Šiame darbe autorius aptaria įmonių bankroto administratorių, įmonių restruktūrizavimo administratorių teisinį statusą, taip pat pateikiamas jų palyginimus su kitomis šalimis, ypač atkreipiant dėmesį į įstatymo normas, sukuriančias skirtingą teisinį rėžimą. Įstatymo leidėjo nustatytas įmonių bankroto administratoriaus apibrėžimas nėra pakankamas ir konkrečiai nepaaiškina, kam atstovauja bankroto administratorius ir koks yra jo veiklos tikslas. Bankroto administratoriaus darbo specifika pasireiškia tuo, kad jis gina ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir kreditorių, kurių tikslas įvykdyti savo finansinius reikalavimus, interesus. Bankroto administratoriaus tikslas taip pat yra ir jo asmeninė materialinė nauda ar pelnas, kurį gauna įvykdęs šiuos įsipareigojimus. Administravimas yra ir komercinė ūkinė veiklos rūšis, kurios pasirinkimo teisę garantuoja LR Konstitucijos 48 straipsnis. Bankroto administratorius valdydamas įmonės turtą turi pirmiausia įvykdyti jam keliamus reikalavimus ir atitikti tam tikrus kriterijus, kas reiškia specifinių žinių turėjimą ir išankstinį pasirengimą atlikti šį darbą. Taip sumažinama klaidų ir nesusipratimų galimybė bankroto proceso metu. Taisyklės taip pat numato ir reikalavimus, keliamus fiziniams asmenims, siekiantiems teikti įmonių restruktūrizavimo administratorių paslaugas. Nuo bankroto administratoriaus reikalavimų šie skiriasi tuo, kad asmuo privalo jau turėti teisę teikti įmonės bankroto administratoriaus paslaugas. Dabartiniame Įmonių... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper author discusses insolvency, bankruptcy administrators status in mentioned legal field. Also paper includes analysis of Lithuanian laws related to bankruptcy and insolvency. Author while using multiple methods evaluates current laws and proposes his own ideas of ways for them to be developed in the future. According to author, biggest flaw is related with assigning the administrator. Current practice does not create precedent of transparency whilst keeping the process effective. Author gives his arguments about proposals to make process more transparent. Also paper mentions of restructuring administrators status, differences and similarities between two different processes are outlined. Also author outlines the same flaws in two different acts, which, according to author, may be harmful – both acts have to be corrected in order to maintain high quality of both processes. Author also analyzes historic laws, comments institutes that were used before current acts. In this paper author also analyzes acts of countries and regions like United States of America, Scandinavia, Baltic countries, Greece, Germany, Poland etc. In the end, author summarizes whole paper with conclusion summarizing whole paper and all of his ideas again concluded and presented in an clear way.

Magistro baigiamąjį darbą sudaro 4 skyriai. Pirmajame skyriuje nagrinėta įrodymais grįstos politikos teorinė prieiga. Antrajame – įrodymų naudojimas sveikatos priežiūros srityje. Tuo tarpu trečiasis skyrius skirtas sveikatos priežiūros įstaigų bei paslaugų restruktūrizacijos analizei akcentuojant trečiojo restruktūrizacijos etapo pasiekimus. Galiausiai paskutiniame skyriuje koncentruojamasi į empirinę darbo dalį, išryškinant sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos politikos formuotojų požiūrį į trečiojo restruktūrizacijos etapo rezultatus sveikatos priežiūros paslaugų bei trečiosios programos įgyvendinimo kontekste. Užsibrėžtas darbo tikslas: išanalizuoti trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo etapo rezultatus remiantis įrodymais grįstos politikos teorine prieiga. Darbo uždaviniai: išanalizuoti įrodymais grįstos politikos teorinę koncepciją bei jos taikymą sveikatos priežiūros srityje; pasitelkus Lietuvos sveikatos ekspertų vertinimus, teisinį reglamentavimą, išnagrinėti sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizacijos etapų pasiekimus; atskleisti paslaugų prieinamumo, kokybės ir saugumo pokyčius trečiojo restruktūrizacijos etapo kontekste; išanalizuoti stacionarinių paslaugų, finansavimo bei įstaigų tinklo optimizacijos rezultatus ir jų poveikį sveikatos priežiūrai; atskleisti trečiosios restruktūrizacijos programos tikslo bei uždavinių įgyvendinimo problemas; išnagrinėti trečiojo restruktūrizacijos etapo rezultatų... [toliau žr. visą tekstą] / The M.A. thesis consists of four chapters. In the first chapter the evidence-based theoretical approach to the political theory is analyzed. In the second chapter the use of evidence in the area of health care is discussed. The third chapter deals with the analysis of the restructuring of health care system, emphasizing results of the third stage of the restructuring. In the last chapter the empirical part of the research is presented. It shows the approaches of health care specialists and creators of health politics concerning the results of the third stage of restructuring in the context of health care delivery system and implementation of the third stage programme. The aim of the M.A. thesis is to analyze the results of the third stage of health care delivery system restructuring regarding the evidence-based theoretical approach to the political theory. In order to achieve the aim the following objectives have been set out: to review the thoretical conception of the evidence-based theoretical approach to the political theory and its application in the area of health care; to analyze the results of the stages of health care delivery system restructuring regarding the evaluation of Lithuanian health care experts and legal regulation; to show the changes in accessibility, quality and safety of health care delivery services in the context of the third stage of restructuring; to analyze the results of health care stationery services, financing and optimization of institution... [to full text]

The disertation investigates a crucial factor, determining decisions on development of Lithuanian transport system - Common European transport policy in the field of road and railway and provides comprehensive answers to the following questions: (1)are the EU solutions in transport development field economically consistent and feasible, (2) what are the means, suitable for its’ implementation, (3) what effects it will cause for Lithuania’s transport system as well as the whole economic and social life.