Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text]

The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text] / Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą]

Magistrinio darbo tema pasirinkta dėl jos aktualumo. Šio darbo autorė yra akademinės bendruomenės narė, todėl minėtoje srityje kylančios problemos ir nesklandumai yra aktualūs ne tik valstybiniame ar tarptautiniame, bet ir asmeniniame lygmenyje. Šiuo metu viena iš labiausiai aptarinėjamų sričių Lietuvoje - švietimo ir mokslo sistema, jos struktūra, o ypatingai finansavimas. Prie temos aktualumo nemenkai prisidėjo ir 2005 m. spalio 13 d. visuotinis studentų streikas, Lietuvos įstojimas į ES, kur mokslas ir žinios seniai tapę vienais iš esminių prioritetų, todėl itin svarbu užtikrinti tinkamą švietimo srities finansavimą ir lėšų paskirstymą taip, kad tai maksimaliai atitiktų visų suinteresuotų socialinių grupių interesus ir esamas galimybes. Šiuo metu švietimo sistemos finansavimas Lietuvoje yra nepakankamas, lėšos skirstomos neefektyviai. Lietuvos švietimo sistemą sudaro keli etapai – tai pagrindinis ugdymas, aukštasis ir profesinis mokslas, suaugusiųjų mokymas, perkvalifikavimas arba kvalifikacijos kėlimas. Jos finansavimui skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei ES paramos (struktūrinių fondų). Nagrinėjant baigiamojo darbo temą, remtasi Lietuvos Respublikos ir ES įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, lietuvių ir užsienio autorių darbais, periodiniais LR Švietimo ir mokslo ministerijos leidiniais ir kita literatūra. Darbe pateikiamos švietimo, švietimo sistemos, biudžetinio finansavimo ir su tuo susijusios sąvokos, jų išaiškinimai... [to full text] / This theme of the science work was chosen taking it into account its urgency. The authoress of this work belongs to the academic society, so the problems, which arise in this field, are important and urgent at the State or international level as well as at the personal level. Nowadays one of the most discussed spheres in Lithuania is the system of the education and science, its’ structure, especially its’ funding. The theme of this work is topical as well for the universal strike of students on the 13th of October 2005, Lithuania’s joining EU, where the education is one of the most important priorities for long time, that’s why it is so important to ensure the proper funding of the educational system and assure that funds would be distributed in the way, which would maximally accord interests and current possibilities of all interested social groups. The system of the education in Lithuania consists of few stages – it is the main education, high and professional education, adults’ education, re-qualification or constitution of qualification. Assignations from the State budget, budgets of local administrations and EU financial support (structural funds) are addressed for its’ funding. In the analysing of this work’s topic where used laws of the Republic of Lithuania and EU, under-legal acts works of Lithuanian and abroad authors, periodical publications of the Lithuania’s ministry of education and science and other literature. In the science work are presented notions of... [to full text]

Disertacijoje analizuojami subnacionalinio valdymo struktūros ir teritorinių savivaldybių kompetencijos tobulinimo teoriniai ir praktiniai aspektai. Pirmame disertacijos skyriuje nagrinėjami decentralizacijos teoriniai-metodologiniai aspektai: decentralizacijos turinio analizės problemos ir decentralizacijos privalumai bei trūkumai. Aptariama subnacionalinio valdymo struktūra ir vieta viešojo valdymo sistemoje, analizuojamos teritorinių savivaldybių kompetencijos sampratos, teritorinių savivaldybių ir kitų viešojo valdymo subjektų kompetencijos atskyrimas, teritorinių savivaldybių kompetencijos apibūdinimas, nagrinėjami subnacionalinio valdymo struktūros ir teritorinių savivaldybių kompetencijos nustatymo teoriniai aspektai. Antrame skyriuje analizuojama Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūra ir vieta šalies viešojo valdymo sistemoje, išryškinamos teritorinio valdymo reformų kryptys 1995-2008 m. rugpjūtį, nagrinėjama Lietuvos savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencija ir sąveika 1995-2008 m. rugpjūčio laikotarpiu. Trečiame skyriuje pagrįsta disertacinio projekto metu atlikto empirinio tyrimo metodologija. Pristatomi ir apibendrinami Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūros ir vietos savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencijos tyrimo rezultatai. Atlikto empirinio tyrimo pagrindu pateikiamos alternatyvios Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūros ir savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencijos modelio... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical and practical aspects of sub-national government structure and territorial municipalities‘ competence are developed in a dissertation. The first chapter of the thesis examines the theoretical-methodological aspects of decentralization: problems of decentralization contents analysis as well as shortcomings and advantages of decentralization. It discusses the sub-national government structure and its place within the public governance system; analyzes the conceptions of territorial municipalities’ competence, division of competence of territorial municipalities and other subjects of public government as well as description of competence of territorial municipalities; examines theoretical aspects of establishing the sub-national government structure and the competence of territorial municipalities. The second chapter analyses the sub-national government structure of Lithuania and its place within the country’s public governance system, highlights the directions of territorial government reforms made in 1995- August 2008, examines the competence of Lithuanian municipalities and county governors’ institutions during the period of 1995-August 2008. The third chapter substantiates the methodology of empirical research, carried out in the course of thesis project. Research results of the sub-national government structure of Lithuania and of the competence of local municipalities and county governors’ institutions are presented and summarized. Based on the conducted... [to full text]

Narinėjant Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrimosi ypatybes, magistriniame darbe: • Nagrinėjama Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimas: sukurta konteinerinių aikštelių ir atliekų priėmimo punktų sistema, įrengtas regioninis Aukštrakių sąvartynas, patvirtintas „Teršėjas moka“ principas. • Analizuojami ES reikalavimai atliekų tvarkymo srityje bei teisinis reglamentavimas Lietuvoje. • Nagrinėjami Šiaulių regioninės sistemos veiklos pirmieji rezultatai: Atlikus tyrimą pastebėta, kad pradėjus diegti regioninę atliekų tvarkymo sistemą surenkama daugiau antrinių žaliavų, tačiau mažiau nei buvo prognozuota. • Patvirtinta preliminariai suformuluota hipotezė: Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimas yra lemiamas veiksnys Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrimui. / The characteristic of this work when the Siauliai region waste management system is establishing are: • Creation of the system of dumster and waste admission stations, installation of new regional landfill in Aukstrakiai, confirmation of principe of „Payment of Polluter“. • Analyses of EU and Lithuania legislation in waste management creation. • When analysis was done, perceive that secondary stakles was collect more but less when it prognozed. • Sertified the hypothesis that the payment for waste collection and management is decisive factor in creation of Siauliai region waste managment.

Land in its nature and destination is a peculiar real estate. Issues of land ownership are topical to all, as most of us were affected by problems of property right restoration, others wish to acquire new land lots for private building. Land belongs not to private persons, but to the state, municipalities. Persons owning land lots according to title are interested in the opportunity to conclude real estate transactions. The appearing disagreement and disputes regarding title are settled in the manner prescribed by laws. In the present Master theses the ways and conditions of acquiring land for ownership are discussed, private land ownership right is considered and also the right of state and municipalities to have land in their ownership is analyzed. In another chapter the law of disposal of land, land transactions peculiarities are analyzed comparing them with other real estate transactions. In the third part the inviolability of ownership right and protection of land ownership law consolidated in the Constitution is analyzed.