<p> The intent of this qualitative research study was to investigate the experiences of eighth-grade readers as they read nonfiction text on an iPad for academic purposes. Analysis of the Common Core State Standards (CCSS) calls for close reading requiring readers to interact with the text to create meaning (Fisher, n.d.). With this in mind, the researcher investigated reading strategies students used to support their reading as well as what role the iPad features played in the reading process. Several theoretical perspectives informed the framework for this study: (a) New Literacies theory, (b) transactional theory, (c) constructivist theory, and (d) metacognition theory. These perspectives focused on the reading comprehension strategies students used to facilitate reading comprehension while reading nonfiction text on an e-reader, specifically on an iPad. Data sources for this study included the following: (a) retrospective think alouds; (b) student questionnaire about iPad knowledge and experiences; (c) pre-study student interview; (d) post-study student interview; (e) Metacognitive Awareness of Reading Strategies Inventory (MARSI); (f) student observations; and (g) teacher interview. Preselection data for the collective case study participants were used to identify proficient readers who displayed confidence, competency, and control over text. The criteria used for participant selection included (a) reading skills using Lexile Levels, (b) MARSI survey, and (c) iPad use survey to determine prior knowledge of iPad. Three themes emerged in the collective case study that were directly related to the analysis. Students used a combination of (a) reading comprehension strategies, (b) nonfiction features, and (c) iPad features to support their reading of nonfiction on the iPad. Analysis of the data revealed three distinct groups for which recommendations were made: (a) classroom teachers, (b) publishers, and (c) researchers.</p>

<p> The purpose of this qualitative case study was to investigate the impact a robotics curriculum might have on the experiences and perceptions of middle school girls in two California classrooms. The research found that middle school girls in two different California classrooms felt that their experiences with robotics were personalized experiences that were positive and rewarding. Additionally, the girls felt that robotics was a curriculum that they could relate to real-life, and it was a curriculum that was relevant to their lives. The research found that girls had perceptions about STEM fields that remained sex-biased, and they perceived that certain occupations were more geared toward woman than men and vice versa. Both teachers provided learning environments that were free from sexist constructs.</p>

No description available.

Mokyklos vykdo daug ir įvairių socializacijos programų. Vienos jų yra įtrauktos į ugdymo turinį, kitos vykdomos popamokinėje veikloje, įvairiuose būreliuose mokykloje ir už jos ribų ir kt. Yra programos vykdomos visus metus, šalies lygmens, programos remiamos savivaldybių, tarptautinės ir nacionalinės programos. Šių programų gausa neretai yra iššūkis mokytojams, socialiniams pedagogams, nes reikia susitarti, kokias programas rinktis ir kaip jas įgyvendinti mokykloje. Nėra atliktų tyrimų, kaip socializacijos programos padeda mokytojams ir mokyklai siekti iškeltų ugdymo tikslų ir kaip tai padeda įvairios mokykloje vykdomos socializacijos programos. Todėl mokykloje turėtų būti išanalizuotos ir pasirengtos kompleksiškai įgyvendinti įvairios socializacijos programos. Darbo tikslas: Išnagrinėti socializacijos programų įgyvendinimą bendrojo lavinimo mokyklose pedagogų požiūriu. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti mokslinę literatūrą socializacijos sampratos ir ugdymo turinio klausimais 2. Išstudijuoti dokumentus ir teisės aktus, reglamentuojančius socializaciją, ir apžvelgti nacionalinių socializacijos programų raidą. 3. Išsiaiškinti socialinių pedagogų ir mokytojų nuomonę apie galimybes įgyvendinti socializacijos programas mokyklos lygmeniu ir palyginti mokytojų, socialinių pedagogų nuomones apie socializacijos programų įgyvendinimo mokyklose galimybes. 4. Parengti rekomendacijas, kaip socializacijos programos tinka ugdyti tam tikras bendrąsias kompetencijas ir gyvenimo įgūdžius... [toliau žr. visą tekstą] / Schools implement a lot of various programmes of socialization. Some of them are included into the content of training, some are included into the content of training, some are developed in extracurricular activities, in various clubs at school and outside it and etc. There are some programmes which are accomplished the whole year, the state programmes, the programmes which are supported by the institutions of local government, international and national programmes. The abundance of these programmes is often the challenge for the teachers, social pedagogues, because it is needed to agree about the chosen programmes and how to realize them at school. There are not any researches, how the programmes of socialization help the teachers and school to achieve the raised training purposes. In the research it is tried to find out the opinion of the social pedagogues and the teachers about the realization of the preventive programmes and the programmes of socialization and compare the opinions of the teachers and social pedagogues about the possibilities of realization of the programmes of socialization at schools. The purpose of the research: To analyse the realization of the programmes of socialization at schools of general education from the point of view of the teachers. The objectives of the research: 1. To analyse the scientific literature, which concerns the concept of socialization and the problems of the content of training. 2. To study the documents and the acts of law... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas informacinių komunikacinių technologijų naudojimas ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus bendrojo lavinimo mokykloje. Darbe atlikta mokslinės ir metodinės literatūros analizė, anketinė apklausa. Tyrimo tikslas – išanalizuoti informacinių komunikacinių technologijų naudojimą, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Pristatyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių sampratą. 2. Išanalizavus mokslinę ir metodinę literatūrą įvertinti informacinių komunikacinių technologijų naudojimą specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymosi procese. 3. Ištirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ir pedagogų požiūrį į informacinių komunikacinių technologijų naudojimą ugdyme. 4. Atskleisti pedagogų požiūrį į informacinių komunikacinių technologijų veiksmingumą ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa raštu, kiekybinių ir kokybinių duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 38 pedagogai ir 64 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Tiriamieji atrinkti iš anksto atlikus žodinę apklausą ir nustačius pedagogus, kurie dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Anketinė mokinių apklausa vykdyta specialiųjų pedagogų ir logopedų užsiėmimų metu prieš tai išaiškinus pildymo metodiką. Atlikus tyrimą... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s paper analyses the appliance of information and communication technologies in educating students with special educational needs in a school of general education. Analysis of scientific and methodological literature and questionnaire survey have been done. Research aim: analyse the appliance of information and communication technologies in educating students with special educational needs in a school of general education. Research tasks: 1. Introduce the concept of students with special educational needs. 2. After having analysed scientific and methodological literature, evaluate the appliance of information and communication technologies in an educational process of students with special educational needs. 3. Analyze the attitude of students with special educational needs and pedagogues towards the appliance of information and communication technologies in education. 4. Reveal the attitude of pedagogues towards the effectiveness of information and communication technologies in educating students with special educational needs. Research methods: analysis of scientific literature, questionnaire survey in writing, analysis of quantitative and qualitative data. The research was attended by 38 pedagogues and 64 students with special educational needs. Attendants were selected after a verbal interview was done in advance and pedagogues working... [to full text]