Migration literature tends to focus on individual level factors, such as human capital acquired abroad, to explain the success of the integration of returnees while neglecting the importance of the environment in their home country. The dissertation offers a theoretical framework, which involves the factors of the home country’s labour market in explaining the integration of return migrants, while at the same time taking into account changes in the human capital of returnees while they were abroad. The empirical findings of the dissertation are based on three representative surveys carried out in late 2013 among three different audiences in Lithuania: 1) adult population (N=1930); 2) employers (N=1000), and 3) returnees (N=804). The research revealed that almost all return migrants have acquired valuable knowledge and skills while abroad that they expect to use in advancing their careers in Lithuania. Yet most of them underutilise their foreign experience after return. Moreover, they feel that their new knowledge and skills are undervalued in Lithuania. Indeed, the research proved that rather unfavourable attitude towards return migrants and their migration experience prevails in Lithuanian society and among employers. Returnee unfriendly environment leads not only to the loss of potential benefits of human capital but also to the unsuccessful reintegration of returnees and, eventually, to their repeat migration. Therefore, migration policies that aim at encouraging return... [to full text] / Migracijos literatūroje grįžusių migrantų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje sėkmė dažniausiai siejama su grįžusiųjų užsienyje įgytais žiniomis ir įgūdžiais, tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama juos priimančios darbo rinkos įtakai. Disertacija siekiama užpildyti šią nišą, analizuojant grįžtamąją migraciją ne tik iš grįžusių migrantų, bet ir iš kilmės šalies darbdavių perspektyvos. Disertacija, kurios empirinis tyrimas remiasi 2013 m. atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės, Lietuvos darbdavių ir į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausomis, atskleidžia, kad Lietuvai būdingas žemas darbo rinkos imlumas užsienyje įgytam žmogiškajam kapitalui. Tai paaiškina, kodėl daugeliui grįžusių migrantų migracijos patirtis netampa privalumu Lietuvos darbo rinkoje, nepaisant to, kad 8 iš 10 grįžusių migrantų teigia užsienyje patobulėję. Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad negalėjimas panaudoti užsienyje įgytų žinių ir įgūdžių bei jausmas, kad jie nėra tinkamai įvertinami, yra svarbus grįžusiųjų pakartotinės migracijos veiksnys. Tai leidžia naujai pažvelgti ir į Lietuvos ir kitų šalių įgyvendinamą migracijos politiką, kuri paprastai yra orientuota į grįžtančiųjų skaičiaus augimą, tačiau disertacijos tyrimas rodo, kad norint užtikrinti grįžtamosios migracijos tvarumą, dėmesį reikia sutelkti į grįžusiųjų ir jų įgytų žinių paklausos šalies darbo rinkoje didinimą. Be praktinių rekomendacijų politikai tobulinti disertacija papildo migracijos mokslinę literatūrą naujomis... [toliau žr. visą tekstą]

Migracijos literatūroje grįžusių migrantų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje sėkmė dažniausiai siejama su grįžusiųjų užsienyje įgytais žiniomis ir įgūdžiais, tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama juos priimančios darbo rinkos įtakai. Disertacija siekiama užpildyti šią nišą, analizuojant grįžtamąją migraciją ne tik iš grįžusių migrantų, bet ir iš kilmės šalies darbdavių perspektyvos. Disertacija, kurios empirinis tyrimas remiasi 2013 m. atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės, Lietuvos darbdavių ir į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausomis, atskleidžia, kad Lietuvai būdingas žemas darbo rinkos imlumas užsienyje įgytam žmogiškajam kapitalui. Tai paaiškina, kodėl daugeliui grįžusių migrantų migracijos patirtis netampa privalumu Lietuvos darbo rinkoje, nepaisant to, kad 8 iš 10 grįžusių migrantų teigia užsienyje patobulėję. Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad negalėjimas panaudoti užsienyje įgytų žinių ir įgūdžių bei jausmas, kad jie nėra tinkamai įvertinami, yra svarbus grįžusiųjų pakartotinės migracijos veiksnys. Tai leidžia naujai pažvelgti ir į Lietuvos ir kitų šalių įgyvendinamą migracijos politiką, kuri paprastai yra orientuota į grįžtančiųjų skaičiaus augimą, tačiau disertacijos tyrimas rodo, kad norint užtikrinti grįžtamosios migracijos tvarumą, dėmesį reikia sutelkti į grįžusiųjų ir jų įgytų žinių paklausos šalies darbo rinkoje didinimą. Be praktinių rekomendacijų politikai tobulinti disertacija papildo migracijos mokslinę literatūrą naujomis... [toliau žr. visą tekstą] / Migration literature tends to focus on individual level factors, such as human capital acquired abroad, to explain the success of the integration of returnees while neglecting the importance of the environment in their home country. The dissertation offers a theoretical framework, which involves the factors of the home country’s labour market in explaining the integration of return migrants, while at the same time taking into account changes in the human capital of returnees while they were abroad. The empirical findings of the dissertation are based on three representative surveys carried out in late 2013 among three different audiences in Lithuania: 1) adult population (N=1930); 2) employers (N=1000), and 3) returnees (N=804). The research revealed that almost all return migrants have acquired valuable knowledge and skills while abroad that they expect to use in advancing their careers in Lithuania. Yet most of them underutilise their foreign experience after return. Moreover, they feel that their new knowledge and skills are undervalued in Lithuania. Indeed, the research proved that rather unfavourable attitude towards return migrants and their migration experience prevails in Lithuanian society and among employers. Returnee unfriendly environment leads not only to the loss of potential benefits of human capital but also to the unsuccessful reintegration of returnees and, eventually, to their repeat migration. Therefore, migration policies that aim at encouraging return... [to full text]