Disertacijoje analizuojami pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai bei juos prognozuojantys biomedicininiai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Atliktas perspektyvusis kohortinis kūdikių, gimusių 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais LSMU ligoninėje Kauno klinikose, tyrimas. Duomenys surinkti vykdant tris tyrimo etapus: (1) ligoninėje surinkti biomedicininiai duomenys bei atlikta anketinė motinų apklausa, (2) atlikta anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus trijų mėnesių amžiaus ir (3) anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus pusantrų metų amžiaus. Pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai buvo įvertinti naudojant Vaiko elgesio aprašo (CBCL/1½–5) (Achenbach, Rescorla, 2000) Lietuvoje adaptuotą ir standartizuotą versiją (Jusienė, Raižienė, 2006). Emocijų ir elgesio sunkumai buvo labiau išreikšti kūdikiams, kurie gimė atliekant cezario pjūvį bei kurių fiziologinė būklė po gimimo nebuvo optimali. Tyrimas atskleidė tokių psichologinių ir socialinių veiksnių svarbą prognozuojant emocijų ir elgesio sunkumus, kaip sudėtingas motinos emocinis nėštumo priėmimas, negatyviai motinos vertinami santykiai su vyru / partneriu nėštumo metu, dažnas motinos negatyvių emocijų patyrimas, dideliu nerimu dėl vaiko pasižymintis motinos pogimdyminis prieraišumas ir nelanksčios, į tėvus orientuotos motinos nuostatos kūdikio auginimo atžvilgiu. Disertacijoje taip pat analizuojamos ir aptariamos tirtų biomedicininių, psichologinių ir socialinių veiksnių... [toliau žr. visą tekstą] / The Dissertation analyses infants’ emotional and behavioral problems at the age of 1.5 years and their predictive biomedical and psychosocial factors. The Dissertation is based on data from prospective birth-cohort study. Study participants were infants born in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kauno Klinikos from May to September in 2009. The analysis included the data from three stages of the study: (1) biomedical data during and after childbirth and a questionnaire survey given to mothers 2 to 3 days after childbirth in hospital, (2) questionnaire survey of mothers three months postpartum, and (3) questionnaire survey of mothers 1.5 years postpartum. Emotional and behavioral problems were more expressed in infants born via caesarean section and whose physiological functioning after birth was not optimal. Study also revealed the importance of such psychosocial predictors of emotional and behavioral problems as complicated emotional acceptance of pregnancy, poor couple’s relationship during pregnancy, frequent negative maternal emotions, maternal postpartum attachment characterized by high anxiety regar¬ding child, and inflexible and parent-oriented attitudes toward infant-rearing. The associations between biomedical and psychosocial factors are also analyzed and discussed.

Svarbią vietą psichikos sveikatos priežiūroje, keldamos rimtą grėsmę modernios valstybės vizijai ir sėkmingai ekonominei bei socialinei plėtrai, užima priklausomybės ligos. Lietuvai įsitvirtinant Vakarų erdvėje, valstybė turi nukreipti Lietuvos ekonomiką laiduoti prieinamą, laiku suteikiamą, saugią bei veiksmingą sveikatos, tame tarpe ir psichikos sveikatos, priežiūrą, nes šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas. Plečiantis teikiamų priklausomybės ligų gydymo bei prevencijos paslaugų tinklui būtina pasirūpinti valstybiniu reguliavimu, kurio paskirtis optimalus šios sveikatos priežiūros paslaugų dalies sistemos efektyvumas. Šio darbo tikslas – įvertinti administraciniu teisiniu požiūriu priklausomybių ligų bei su jomis susijusių procesų valstybinio reguliavimo mechanizmą ir pateikti šio mechanizmo sėkmingo veikimo reglamentavimo problemas. Nagrinėjant pasirinktą temą, buvo atlikta teisės aktų, reglamentuojančių priklausomybės ligas bei su jomis susijusius procesus, analizė; panaudojant anketinį metodą, buvo apklausti ekspertai, dirbantys priklausomybės ligų gydymo bei prevencijos paslaugų teikimo srityse, siekiant ištirti jų patirtį/požiūrį į priklausomybių ligų bei su jomis susijusių procesų valstybinį reguliavimą, funkcijų pasiskirstymą tarp šių procesų valdymo subjektų. Susisteminus gautus duomenis, juos įvertinus, suformuluotos išvados bei siūlymai. / The objective of this work is to evaluate the mechanism of state regulation of addictive disorders and processes related thereto from the administrative legal point of view and to present the problems of regulation of the successful mechanism operation. Analysing the chosen topic, the study of legal acts regulating addictive disorders and processes related thereto was made; using a questionnaire method, experts working in the field of addictive disorders treatment and the provision of prevention services were surveyed in order to find out about their experience/attitude