Darbe analizuojamos didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių socialinio dalyvavimo galimybės. Išanalizavus mokinių, turinčių didelius specialiuosius ugdymo(si) poreikius, socialinio dalyvavimo teorinius aspektus, remtasi mokytojų, specialistų ir tėvų „n“ specialiosios mokyklos pedagogų ir tėvų patirtimi norint atskleisti mokinių, turinčių negalę (didelius ugdymosi poreikius) socialinio dalyvavimo aspektus bei jį lemiančius veiksnius. Atvejo tyrime, taikant pusiau-struktūruoto interviu metodą, siekiama atskleisti mokinių, turinčių didelius specialiuosius ugdymo(si) poreikius socialinio dalyvavimo galimybės šeimoje, mokykloje, visuomenėje. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis atskleista, kad specialiosios mokyklos specialistai socialinį dalyvavimą apibrėžia kaip tarpusavio bendravimą, savitarpio pagalbą, socialinių gebėjimų raišką, buvimą aktyviu visuomenės nariu. Mokinių, turinčių didelių SUP socialinio dalyvavimo trukdžiai siejami su turima negale ir žemo lygmens gebėjimais, visuomenės požiūriu ir šeimos nuostatomis. Mokykloje mokiniams siūloma popamokinės veiklos įvairovė, skatinama mokinių tarpusavio interesų bendrystė, siekiama artimų ir draugiškų mokinių ir darbuotojų santykių. Socialinio dalyvavimo galimybes šeimoje skatina: vaikų pozityvių emocijų palaikymas; sąlygų, atitinkančių vaiko poreikius, šeimoje sudarymas; savarankiškumo įgūdžių ugdymas; šeimos narių aktyvesnis įsitraukimas į mokyklos bendruomenės veiklą. / The opportunities of socializing for children with high levelled special educational needs are analyzed in the thesis. During the analyzing of thoretical aspects of socializing for pupils with high levelled special educational needs we have based on the experiences of teachers, specialists, teachers and parents of „n“ special school with the aim to reveal main aspects of socializing and the factors which influence them for pupils with disabilities (having high levelled educational needs).We have been searching to reveal the opportunities of socializing at school, family, society for children with high levelled special educational needs during the analyzing of practices upon the method of semi-structured interview. It has been revealed upon the empirical studies that the specialists of special schools define the socializing as communication with each other, mutual assistance, expression of social skills, active participating in social life, being an active society‘s member.

Tyrimo aktualumas. Kiekvienas vaikas turi teisę į mokslą. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, Specialiojo ugdymo įstatymas ir kiti teisės aktai, tačiau kai kurie vaikai gali susidurti su šios teisės pažeidimais ir sunkumais. Įgyvendinant specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas, būtina siekti, kad šių mokinių teisės į mokslą nebūtų pažeistos, užtikrinant visiems mokiniams lygias mokymosi galimybes, vadovaujantis principu ,,mokykla visiems“. Magistro darbe siekiama išsiaiškinti, kokias teises specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniai turi bendrojo lavinimo mokykloje ir kaip jos įgyvendinamos, su kokiomis problemomis susiduriama, kurios apribotų šių mokinių teises į mokslą. Tyrimo objektas - specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių teisių į mokslą įgyvendinimas. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių teisių į mokslą įgyvendinimo problemas. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas anketinės apklausos metodu. Parengtos dvi anketos: pedagogams pusiau uždaro tipo anketa ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams uždaro tipo anketa. Tyrime dalyvavo 92 aukštesniųjų klasių bendrojo lavinimo pedagogai ir 100 (4 - 10 klasių) specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniai, integruoti į bendrojo lavinimo klases. Anketinės apklausos metodu tirta, ar pedagogai turi pakankamai kompetencijų ugdyti specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinius, koks bendraklasių požiūris šių... [toliau žr. visą tekstą] / The urgency of the research. Every child has the right to study. Although this right is based on the Constitution the Education Act of the Republic of Lithuania the Special Education Law and other laws, some of the children still face difficulties and offences of this right. While integrating pupils with special needs into the secondary schools of general education it is very important to strive not to offend this right and guarantee equal possibilities for all the children to study following the principle “school for all”. This paper for Master’s Degree aims to find out what rights pupils with special needs have in a secondary school of general education and how they are implemented, what problems are faced, and what limits the right of a pupil having special needs to get appropriate education. The main subject of the research: the problems faced while integrating pupils with special needs into the secondary schools and implementing their right to study. The objective of the research: analyse the problems of implementing the right. The approach. The research was done using the method of quistionaires. There were 2 quistionaires prepared: a semi closed type of a questionnaire for the teachers and a closed type of a questionnaire for the pupils having special needs. 92 teachers and 100 students with special needs (from the 4th to the 10th forms) integrated into the ordinary classrooms general education schools participated in the research. The research investigated teachers... [to full text]

