Psichikos sveikata yra labai svarbi visapusiškam žmogaus vystimuisi, ji yra neatsiejama asmens gyvenimo dalis. Gera psichikos sveikata leidžia džiaugtis laimėjimais ir adekvačiai išgyventi liūdesį. Vaikų psichikos sveikata Lietuvoje pasižymi itin prastais rodikliais. Didėja vaikų savižudybių skaičius, patyčių mokykloje mastai, psichikos sveikatos sutrikimai nustatomi vis jaunesniame amžiuje. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje siekiama decentralizuoti okupacijos metais vyravusią centralizuotą psichikos sveikatos priežiūros sistemą, atsakomybę už ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą perduodant savivaldybėms. Darbo tikslas – įvertinus Lietuvoje įgyvendinamą vaikų psichikos sveikatos priežiūros politiką decentralizacijos aspektu, išryškinti pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus. Darbe keliami šie uždaviniai: 1. Atlikti decentralizacijos koncepcijos sveikatos priežiūros srityje analizę. 2. Išanalizuoti kaip Lietuvos teisinėje bazėje atsispindi vaikų psichikos sveikatos priežiūros decentralizacija. 3. Išanalizuoti vaikų psichikos sveikatos priežiūros organizavimą Lietuvoje decentralizacijos aspektu. 4. Ištirti kaip Lietuvoje įgyvendinama vaikų psichikos sveikatos priežiūros decentralizacija. Darbe buvo atliekama mokslinių šaltinių ir teisinių dokumentų teorinė analizė bei kokybinis tyrimas. 2011 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo surinkti 9 pusiau struktūruoto tipo interviu. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvoje yra... [toliau žr. visą tekstą] / Mental health is very important for universal man’s growth. It is an integral part of human’s life. A good mental health helps to enjoy achievements and adequately outlive sadness. Children’s mental health in Lithuania differs in bad indexes. The number of children’s suicide is growing, sneering at school grows to some extent, mental health disorders are diagnosed at younger age. Since Lithuania’s independence it has been tried to decentralize in occupied Lithuania dominated mental health care system, responsibility for ambulatory’s mental health care facilities organization was given to local government. Aim of the work – after evaluating Lithuania’s policy of children’s mental health care in decentralization aspect, the main problems and solutions were highlighted. Tasks of the work: 1. To fulfill an analysis on decentralization’s concepsion of health care range. 2. To analyse how the decentralization of children’s mental health care reflects in Lithuania’s legal framework. 3. To analyse children’s mental health care organization in Lithuania on decentralization aspect. 4. To investigate how decentralization of children’s mental health care is realized in Lithuania. Academic analysis of scientific sources and legal documents, qualitative research were accomplished in this work. In 2011, during March and April nine semi structured interviews were collected. The aim of this research was to find out how decentralization of children’s mental health care has been realized... [to full text]

Mėginimai žudytis – vienas iš reikšmingiausių savižudybės rizikos veiksnių. Tyrimo metu buvo įvertinti išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumai, pobūdis, jų sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis. Mėginimas žudytis apibrėžtas kaip sąmoningas, savo noru pasirinktas veiksmas, kurį, nebūdamas tikras dėl mirtinos baigties, atliko asmuo, siekdamas susižaloti arba pasitraukti iš gyvenimo, ir kuris nesibaigė mirtimi.Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų (KK) Psichiatrijos klinikoje ir Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) padalinio Psichiatrijos ligoninėje (PL). Tyrime dalyvavo išgyvenę po mėginimo žudytis pacientai, kurie dėl tokio poelgio buvo hospitalizuoti į LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką arba į RKL padalinį PL. Apklausti 240 suaugusių pacientų. Moterys dažniau mėgino žudytis apsinuodydamos medikamentais negu vyrai. Mėginusių žudytis vyrų sveikatos būklė po mėginimo žudytis buvo sunkesnė negu moterų. Mėginimo žudytis metu alkoholį dažniau vartojo vyrai ir dirbantys asmenys, palyginti su moterimis ir bedarbiais. Gyvenantys poroje dažniau mėgino žudytis pavartoję alkoholio, palyginti su gyvenančiais vienumoje. Vyresnio amžiaus, taip pat ir aukštesnio išsilavinimo pacientai buvo linkę mėginti žudytis nuošalyje nuo kitų žmonių, palyginti su jaunesnio amžiaus ar žemesnio išsilavinimo pacientais. Žemesį išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / Failed suicide attempts comprise one of the most significant suicide risk factors.The goal of the studywas toanalyze the particularities and nature of failed suicide attempts and their links to mental disorders and socio-demographic characteristics of suicide attempt survivors treated at psychiatric hospitals. The respondents were comprised of patients who survived their suicide attempts and were thus hospitalized at the Psychiatric Clinic of Kaunas Clinics (KC) of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LUHSH) or the Psychiatric Hospital of theNational Kaunas Hospital(NKH). A failed suicide attempt is defined as a conscious action chosen of one’s free will which was performed by a person who was unsure of the fatality of such action in an attempt to do self-harm or take his/her own life and which did not result in the said person’s death. 