Darbe yra apžvelgiama teismingumo harmonizavimo Europos Sąjungos mastu, kurio teisinį pagrindą sudarė 1957 m. kovo 25 d. Romos sutarties dėl EEB įkūrimo 220 straipsnis, pagal kurį pirmosios šešios EEB narės įsipareigojo derėtis viena su kita, siekdamos supaprastinti formalumus, taikomus jų teismų sprendimų savitarpio pripažinimui ir vykdymui, genezė, teisės aktai bei susijusi ETT ir valstybių narių teismų praktika. Ypatingas dėmesys yra skirtas bylų, kylančių iš draudimo, individualių darbo ir vartojimo sutartinių santykių (dėl tikslo apsaugoti silpnesnės šalies interesus dar vadinamam apsauginiu) teismingumui. Taip pat yra pateiktas trumpas ETT suformuoto autonominio konvencijų bei Reglamento aiškinimo apibūdinimas. Magistro darbas yra baigiamas trumpu šiuolaikinių teismingumo harmonizavimo pasauliniu mastu tendencijų pristatymu, iš kurių paminėtinos universalaus teismingumo principo specifinių tarptautinės baudžiamosios teisės draudžiamų nusikaltimų civilinėms pasekmėms taikymas bei apsauginių nuostatų atsisakymas reglamentuojant bylų, susijusių su draudimo sutartiniais santykiai, teismingumą. / Common issues of jurisdiction in civil procedure of European Union The legal ground for the states to institute the cooperation on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in civil and commercial matters was Article 220 of the Treaty establishing European Economic Community (EEC) by virtue of which they undertook to secure the simplification of formalities governing the reciprocal recognition and enforcement of judgments of courts. The Regulation 44/2001, which has changed The Brussels Convention, covered many of legal gaps in the regulation of jurisdiction, which were effectively filled by the autonomous Brussels Convention interpretation by the European Court of Justice (ECJ) before. The Regulation 44/2001 provides detailed conceptions of place, in which contract has to be performed and of domicile of the legal persons, renews regulation of jurisdiction over individual contracts of employment and determines the moment of when a court shall be deemed to be seised.

Magistro darbe „PVM reglamentavimas ES“ pirmiausia glaustai aptarti ES teisės instrumentai, jų esmė ir reikšmė PVM reglamentavimui. Stengiamasi atskleisti PVM harmonizavimo procesą, jo istorinę eigą, tikslus, kadangi tolesnė PVM reglamentavimo analizė, neaptarus ES teisės aktų PVM srityje derinimo, būtų neįmanoma. Detaliausiai nagrinėjamas bene reikšmingiausias šio proceso rezultatas – 2006/112/EB direktyva dėl PVM bendros sistemos, kuria nauja redakcija išdėstyta PVM Šeštoji direktyva. Ši direktyva analizuojama ETT praktikos kontekste. Aptariamas PVM objektas, apmokestinamasis asmuo, apmokestinamieji sandoriai, apmokestinamųjų sandorių vieta, apmokestinamųjų sandorių vietos reglamentavimas elektroninės komercijos kontekste, apmokestinimo momentas, apmokestinamoji vertė, tarifų dydis ir struktūra, PVM atskaita. Išskirtinis dėmesys darbe skiriamas leidžiančių nukrypti nuostatų analizei, sukčiavimo PVM problemai, valstybių narių bendradarbiavimo PVM srityje reglamentavimui. Šiais konkrečiais aspektais apibrėžiama magistrinio darbo tyrimo erdvė. Apibendrinant PVM reglamentavimo apžvalgą, išskirtos PVM reglamentavimo tendencijos, PVM derinimo strategija. Stengiamasi atskleisti reikšmę ir ryšį ES teisės normų, skirtų kovai su sukčiavimu bei jo prevencijai, ir normų skirtų valstybių bendradarbiavimui. Leidžiančios nukrypti nuostatos analizuojamos, kaip reguliavimas, turintis tiek neigiamą, tiek teigiamą aspektus. ES valstybių narių nacionaliniai teisės aktai nagrinėjami gana... [toliau žr. visą tekstą] / First of all, in this master work “Legal regulation of the Value Added Tax in the Eu” there are briefly described legal instruments which are used in EU for legal regulation of VAT. Purpose and effect of these instruments concerning legal regulation of the VAT in EU are discussed. The main purpose of this work is to analyze the process of harmonization of VAT, history of this process, and results. Further evaluation of legal regulation of VAT would not be possible without analyzing VAT harmonization. Mostly, attention is paid to very important result of harmonization – Council Directive 2006/112/EC on the common system of value added tax, which is a new edition of Sixth Council Directive 77/388/EEC of 17 May 1977 on the harmonization of the laws of the Member States relating to turnover taxes - Common system of value added tax: uniform basis of assessment. This directive is analyzed in the context of case-law of the European Court of Justice. Territorial scope, taxable persons, taxable transactions, place of taxable transactions, e-commerce concerning place of transaction, chargeable event and chargeability of taxable amount, rates, and deductions are the aspects analyzed. Special attention is paid to analysis of derogations, VAT fraud problem, and cooperation of EU member states in regulation of VAT administration process. Area of this work is defined by mentioned aspects. The tendencies of VAT legal regulations and the strategy of VAT harmonization are described. The... [to full text]

Daktaro disertacija parengta tėvų atsakomybės vaikams tematika. Jurisdikcijos taisyklės, bendrosios nuostatos ir jų taikymas bylose dėl tėvų pareigų vaikams pagal Reglamentą Briuselis IIa yra pagrindinės problemos, patenkančios į empirinio tyrimo sritį. Disertacijoje pateikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos analizė, o taip pat Lietuvos Respublikos bei kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų praktikos analizė. Disertacinio tyrimo objektas apima jurisdikcijos taisykles ir bendrąsias procesines nuostatas reglamentuojančią tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktų sistemą bylų dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, kurios turi Europos Sąjungos elementą, nagrinėjimui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Reglamento nuostatas, reglamentuojančias jurisdikcijos taisykles ginčams, kylantiems dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, spręsti, atskleisti jų autentiško aiškinimo problematiką, taip pat atlikti išsamią bendrųjų procesinių nuostatų tokiose kategorijose bylų analizę bei empiriškai nustatyti, ar Reglamento nuostatos yra pakankamos ir veikia efektyviai, o taip pat, ar Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas bei tiesioginio Europos Sąjungos teisės taikymo praktika, nagrinėjant šeimos bylas dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką. Pabaigoje pateikiami Reglamento bei nacionalinio teisinio reguliavimo tobulinimo pasiūlymai. / Doctoral dissertation is devoted to the theme of parental responsibility. Rules of jurisdiction, common provisions and the application of them in parental responsibility cases under the Regulation Brussels IIa are main issues that fall within the scope of empirical research. The thesis produces a comprehensive analysis of the case law of the Court of Justice of the European Union as well as the judicial practice of the national courts of the Republic of Lithuania and some other European countries. The object of the research encompasses the system of international and European instruments that regulate the rules of jurisdiction and common provisions for hearing parental responsibility cases that have European element. The goal of the research is to analyse the provisions of the Regulation, regulating the rules of jurisdiction for disputes arising in parental responsibility matters, also to reveal the problems of interpretation of these provisions and to fulfil a comprehensive analysis of common provisions that are applied in the above mentioned cases. Then to identify empirically if the provisions of the Regulation are sufficient and work effectively, and the national legislation, implementing the Regulation, and direct application of the Regulation is compatible with the aims of the European Union and the practice of the Court of Justice of the European Union. Finally, the proposals for the refinement of the Regulation text and national legislation are given.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]