Darbe keliama problema- neatitikimas tarp tobulėjančių ugdymo metodų, griežtėjančių reikalavimų mokytojo asmenybei ir atsiliekančio visuomenės požiūrio į mokytojo darbą bei bandymo spręsti suaugusiųjų ir ugdytinių santykio problemą senais, nebeveikiančiais metodais. Darbe siekiama atskleisti globalizacijos kontekste pakitusios visuomenės socialinių grupių lūkesčius mokytojo asmenybei ir jos būdo bruožams deformuoto tautos būvio sąlygomis, išsiaiškinti, kokie asmenybės būdo bruožai ir savybės labiausiai padėtų mokytojui sėkmingai spęsti iškilusias ugdymo proceso problemas pokyčių laikais. Darbe pateikiami įvairių socialinių grupių požiūrio į mokytojo asmenybės būdo bruožus kokybinio tyrimo rezultatai, kurie nurodo patraukliausius ir labiausiai pageidaujamus mokytojo būdo bruožus. / The problem - the new improving teaching methods and the requirements for the teacher’s personality do not correspond with the aging society’s point of view to teacher’s job and attempt to solve the adult and the students’ problems using old-fashioned, useless methods. What character features could help the teacher solve the problems during the time of changing methodology. Theoretical relevance of the thesis – the changing social groups’ expectations of teacher characteristics are revealed in the context of globalization. The aim of the research - to investigate different social groups’ attitude towards teacher’s personality and to find out which are the most attractive and the most wanted character features in the teacher’s personality.

Persekiojimas dėl lyties pastaruoju metu yra vienas iš problematiškiausių pabėgėlių teisės aspektų, kadangi persekiojimo dėl lyties pagrindas 1951 m. Ženevos konvencijoje tiesiogiai nėra įtvirtintas, o pastaruoju metu ypač pagausėjo prieglobsčio prašymų pagrįstų persekiojimu dėl lyties, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar nėra, o gausėjanti persekiojimo dėl lyties teisminė praktika reikalauja tam tikrų standartų suformulavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teoriškai persekiojimas dėl lyties apima tiek vyrų, tiek moterų persekiojimą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje susiklostė praktika, kad didžioji dauguma persekiojimo dėl lyties aukų yra moterys ir mergaitės, kurios susiduria su persekiojimu dėl jų lyties ir su specifiniais persekiojimo būdais, todėl šiame darbe persekiojimas dėl lyties iš esmės aptariamas kaip moterų persekiojimas pabėgėlių teisėje. Pažymėtina, jog šiame darbe analizuojami tarptautiniai teisės aktai ir dokumentai, įtvirtinantys persekiojimą dėl lyties, teisinė doktrina bei nacionalinių teisminių institucijų sprendimai persekiojimo dėl lyties klausimais, kadangi šiuose šaltiniuose geriausiai atskleidžiama persekiojimo dėl lyties samprata bei atsispindi realus tarptautinės apsaugos suteikimas persekiojimo dėl lyties atvejais. Taigi šio darbo atitinkamose dalys aptariami daugiausiai diskusijų tarptautinėje bendruomenėje keliantiems klausimai, tai yra: persekiojimas dėl lyties kaip persekiojimas dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtintų pagrindų... [toliau žr. visą tekstą] / GENDER-BASED PERSECUTION IN REFUGEE LAW Gender-based persecution is one of the most problematic aspects in Refugee Law, because gender-based persecution was not included as a separate ground of persecution in the 1951 m. Geneva Convention. Recently the number of application based on the gender-based persecution has greatly increased. However, unanimous opinion on gender-based persecution is still not found, thought particular standards are highly required. Furthermore, despite gender–based persecution could be related to persecution either suffered by women or men, almost in all the cases gender-based persecution is related to persecution suffered by women or girls, who most often face gender-specific forms of persecution. That is why gender-based persecution is analysed as persecution suffered by women in this paper. It should be noted that basically international acts and documents, legal doctrine and national jurisprudence are analysed in this paper, because in these sources the conception of gender-based persecution are best revealed. Therefore, this paper is divided in the parts, where the most problematic questions of gender-based persecution are discussed: gender-based persecution as persecution based on conventional grounds, that is, gender-based persecution as persecution because of membership of a particular social group, political opinion or religion; well-founded fear of gender-based persecution; acts considered as gender-based persecution; discrimination against... [to full text]