240 adult patients complying with the sampling criteria. The health status of the males who attempted to commit suicide after a failed suicide attempt was twice as poor as that of the females. Compared to the females and unemployed people, the males and employed respondents were under the influence of alcohol at the time of attempted suicide more often. Also, the respondents living with a partner attempted to commit suicide under the influence of alcohol more frequently than the single ones.Compared to the younger respondents and patients with lower level of education, the older and better educated ones were more inclined to... [to full text]

A national survey conducted in Lithuania indicates the tendecency, that the first contact with drugs is earlier from year to year. Also that more children and adolescents participate in substance abuse programs, who also suffer from severe conditions related with the usage of psychoactive substances. Aim of the study.Evaluating the organization of help offered in Lithuanian mental health care centres connected with the control of youth substance abuse. Objectives. 1. To overlook prevention and treatment system of youth substance abuse at primary mental heath care level. 2. To evaluate the organization of activities at mental heath care centres to control youth substance abuse. 3. To evaluate whether mental heath care centres cooperate with other institutions to provide better services for youth addicts especially to cope with related problems occuring. Methods. The analysis of Lithuanian law documents, anonymous questionaire sent to the directors of mental health care centres, statistic program SPSS 10.0 version. Results. In Lithuania prevention and treatment of substance abuse is being performed at 65 mental health care centres and is based on existing youth mental health care law. In Lithuania, no similar study has ever analyzed the situation for youth drug addicts and compared their needs for treatment and rehabilitation with offered services in mental health care centres. The survey showed that one third of the health care centres offer services that meet the... [to full text]

Disertacijoje analizuojama psichikos sutrikimų kaip socialinių konstruktų samprata ir žiniasklaidos vaidmuo tokių konstruktų kūrimo procese. Pagrindinis darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos dienraščių bei interneto naujienų tinklalapių konstruojamus sutrikusios psichikos asmenų vaizdinius bei šių vaizdinių atspindžius visuomenės nuomonėje. Disertaciją sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys, darbo išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje pristatomos teorinės metodologinės disertacijos prielaidos: P. L. Bergerio ir T. Lukmano socialinio konstrukcionizmo teorijos pagrindinės teorinės įžvalgos ir jų taikymas analizuojant psichikos sutrikimų fenomeną. Antrojoje darbo dalyje analizuojama žiniasklaidos reikšmė ir poveikis konstruojant socialinio pasaulio fenomenų vaizdinius. Trečiojoje dalyje išsamiai pristatoma tyrimo metodika. Ketvirtojoje darbo dalyje pateikiama empirinio tyrimo duomenų analizė ir interpretacijos. Darbo pabaigoje formuluojamos darbo išvados. Siekiant pagrindinio darbo tikslo, trijų etapų empirinio tyrimo metu derinant kokybinius ir kiekybinius metodus buvo atlikta žiniasklaidos publikacijų analizė naudojant diskurso analizės ir turinio analizės metodus, anketavimo būdu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, naudojant fokus grupės metodą atskleista sutrikusios psichikos asmenų nuomonė. Darbe konstatuojama, jog Lietuvos žiniasklaida sutrikusios psichikos asmenis vaizduoja remdamasi stereotipais, vyraujančiu medicininiu šio... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the concepts of mental disorders as a social constructs and the role of the mass media in the process of their construction. The main aim of the dissertation is to analyze the representations of people with mental disorders in the Lithuanian newspapers and news websites and to examine manifestations of these depictions in the public opinion. The dissertation consists of an introduction, four main parts, conclusions and the list of references. In the first part of the dissertation the theoretical methodological presumptions of P. L. Berger’s and T. Luckmann’s theory of social constructionism are presented and the phenomenon of the social construction of mental disorders is analyzed using this theoretical framework. In the second part the influence and importance of the mass media in the process of constructing representations of social phenomena, including mental disorders is presented. The methods of the empirical research are presented in the third part of the work. Analysis and interpretations of the empirical research data are presented in the fourth part of the dissertation. At the end of the work conclusions are stated. The main aim of the dissertation was reached by conducting a three staged empirical research combining qualitative and quantitative research methods. The research methods were: the analysis of the mass media publications using methods of Discourse analysis and Content analysis; the investigation of public opinion by... [to full text]

Tyrimo tikslas: Ištirti gydytojų psichikos sveikatą, vidinę darną, suicidiškumo ir nuostata savižudybės atžvilgiu ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. įvertinti ir palyginti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus pagal socialinius demografinius duomenis. 2. ištirti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus lyginant pagal specialybę. 3. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatą lyginant pagal vidinės darnos lygį. 4. įvertinti ir išnagrinėti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę lyginant pagal socialinius demografinius duomenis. 5. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal specialybę. 6. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal vidinės darnos lygį. 7. įvertinti ir palyginti gydytojų vidinę darną ir jos komponentus pagal socialinius demografinius duomenis. 8. išanalizuoti gydytojų vidinės darnos ir jos komponentų lygį lyginant pagal specialybę. 9. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatos ir suicidiškumo, tarpusavio ryšį. 10. ištirti ryšį tarp psichikos sveikatos ir nuostatų savižudybės atžvilgiu Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Tyrime dalyvavo: 78 onkologai, 63 bendrosios praktikos gydytojai ir 63 psichiatrai. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai patvirtino mūsų hipotezę, gydytojai, pasižymintys blogesne psichikos sveikata, žemesne vidine darna, turi teigiamą nuostatą savižudybės atžvilgiu bei turi suicidiškumo požymių (yra linkę pritarti savižudybei)... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the research: To analyze peculiarities of the doctors’ mental health, sense of coherence and attitude towards suicide. Tasks of the analysis research: 1. To estimate and compare the doctors' mental health and it‘s aspects according to social data and demographics. 2. To investigate the doctors' mental health comparing by the specialties. 3. To examine the doctors' mental health comparing by the level of sense of coherence. 4. To estimate and examine the doctors' suicidity and attitudes towards suicide comparing by social data and demographics. 5. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to specialty. 6. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to the level of sense of coherence. 7. To estimate and compare the doctors' sense of coherence and it‘s components according to social data and demographics. 8. To analyze doctors' sense of coherence and it‘s components according to specialty. 9. To examine correlation between the doctors' mental health and suicidity. 10. To investigate correlation between mental health and attitude towards suicide. Research methods: Analysis of scientific literature, survey with questionnaires, analysis of statistical data. Research participants: 78 oncologists, 78 general practitioners and 78 psychiatrists. Results of the research: Our hypothesis was being confirmed by the results, the doctors of worse mental health and lower sense of coherence have positive... [to full text]

