto organizacijoje. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami teoriniai vidinio marketingo organizacijose klausimai, supažindinama su vidinio marketingo kompleksu. Remiantis moksline literatūra bei paslaugų rinkos specifika, nurodomi vidinio marketingo poreikio nustatymo metodai, strateginė reikšmė, bei jo komplekso pritaikymo galimi rezultatai paslaugas teikiančioms organizacijoms. Antroje dalyje pagal vidinio marketingo komplekso logiką tiriama minėtos organizacijos dabartinė situacija, identifikuojamas jo poreikis ir taisytini momentai. Trečioji darbo dalis skirta įvardinti tiriamos nekilnojamojo turto organizacijos problemines sritis ir pateiktiami projektiniai sprendimai, bei veiksmų planas atitinkantis vidinio marketingo kompleksą. / This diploma paper is dedicated to present suggestiones for internal marketing use in real estate organisation and the study of the need, possibilities of adoption and potential meaning of internal marketing and its impact on job satisfaction of the employees, quality of service and organizational goals in the Real Estate organisation. In the first part of this diploma paper the main theoretic aspects of the internal marketing and its complex, which is the leading root of the work, are analysed. Methods of finding the internal marketing need, strategic value, and possible results after application of the internal marketing complex in organisations are given according to science literature and specific market character. The second part is dedicated to analysis of the present situation of the unit according to internal marketing complex. Critical areas and suggestions also the plan how to adopt internal marketing and to improve the present situation are given in the third part of this paper.

Virtualios komandos tapo įprastu reiškiniu šiomis dienomis. Informacinių technologijų naudojimas įgalino žmones, gyvenančius skirtingose pasaulio šalyse dirbti kartu net nepaliekant savo namų. Šio mokslinio darbo tikslas - išanalizuoti virtualių komandų darbo problematiką. Remiantis mokslinės literatūros analize, nustačiau, kokios yra virtualių komandų atsiradimo priežastys, kilmė, savybės bei tokių komandų klasifikavimo ypatumus. Taip pat nustatyta, kad dirbant virtualioje aplinkoje susiduriama su šešiomis probleminėmis sritimis: kultūriniai (geografiniai) skirtumai, pasitikėjimas komandos nariais, bendravimas, bendro tikslo suvokimo trūkumas, darbo koordinavimo problemos, techninės problemos. Remiantis mokslinės literatūros analize ir tradicinių komandų tyrimo modeliais, sukurtas naujas virtualios komandos veikimo tyrimo modelis. Remiantis išskirtomis probleminėmis sritimis, kurios aktualios dirbant virtualioje aplinkoje, iškeltos trys hipotezės H1: virtualios komandos lyderio vaidmuo sąlygoja komandinio pagrindo formavimąsi virtualioje komandoje, H2: darbo koordinavimo problemos virtualioje komandoje sąlygoja atliekamų darbų terminų nesilaikymą ir H3: dažnesnis virtualios komandos narių tarpusavio bendravimas virtualioje aplinkoje sąlygoja galutinio rezultato (siekiamo tikslo) kokybę. Išanalizavus atlikto tyrimo gautus rezultatus nustatyta, kad hipotezė H1 pasitvirtino, hipotezė H2 pasitvirtino tik iš dalies, o hipotezė H3 nepasitvirtino. Tyrimo rezultatų pagalba taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Virtual teams had become a common appearance in nowadays. The usage of informational technology made it possible for people around the world to work together without even leaving their own houses. The purpose of this research was to analyze the work problematic in virtual teams. With reference to nonfiction literature analysis, in this research I‘ve analyzed the origination of virtual teams, reasons, why such form of teams were created, their features and main peculiarities of their classification. I’ve also determined that there are six problematic areas that occur while working in virtual environment: cultural (geographical) differences, communication, trust, technical problems, work coordination problems and lack of shared goal. I’ve also created a research model of virtual team’s working based on traditional team’s models. Based on problematic areas, those occur while working in virtual environment, I’ve formulated three hypotheses: H1: leader’s part influences the formation of team’s base in virtual teams, H2: work coordination problems in virtual teams influence the teams being late and not being able to finish their work on time and H3: more frequent communication between team members in virtual environment influence the quality of team’s results. According to the results obtained after the performed research, H1 was confirmed, H2 was confirmed only partly and H3 wasn’t confirmed at all. The results of the research also helped to supplement the problematic areas... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo masinė darbo jėgos emigracija. Įvertinęs emigracijos mastą, Lietuvos Respublikos Seimas pripažino, kad emigracija yra didžiausia nekarinė grėsmė Lietuvai. Ypač jaučiamos demografinės pasekmės - kiekvienais metais išvyksta labai daug žmonių, o tai gali ženkliai atsiliepti ekonominiam šalies augimui. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva viena pirmaujančių pagal emigracijos mąstą šalių Europoje. Daugiausiai išvyksta jauni žmonės, o pagrindinėmis išvykimo priežastimis laikytinas darbo vietų stygius bei nedideli atlyginimai. Lietuvoje dėmesys su emigracija susijusiems klausimams viešoje erdvėje išaugo apie 2005 - 2006 m. Tai paskatino valstybę imtis nuoseklesnio migracijos politikos formavimo ir 2006 m. pabaigoje emigracijos problema pateko į politinę darbotvarkę. Lietuvos viešoji politika migrantų atžvilgiu jau praėjo keletą etapų, tačiau tiesioginė valstybės politikos įtaka išvykusiųjų grįžimui buvo labai maža. Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad sėkmingos politikos pagrindas yra sistemingas šalies vidaus problemų sprendimas, o būtent išvykusiesiems skirtos programos turi atlikti daugiau pagalbinę funkciją. Jiems turi būti sudaromos galimybės gauti išsamią informaciją bei kompetentingą pagalbą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į emigrantams itin svarbių klausimų sprendimą. / After Lithuania joined European Union, emigration became a big problem in the country. Emigration is considered to be the most important non-military threat to Lithuania. It has considerable negative influence on demography, also it may have an impact for long term growth. Statistics shows that Lithuanians one of most migratory peoples in Europe. And in fact, mass emigration is nothing new in the country where waves of migrants have been leaving for centuries. Mostly common emigrants are young people. Unemployment and wage differentials between Lithuania and destination countries are the main pushing factors. Most emigrants leave Lithuania due to the lack of jobs and low salaries. Because of this, people don’t feel the motivation to work in Lithuania and decide to emigrate in order to get financial independence. The qualitative research results have revealed that the foundation for successful politics is to systematically solve internal problems, while the programs for those abroad should perform a helping function only, by providing the people with a thorough information and competent help. The most important emigrants’ problems should also be addressed.