This article discusses the psychological, methodological, practical and partially administrative communicative competence of teachers at one Vilkaviškis secondary school (SSCH) to educate children with special needs (SN) in integrated teaching conditions. It presents the results of teachers‘ questionnaire, recommendations for national pedagogical studies for BA, MA and qualification courses. The article draws five conclusions: 1.Teachers in Vilkaviškis SSCH do not possess the psychological competence for integrated education of children with SN. Due to the dominating psychological stereotypical bias some teachers are not interested in special education, partially take the individual qualities of children with SP into consideration, do not seek better quality of education, refuse to cooperate, leave education to the competence of a special educator or speech therapist. 2. The methodological competence of teachers in Vilkaviškis SSCH is insufficient since the majority of teachers have not heard a course of lectures on special education, 1/5 of teachers have not been certified, 65,1% of teachers regard their abilities to recognize a pupil with SN as unsatisfactory or insufficient, they do not know the main principles of work with children with SN. 3. The low quality practical competence of teachers in Vilkaviškis SSCH is mainly determined by the negative attitude of the school community to the integrated education of children with SN and by the lack of methodological... [to full text]

Darbe atlikta teorinė kompetencijos sampratos ir specialistų, dirbančių su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei jų šeimomis, profesinio pasirengimo ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad Lietuvos specialistų, dirbančių su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei jų šeimomis, profesinio pasirengimo turinys iš dalies atitinka Europos ankstyvosios intervencijos specialistų profesinio rengimo programos turinį, o profesinės kompetencijos įgyjamos ir per praktiką. Atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas išanalizuoti, kokias profesines kompetencijas specialistai, dirbantys su ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, ir jų šeimomis (t.y. ankstyvosios intervencijos specialistai) įgyja universitetinėse studijose bei kvalifikacijos kėlimo kursuose ir įvertinti specialistų turimų kompetencijų tinkamumą darbui ankstyvosios intervencijos srityje. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant atviro tipo klausimyną, parengtą remiantis Leonardo da Vinčio projekto „Ankstyvosios intervencijos vaikystėje specialistų rengimo Europinis pažymėjimas“ (EBIFF) esminėmis nuostatomis, kuriame specialistai kartu su tyrėja išsamiai apibūdino savo įgytas žinias ir gebėjimus, remdamiesi formaliais dokumentais (bakalauro ir magistro studijų diplomų priedėliais ir kitais jų kompetenciją įrodančiais dokumentais). Specialistų profesinės kompetencijos sąlygiškai vertinamos atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of competence and peculiarity of professional training of the specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families, had been performed in this work. The hypothesis stating that the principles of professional training of Lithuanian specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families, partly matches the content of the European programme, which resumes the principles of professional training for the early intervention specialists. The hypothesis also states that professional competence is gained through the process of practice. The qualitative investigation, whose aim was to analyze what professional competence is gained by the specialists, who work with early and preschool age children with special needs and their families (these are the early intervention specialists), during the university studies and courses of professional improvement and evaluate the suitability of their present competence for the work in the field of the early intervention, had been performed. The data had been collected using the open type of questionnaire, which was prepared according to the main regulations of the Leonardo da Vinci project “The European passport of the early childhood intervention specialists’ training” (EBIFF). During the investigation, the specialists along with the investigator had comprehensively described knowledge and skills they already had... [to full text]

Šiame darbe bus siekiama atskleisti, kokius metodus ir būdus taiko mokytojai, mokydami rišlaus rašytinio teksto ir, kaip padeda mokiniams įveikti rišlaus teksto rašymo sunkumus. Tyrimo objektas – rašytinės rišliosios kalbos ugdymas. Išsikeltas tikslas – ištirti, kaip specialioje mokykloje ugdomi gebėjimai kurti rišlų rašytinį tekstą. Suformuluoti uždaviniai. / The present paper deals with methods and means applied by teachers when teaching pupils to create a coherent written text and assisting them to overcome difficulties experienced when creating a coherent text. Subject-matter of the research – education of written cohesive language. Objective of the research – to analyze the development of abilities to create a coherent written text in a special type school.