Vis dažniau užsienio ir Lietuvos mokslininkai pastebi, kad dvasinis žmogaus pasaulis siejasi su jo subjektyviai suvokiama gerove, psichikos sveikata bei psichologiniu atsparumu (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). Tačiau Lietuvoje šie klausimai dar nedaug nagrinėti (Laurinavičiūtė, 2004). Ypač menkas šios temos ištirtumas vidutinio amžiaus žmonių grupėje (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). Šio darbo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių religingumo, psichologinio atsparumo ir subjektyviai vertinamos psichikos ypatumus bei sąsajas skirtingose socialinėse-demografinėse grupėse. Tyrime dalyvavo 164 vidutinio amžiaus (40-65 metų, amžiaus vidurkis 51,12 ± 8,1 metų) žmonės; iš jų 36,6 proc. (n=60) vyrų ir 63,4 proc. (n=104) moterų. Norint nustatyti vidutinio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą, naudotas psichikos sveikatos klausimynas (angl. The General Health Questionnaire, 12-GHQ, Goldberg, 1970). Vidutinio amžiaus žmonių psichologinis atsparumas nustatytas naudojant dispozicinį psichologinio atsparumo skalę (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007), o religingumas - naudojant vidinio ir išorinio religingumo skalę (angl. Age-Universal” I-E Scale–12, Gorsuch & Venable, 1983). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonių religingumas, psichologinis atsparumas ir subjektyvus savo psichikos sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / More and more frequently, both Lithuanian and foreign scholars note that the spiritual world of an individual is related with his/her subjectively conceived welfare, psychical health and psychological resilience (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). However, this research in Lithuania has been scarce (Laurinavičiūtė, 2004), and this topic has been particularly under-researched in the middle-aged segment of the population (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). The aim of the present work is to establish the relationship among the religiousness of the middle-aged population, their psychological resilience and subjectively conceived psychical health. 164 individuals of middle age (40 to 65 years old; age average 51.12 ± 8.1 years)took part in the research; among them, 36.6 per cent males (n=60) and 63.4 per cent females (n=104). In order to establish the subjectively assessed psychical health of the middle-aged population, The General Health Questionnaire, 12-GHQ, developed by Goldberg, (1970) was employed. The psychological resilience of the middle-aged population was established by applying the Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, developed by Bartone, (2007) while religiousness was identified by employing the Age-Universal” I-E Scale–12 developed by Gorsuch & Venable (1983). The results of the research revealed that the religiousness, psychological resilience... [to full text]

Psichikos ligos tampa vis didesne viso pasaulio našta tiek finansiškai, tiek žmogiškąja prasme. Carter, Goland (2002) teigia, kad aštuoniasdešimt procentų žmonių, sergančių sunkiomis psichikos ligomis nedirba, nors reikiamai pagydžius, daugelis jų galėtų dirbti. Žmonės, sergantys psichikos ligomis, praranda kasdieninės veiklos įgūdžius, praranda sugebėjimą spręsti savo socialines problemas, praranda sugebėjimą rūpintis asmens higiena, tvarkyti savo buitį. Neįgaliuosius kankina bejėgiškumas ir neviltis, nes jie negali valdyti savo gyvenimo. Dėl šių priežasčių yra svarbu padėti neįgaliesiems ugdyti kasdieninės veiklos įgūdžius, kad jie galėtų gyventi produktyvų ir pilnavertį gyvenimą savo pasirinktoje aplinkoje. Tyrimo problema: kokia yra Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonė apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius bei neįgaliųjų savarankiškumą? Tyrimo objektas: Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonė apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius, neįgaliųjų savarankiškumą. Tyrimo tikslas: tirti Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonę apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius bei neįgaliųjų savarankiškumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą kaip galimybę asmeniui su psichine negalia sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. 2. Tirti bei aprašyti Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonę apie kasdienės veiklos įgūdžių lygį... [toliau žr. visą tekstą] / Increasing number of mentally ill is a massive problem. Mentally ill persons lose everyday living skills, become unable to deal with their social problems, lose the skills of personal hygiene, household doing. That is why it is so important to help the disabled to acquire everyday living skills and live efficient and full value life in the environment chosen by them. Study subject: Everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home, evaluation thereof. Study goal: To evaluate everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home, study the respondents’ opinion about the possibility to teach skills and related problems. Study tasks: 1. To evaluate everyday living skills in persons residing at Didvyžiai Board and Care Home. 2. To analyse the opinion of Didvyžiai Board and Care Home staff about the everyday living skills. 3. To describe the factors (reasons) influencing everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home as perceived by the respondents. Study methods employed for the realisation of the study goal and tasks: analysis of scientific literature, questionnaires, and statistical analysis. Scientific literature has been analysed with the view to the concept of everyday living skills training and the factors effecting skills acquisition in the mentally ill. In order to evaluate everyday living skills of Didvyžiai Board and Care Home residents, as well as to study the respondents’... [to full text]