towards the state regulation of addictive disorders and processes related thereto as well as the distribution of functions among parties managing these processes. / Abhängigkeitskrankheiten nehmen in der Pflege der psychischen Gesundheit einen wichtigen Platz ein, indem sie für die Vision eines modernen Staates und die erfolgreiche wirtschaftliche sowie soziale Entwicklung eine erhebliche Gefahr darstellen. Während sich Litauen in dem westeuropäischen Raum einbürgert, muss der Staat die Wirtschaft Litauens in die Richtung lenken, einen rechtzeitigen, sicheren und effektiven Zugang zur Gesundheitspflege, darunter auch zur Pflege der psychischen Gesundheit, zu leisten, weil die Gesundheit der Bürger direkt von den sozialen und wirtschaftlichen Bedingungen und das wirtschaftliche Wachstum des Staates von der Gesundheit der Menschen abhängt. Das Netz der zu erweisenden Dienstleistungen zur Vorbeugung sowie Behandlung von Abhängigkeitskrankheiten wird immer größer, deswegen muss eine staatliche Regulierung geschaffen werden, welche das Ziel verfolgen würde, eine optimale Systemeffizienz in diesem Teil der Dienstleistungen zur Gesundheitspflege zu erreichen. Das Ziel der vorliegenden Arbeit ist es, den Mechanismus der staatlichen Regulierung von Abhängigkeitskrankheiten und damit verbundener Prozesse unter dem verwaltungsrechtlichen Standpunkt einzuschätzen und die Reglamentierungsprobleme der wirkungsvollen Anwendung von diesem Mechanismus darzustellen. Bei der Analyse des gewählten Themas wurden Rechtsakte, die die Abhängigkeitskrankheiten und damit verbundene Prozesse reglamentieren, untersucht. Durch die Anwendung der Fragebogen-Methode... [der volle Text, siehe weiter]

SOCIALINIO DIALOGO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VAIDMUO PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE. Santrauka. Informacijos visuomenėje, keičiantis visuomeniniams, technologiniams procesams, socialinio dialogo ir socialinės partnerystės vaidmuo didėja visose srityse. Tai ypač aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes visa sistema praranda autonomiškumą ir yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, integruojami daugialypiai socialiniai santykiai. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė apima bendradarbiavimą, koordinavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, apsikeitimą informacija, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinio dialogo ir socialinės partnerystės svarba išryškėjo prasidėjus struktūriniams pokyčiams psichikos sveikatos srityje, nes reformos apima daugiasektorinę politiką, į kurią įtraukiamas platus partnerių ir suinteresuotųjų ratas. Prastas bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp teikiamų paslaugų ar skirtingų sektorių finansavimas veda prie prastos ir neefektyvios priežiūros. Tyrimo tezė. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė tampa sudėtine šiuolainės visuomenės dalimi, keičiasi psichikos sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai, įtraukiami nauji metodai ir naujos pagalbos teikimo fomos, tokios kaip socialinių partnerių tinklai, tarpdisciplininis komandinis darbas, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir pačių paslaugų vartotojų bei jų šeimų organizacijų įtaka. Raktažodžiai: socialinis dialogas, socialinė partnerystė, socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF SOCIAL DIALOGUE AND SOCIAL PARTNERSHIP IN MENTAL HEALTH CARE SYSTEM. Summary. With changes in societal and technical processes, the role of Social dialogue and social partnership in the Information society, have increased in all areas. This issue is crucial while talking about mental health care system. System is loosing its autonomy and is determined by interactions of different levels. Multiple social relations are integrated. Social dialogue in mental health care services include all types of negotiation, coordination, mediation and consultation, starting with the exchange of information. Social dialogue has proved particularly important in situations of structural change and reform in the health sector. Such situations are particularly complex, however, and take a long time to evolve. They involve a wide variety of social partners and stakeholders who have to deal with a long agenda of issues. Insufficient or bad cooperation and coordination between services; single-sector approaches and specific organizational objectives, budgets and activities, leads to ineffective and low quality care services. Thesis. Social dialogue and social partnership becomes a component of modern society. The problems of the mental health care system are solving by using new methods and forms, such as networks of social partners, interdisciplinary team work, capacity-building of NGO and representatives of services users and their families. Keywords. Social dialogue, social... [to full text]