The Master’s work is formed of introduction, 2 chapters, conclusions and suggestions, a list of literature, summary and supplements. A social and scientific urgency of the research, problematical questions and the hypothesis of the research, goals and tasks are presented in the introduction. There is also described a methodology of the research and data edition, presented a sample of the research. Theoretic specific features of interests in History are discussed in the first chapter of the final work. It is acquainted with a process of integration students with special needs to general education system. It is discussed the role of interest in learning process and the factors which develop the interest in teaching. A data of research of J. V. Vaitkevičius and V. Pobrein analyzing a rating of subjects’ difficulties is presented. The analysis of this research shows that History is one of the hardest subjects. The first chapter is concluded with presentation of methods and ways stimulating special needs students to be interested in History. A practical part of Master’s work is presented in the second chapter: investigative, methods of the research, a quantitative and qualitative analysis of observed History lessons. At the research there were observed 70 History lessons at schools of Šilalė town and district, their course was recorded. A special attention was paid to special needs students’ occupation in the lessons. Another research was made using a questionnaire... [to full text]

Magistro darbo santrauka Magistro darbe atlikta teorinė pedagogų pasirengimo ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių, analizė. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai nuvertina savo kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir tai didele dalimi lemia nepakankamas pastangas ugdyti šiuos mokinius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti pedagogų poţiūrį į kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių poreikius. Atlikta statistinė (aprašomoji daţnių, procentų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 180 bendrojo lavinimo mokyklų aukštesniųjų klasių pedagogų, ugdančių aukštesniųjų klasių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjama: pedagogų pasirengimas ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių; pedagogų nuomonės apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą; jų suvokiamus šių mokinių ugdymo tikslus ir patiriamas problemas; pedagogų profesinių kompetencijų įsivertinimas; pedagogų profesinės saviugdos poreikiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokinius, turinčius specialiųjų poreikių, mokytojai laiko lygiaverčiais mokyklos bendruomenės nariais, o mokinių individualių ugdymosi poreikių tenkinimą – svarbiausiu jų mokymo bruoţu. Tačiau mokymo(si) pasiekimai, mokytojų nuomone, labiausiai priklauso nuo šeimos ir paties vaiko. 2. Dauguma pedagogų, ugdydami specialiųjų poreikių mokinius, siekia formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The paper deals with the theoretical analysis of the teachers’ preparedness to educate the pupils with special educational needs. It was brought up the hypothesis that general education school teachers devalue their competences to satisfy the special educational needs for the senior pupils and that is the basic influence to bear on incomplete efforts to educate these pupils. The research was fulfilled using the results of the inquest. It’s goal – to survey teachers’ attitude towards the competence to meet the requirements for senior pupils with special educational needs. The analysis of the statistic (descriptive rate, percentage) data was done. 180 general education school teachers, working with the senior pupils with special educational needs, participated in this research. In empirical part are analyzed: teachers’ preparedness to work with the pupils with special educational needs; teachers’ opinion about the education of the pupils with special educational needs; their comprehensible educational goals and accident – prone problems teaching these pupils; the self – evaluation of teachers pedagogical professional competences; teachers’ professional self – education needs. The most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Teachers consider the pupils with special educational needs as the equal members of school community; the satisfaction of pupils’ individual educational needs is hold as the main feature of their teaching. But the achievements of... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tekstinių matematikos uždavinių sprendimo ypatumai, bandoma ieškoti mokymo būdų, padedančių suprasti ir teisingai išspręsti tekstinius uždavinius. Suformuluota hipotezė, kad nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius išmokius tam tikrų apibendrintų tekstinių uždavinių sprendimo būdų, gerėja tekstinių uždavinių supratimas, išvengiama daugelio sprendimo klaidų. Tyrimas buvo vykdomas Kauno Medicinos Universiteto Klinikų vaikų neurologijos skyriuje, kuriame gydosi epilepsija sergantys ir kitų neurologinių sutrikimų turintys vaikai iš įvairių Lietuvos miestų bei kaimų. Tyrime dalyvavo 40 III–IV klasių nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose pagal modifikuotas matematikos programas. Visi šie mokiniai turi neurologinių sutrikimų. Konstatuojamojo tyrimo rezultatai parodė, kad nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ne visus tekstinius uždavinius vienodai supranta. Aiškiausi jiems yra paprastieji tekstiniai uždaviniai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma respondentų spręsdami sudėtinius tekstinius uždavinius, nesupranta uždavinio sąlygos, nesuvokia sąlygoje duotų dydžių prasmės ir santykių tarp jų, dėl nepasitikėjimo savo jėgomis daugelio uždavinių net nebando spręsti. Vyraujančios klaidos mokinių darbuose: neteisingas veiksmo parinkimas, skaičiavimo klaidos, apskaičiuojamų rezultatų dydžių klaidingas... [toliau žr. visą tekstą] / The Bachelor's work content the analysis of the garages of solution of small textual mathematical problems among learners having special educational needs, and attempts to seek for ways of training helping to understand and correctly solve textual problems. The hypothesis has been formulated that if children with special needs are trained in certain methods of solving generalised textual mathematical problems, the solution outcomes of textual problems improves and many mistakes can be avoided. The study was carried out in Kaunas Medical University Hospital, Children's Neurology Department, treating epileptic children and other children with neurological disorders from various Lithuanian towns and villages. The study included 40 learners of 3rd and 4th grades with neurological disorders, with low special educational needs, studying in general education schools, according to modified mathematics curricula. Declarative study result showed that children with special needs differently understand some of the textual problems. The clearest of them are plain text problems. The study showed that most of respondents, solving complex textual problems, do not understand the condition of the problem, do not understand the meaning of values given in the task and that relations between them, experience distrust in themselves and do not even try to begin solving most of the problems. The most prevalent errors in learners’ works: wrong choice of action, calculation errors, erroneous naming of... [to full text]

Magistro darbe atlikta inkliuzinio ugdymo ir bendradarbiavimo sampratos bei ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, jog pedagogai stengiasi tarpusavyje kurti kryptingus ir konstruktyvius bendradarbiavimo ryšius. Anketinės apklausos metodu atliktas kiekybinis tyrimas, kurio tikslas - atskleisti pedagogų ir specialiųjų pedagogų bendradarbiavimo ypatumus, tenkinant mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrime taikyta statistinė duomenų analizė – aprašomoji statistika, faktorinė analizė, ANOVA ir Kruskal – Wallis testai. Tyrime dalyvavo 168 pedagogai, tenkinantys mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje: 12 specialiųjų pedagogų, 118 dalyko ir 35 pradinių klasių mokytojai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pedagogai išreiškė pozityvias nuostatas į tarpusavio bendradarbiavimą. Dažniau pozityvioms bendradarbiavimo idėjoms linkę pritarti jauni (iki 25 m. ir 25 – 35 m.) bei žemesnę kvalifikacinę kategoriją turintys pedagogai. Specialieji pedagogai linkę siekti visų ugdymo proceso dalyvių įsitraukimo į bendradarbiavimo procesą. 2. Respondentai pozityviai vertina bendradarbiavimo procesą savo ugdymo institucijoje. Palankiausiai yra vertinamos galimybės iškilus sunkumams kreiptis pagalbos į specialistus ir kitus pedagogus, bendros veiklos akcentavimas, galimybė laisvai išreikšti savo nuomonę, kolegų dalijimasis savo patirtimi. Sunkumai kyla pasiskirstant bendradarbiavimo funkcijomis bei nėra taip... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the conception and features of inclusive education and teacher’s collaboration is carried out in the Master‘s Degree thesis. The hypothesis is raised that teachers attempt to build purposeful and constructive collaborative relations. The questionnaire method was used to carry out a quantitative study which aimed to reveal the collaborative features among teachers and special education teachers while working with students with special educational needs at secondary schools. Statistical analysis of data: descriptive statistics, factor analysis, ANOVA and Kruskal – Wallis tests were applied in the research . 168 teachers, working with students with special needs at secondary school participated in the research: 12 special education teachers, 118 subject teachers and 35 primary school teachers. The main conclusions of the empirical study: 1. Teachers expressed positive attitudes towards collaboration. Young teachers (up to age 25 or 25-35 years old) and teachers with lower qualification category tend to approve positive collaboration ideas. Special education teachers pursue the involvement of all participants of the educational process into collaboration. 2. The respondents give positive assessment of collaboration process at their educational institutions. The possibilities to turn for help to specialists or other teachers when problems occur, common activities, the possibility to express your point of view, the exchange of experience are the most... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimo su bendraamžiais, ypatumai. Tyrime dalyvavo: 20 4-6 metų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų; 241 jų bendraamžis; 17 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų ir 3 globėjai; 48 tėvai, kurių vaikai neturi specialiųjų ugdymosi poreikių ir lanko grupę kartu su SUP turinčiais vaikais; 14 auklėtojų, kurių grupėse ugdomi vaikai, turintys SUP. Analizuojant SUP turinčių vaikų ir jų bendraamžių interviu bei stebint jų bendravimą, buvo siekiama įvertinti ikimokyklinukų bendravimo ypatumus ir atskleisti priežastis, turinčias įtakos jų bendravimui. Interviu su tėvais ir auklėtojais buvo siekiama įvertinti informaciją bei požiūrį į vaikų tarpusavio santykių ypatumus. Nustatyta, kad pusė SUP turinčių vaikų sėkmingai bendrauja arba siekia bendravimo. Kita dalis yra pasyvūs, savarankiškai negeba inicijuoti bendravimo arba tai daro netinkamu būdu, negeba veikti kartu, laikytis taisyklių. Netinkamas jų elgesys siekiant užmegzti tarpusavio ryšius ar bendravimo metu, formuoja priešišką bendraamžių nuostatą į SUP turintįjį. Sėkmingą bendravimą lemia gebėjimas tinkamai užmegzti ryšį, veikti kartu, laikytis taisyklių. Tėvai neįvertina SUP turinčių savo vaikų bendravimo sunkumų. Sunkumus įžvelgia tik dėl kalbos sutrikimo ir charakterio bruožų. Auklėtojų požiūriu visi SUP turintys vaikai susiduria su bendravimo sunkumais. Negebėdami užmegzti ir/ar palaikyti tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor work analyses the peculiarities of communication between pre-school children and their peers with special education needs. The participants of the research: 20 from 4 to 6 year old children with special education needs and 241 of their peers; 17 parents and three foster-parents of children with special education needs; 48 parents who children are not with special education needs but attend the same group with them; 14 educators who work with children with special education needs. For the attainment of evaluating the peculiarities of communicating of pre-school children and establishing the facts influencing communication, the interview of the children with special education needs and their peers has been analysed and their communication observed. The interview has been provided in purpose to assess the information and the attitude towards peculiarities of children relationship. Furthermore, it has been set that half of the children with special education needs communicate or seek to communicate successfully, whereas the others are passive, are not able to initiate communication on their own or do it in a wrong way and cannot act together or keep rules. Inadequate their behaviour during communication or taking a try at getting in with forms unfriendly attitude towards the children with special education needs. The ability to strike up a friendship, to act together and keep rules determines successful communication. The communication difficulties of the children... [to full text]