Atsistatymas yra tai, ką žmonės daro su savo negalia, jis savaime peržengia ligą ir negalią, tai yra ypač unikali žmogaus patirtis. Žmonės patiria sukrečiančius įvykius, tarp jų ir ligas, todėl neišvengiamai susiduria su atsistatymo iššūkiu. Atsistatymas nepakeičia katastrofiškų patirčių fakto - tai reiškia, kad gyvenimas dėl ligos įtakos pasikeitė, bet liga nebėra esminis fokusas - žmogus juda toliau link savo asmeninių interesų ir veiklų. Atsistatymas sergant psichikos liga yra asmeninis procesas, kurį kiekvienas sergantysis suvokia skirtingai, ir nuo to priklauso, kokius jis turi lūkesčius savo atsistatymo atžvilgiu ir kokių paslaugų jam reikia, dėl to yra svarbu suteikti sergantiesiems „balsą“ - tyrinėti atsistatymo atvejus, įvardinant sergančiųjų asmenines atsistatymo koncepcijas, aplinkos veiksnius, turinčius įtakos asmeniniam atsistatymo procesui. Tyrimo klausimas- kokios yra sergančiųjų psichikos liga atsistatymo patirtys? Tyrimo tikslas- atskleisti sergančiųjų lėtine psichikos liga atsistatymo patirtis. Tyrimo tikslui pasiekti naudojama atvejų studijos metodika. Atvejų studija pasižymi tuo, kad fenomenas tyrinėjamas pasitelkiant visus įmanomus duomenų šaltinius. Tai reiškia, kad į atsistatymo reiškinį stengiamasi pažvelgti per daugelį lęšių, siekiant kuo geriau suprasti vykstančius procesus. Atvejo studijos metodika yra paremta socialinio konstruktyvizmo paradigma. Šio požiūrio stiprioji pusė atvejo studijoje yra bendradarbiavimas tarp tyrėjo ir dalyvio, siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / Recovery is what people do with their disabilities, it itself transcends illness and disability, it is especially unique in the human experience. People experience disturbing events, including illness, so inevitably encounter recovery challenge. Recovery does not change the fact of the disastrous experiences of human life. Successful recovery means that life because of illness influence has changed, but the disease is no longer a key focus of human life- people will continue to move toward their personal interests and activities. Recovery is a personal process, so the expectations about recovery and services depends on individual understanding about recovery. It is important to provide patients "voice" – to explore recovery from the perspectives of people with chronic mental illness. Research question- what are recovery experiences of patients with chronic mental illness? The study aim was to reveal recovery experiences of patients with chronic mental illness. Case study methodology was used to achieve the aim of a study. The case study is characterized by the fact that phenomenon is investigated using all available data sources. Case study methodology is based on the social constructivist paradigm. The strength of the case study approach is a collaboration between the researcher and the participant in order to assist the participant to describe their own reality, and the researcher to understand as clearly as possible. The research sample was made under the principle of... [to full text]

Terminas psichikos sutrikimai baudžiamojo proceso moksle turi specialią procesinę teisinę reikšmę ir vartojamas kalbant apie tokius sutrikimus dėl kurių įtariamasis, kaltinamasis negali savarankiškai įgyvendinti teisės į gynybą. Magistro baigiamasis darbas aktualus tuo, jog remiantis susiformavusia teisine praktika, atskleistas įtariamųjų, kaltinamųjų, turinčių psichikos sutrikimų, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo veiksmingumas. Pateikiama naudinga informacija ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorams apie įtariamųjų psichikos sutrikimų tipinius požymius, kurie gali padėti laiku atskleisti įtariamojo psichikos sutrikimus bei tokių žinių gavimo šaltinius. Analizuojamas psichikos sutrikimų nustatymas taikant specialių žinių panaudojimo formas baudžiamajame procese – ekspertizę ir objektų tyrimą. Remiantis mokslinės literatūros apibendrinimu bei archyvinių baudžiamųjų bylų analize pateikiami specialių žinių panaudojimo, psichikos sutrikimams nustatyti, probleminiai aspektai. Be to, analizuojama gynybos instituto svarba baudžiamajame procese. Aptariama viena iš pagrindinių įtariamojo, kaltinamojo, turinčio psichikos