Магистерская диссертация содержит теоретическую и эмпирическую часть. В теоретической части проводится анализ понятий личностного и профессионального самоопределения, а также выделяются их основные характеристики. В эмпирической части диссертации описываются результаты исследования различий в особенностях профессионального и личностного самоопределения у учащихся 11 классов по сравнению с 9- и 10-классниками. В заключении диссертации сделаны соответствующие выводы по изучаемой проблеме. / The master's thesis consists of two parts: theoretical and empirical. There is analysis of definitions of personal and professional identities in the theoretical part. Basic performances of professional and personal identities are distinguished in the theoretical part. Results of research of differences in characteristics of professional and personal identities between eleventh formers and 9-, 10-formers are described in the empirical part of the thesis. The main inferences are in conclusion of the thesis.

Temos aktualumas. Jaunimo vertybių sistemoje derama vieta tenka pagrindinėms universalioms vertybėms – išsilavinimui, dorai, darbui, grožiui, sveikatai, verslumui, savitarpio pagalbai, kurios atsispindi žmogiškame, socialiniame ir dvasiniame kapitale. Jei moksleivis neišsiugdo šių vertybių, tai jų vietą užima „žemesniojo“ lygio asmeninės vertybės ir žalingi įpročiai– rūkymas, alkoholizmas ir net narkomanija. Žalingų įpročių plėtra – greičiausiai plintanti socialinė problema mokyklose. Jauni žmonės turėtų augti saugioje aplinkoje, auklėjami ir globojami šeimos bei mokyklos. Pedagogams pavyksta sumažinti pamokų nelankymo problemą, palaikyti klasėse draugiškus santykius tarp moksleivių ir pedagogų, sumažinti didėjančio nusikalstamumo statistinius rezultatus. Tačiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų kasmet didėja. Jauni žmonės - moksleiviai - eina pertraukų metu parūkyti, daugelis jų jau vartoja alkoholinius gėrimus, nes tokį pavyzdį mato savo aplinkoje. Nemaža dalis moksleivių jau yra ragavę ne tik „lengvais“ vadinamų narkotikų, bet bandę ir „stipresnių“ narkotikų. Kyla vis didesnis narkomanijos paplitimo pavojus tarp jaunų žmonių. Narkotikų platintojai išnaudoja kiekvieną galimybę išplėsti narkotikų tinklą ir tarp moksleivių. Tyrimo problema. Lietuvos mokyklose vis aktualesnė tampa žalingų įpročių – alkoholizmo, rūkymo ir narkotikų – plitimo tarp moksleivių problema. Daugelis moksleivių pirmą kartą gyvenime susiduria su šiomis blogybėmis. Situacija... [toliau žr. visą tekstą] / The first hypothesis was confirmed that bad habits of pupils pose a threat to the process of development of the human capital. Findings of the research conducted show how it is important to form the social skills, capacity and readiness to resist the social pressure to use narcotic substances, to smoke and to consume alcoholic beverages. Only after realization of that threat it is possible to timely break bad habits and to choose the adequate decision. The human capital – investment to education and health care, development of knowledge and life skills are becoming a priority trend of prevention. The second hypothesis that children at school and within its territory are safe from the threat of drug addiction has also been confirmed. Even though the school administration and pedagogues seek actively to prevent the spreading of drugs, the number of pupils with bad habits is still more increasing. Of the two thirds of the respondents they recognized of having bad habits (consume alcohol, smoke, and are dependent on drug addiction). Only half of the respondents spend less than 50 Litas per month for bad habits, one fifth of the pupils from 51 to 100 Litas, 15 percent of the pupils from 101 to 200 Litas and 12 percent or every eighth of the responding pupils spend even several times more for bad habits. The market economy contributed to the increase of bad habits and the growth of drug threat. The third hypothesis that drug addiction is further spreading at schools and the efforts... [to full text]