sutrikimų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo garantijų - teisė į gynybą bei atstovų pagal įstatymą dalyvavimo procese tikslingumas, atskleidžiami kai kurie diskutuotini aspektai. / The term psychical disorders has a specific juridical meaning in the science of criminal process and it shall be used talking about such disorders, due to which the suspect, indictee cannot independently implement his right to defence. Master’s paper is urgent by the fact that basing upon the already shaped legal practice, efficiency of providing rights and legal interests of the suspects/defendants with mental disorders is disclosed. Useful information for pre-trial investigation officers or prosecutors is provided covering the types of mental disorders of the suspects, which could assist in timely disclosing the suspect’s mental disorders as well as the ways to obtain such knowledge. Disclosure of mental disorders is analysed by applying the special knowledge forms in the criminal proceedings: expertise and subject analysis. Basing upon the scientific literature summary and analysis of archive criminal cases, problem aspects of special knowledge use for disclosure of mental disorders are presented. Besides that, importance of defence institution on the criminal proceedings is analysed. One of the main guarantees of a suspect/defendant with mental disorders to have his/her rights and legal interests assured – his/her right to defence and purposefulness of representatives’ participation in the process according to the law is described, some disputable aspects are disclosed. Taking into consideration the research performed during the final work and the conclusion that rights... [to full text]

Pastaruoju metu visuomenėje gana plačiai nagrinėjama psichikos ligomis sergančių žmonių stigmatizacijos ir diskriminacijos problema. Stigmatizuojantis požiūris, susiformavęs istorijos kontekste palaiko stereotipus, kurie neigiamai paveikia psichikos ligomis sergančių asmenų psichosocialinę egzistenciją. Tyrimo tikslas – nustatyti tiriamų asmenų požiūrį į psichikos ligomis sergančius žmones bei įvertinti sąsajas su sociodemografinėmis tiriamųjų charakteristikomis. Tyrime dalyvavo 227 Kauno ir Alytaus miestų gyventojai (65 vyrai ir 162 moterys). Požiūriui į psichikos ligomis sergančius asmenis nustatyti naudota Didžiosios Britanijos Nacionalinio statistikos departamento sudaryta anketa, „Visuomenės požiūrio į psichikos negalią turinčius žmones skalė“ sutrumpinta forma (angl. Community Living Attitudes Scale Mental Retardation – Short Form (CLAS)) bei tyrimo autorės sudaryta anketa. Tyrimo rezultatai atskleidė vyraujančią nuomonę, jog psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi, neprognozuojamo elgesio, dažnai jų bijoma. Tačiau šie žmonės nesmerkiami, jiems jaučiama užuojauta ir gailestis. Pusė apklaustųjų manė, kad psichikos ligomis sergantiems asmenims naudinga integruotis į visuomenę, tačiau tik vienas trečdalis tiriamųjų sutiko, kad psichiatrinės ligoninės – pasenęs gydymo būdas. Atsižvelgiant į tiriamųjų lytį bei išsilavinimą, didelių požiūrio skirtumų į psichikos ligomis sergančius asmenis nebuvo nustatyta. Tačiau stebimi reikšmingi požiūrio skirtumai atsižvelgiant... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays one of the widely discussed topics is the stigmatization and discrimination of people with mental illness. Stigmatization is based on the stereotypes and negatively reflects on the psychosocial life of people with mental illness. The goal of this research is to define attitudes towards people with mental illness and find correlations with socio-demografic characteristics. 227 respondents from Kaunas and Alytus participated in this study (65 men and 162 women). The following questionnaires were used to assess the respondents attitudes towards people with mental illness: a questionnaire, taken from National Department Statistics of Great Britain, the Community Living Attitudes Scale Mental Retardation – Short Form (CLAS) and a questionnaire made by the author of this study. The results of this study showed the basic attitude that people with mental illness are dangerous. Their behaviour is regarded as unpredictable and they are feared of. However, people with mental illness can expect sympathy and compassion. Half of the respondents admitted that they thought it would be useful to integrate people with mental illness into society, but, on the other hand, only one third of the respondents agreed that mental hospitals are not quite good for people with mental illness. There weren’t significant differences between respondents with regards to their sex and education. Significant differences in attitudes toward people with mental illness were found in different age groups... [to full text]